- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-11-30
- Bylos Nr.
- eI3-9886-394/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-02029-2023-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Martinavičius, Jarūnė Sedalienė, Žanas Kubeckas
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Valranda“
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko, Arvydo Martinavičiaus ir Jarūnės Sedalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Valranda“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo ir sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Valranda“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti 2023 m. birželio 23 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos Šiaulių aplinkos apsaugos inspekcijos privalomąjį nurodymą Nr. PN-529; 2) panaikinti 2023 m. liepos 18 d. Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos sprendimą dėl 2023 m. birželio 23 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos Šiaulių aplinkos apsaugos inspekcijos privalomojo nurodymo Nr. PN-529; 3) priteisti iš atsakovo pareiškėjos UAB „Valranda“ naudai išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą.
Pareiškėja UAB „Valranda“ skunde nurodė, kad Aplinkos apsaugos departamento Šiaulių valdyba (toliau – ir Departamentas) 2023 m. birželio 15 d. surašė patikrinimo aktą Nr. PA-2704, kurio pagrindu pareiškėjai pateiktas privalomasis nurodymas Nr. PN-529 (toliau – ir Privalomasis nurodymas). Privalomuoju nurodymu pareiškėjai buvo nustatytas terminas iki 2023 m. liepos 23 d. prie pastato esančias atliekas perduoti atliekų tvarkymo įmonei, turinčiai teisę tvarkyti tokias atliekas, ir pridavimą patvirtinančius dokumentus pateikti privalomąjį nurodymą teikusiai institucijai. Pareiškėja, nesutikdama su Privalomuoju nurodymu, 2023 m. liepos 11 d. pateikė skundą Departamentui ir prašė panaikinti Privalomąjį nurodymą, nurodydama, jog jis surašytas neteisėtai ir nepagrįstai, nes nebuvo padaryti Atliekų tvarkymo taisyklių 18 punkto nuostatų pažeidimai. 2023 m. liepos 18 d. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos 2023 m. liepos 11 d. skundą, priėmė sprendimą Privalomąjį nurodymą palikti nepakeistą. Pareiškėja paaiškino, kad įgijo nuosavybės teises į pastatus, esančius adresu (duomenys neskelbtini) sav. Nekilnojamojo turto objektai buvo Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (toliau – ir Žemė sklypas). Kad galėtų nevaržomai naudotis jai nuosavybės teise priklausančiais nekilnojamojo turto objektais, pareiškėja 2008 m. spalio 27 d. su Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerija sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį, kurios pagrindu išsinuomojo 2,1232 ha ploto žemės sklypo dalį. Pareiškėja siekė parduoti jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį Žemės sklype. Dėl specifinės šių statinių naudojimo paskirties bei dėl techninės statinių būklės šių nekilnojamojo turto objektų pardavimo procesas truko kelis metus, tačiau 2022 m. liepos – rugpjūčio mėn. statiniais ėmė domėtis V. R. įmonė. Minėta įmonė teikia krovinių gabenimo, pervežimo konteineriais paslaugas. V. R. įmonę pareiškėjai priklausančių statinių techninė būklė tenkino, tačiau galutinio sprendimo dėl šių objektų įsigijimo priėmimui turėjo įtakos ir pastato grindinio būklė, kadangi neatlikus bent minimalių pastato valymo darbų nebuvo galimybės įvertinti grindinio būklės. Pareiškėja su V. R. įmone susitarė, jog pastato viduje buvusios statybinės atliekos bus išvežtos. 2022 m. rudenį pagal šalių susitarimą V. R. įmonė statybines medžiagas išvežė iš pastato ir supylė šalia jo. V. R. įmonei išreiškus norą pirkti nekilnojamojo turto objektus, vėliau tarp šalių buvo derinami su nekilnojamojo turto pirkimu-pardavimu susiję klausimai. Pareiškėjai priklausančių nekilnojamojo turto objektų pirkimo-pardavimo procesas / derinimas truko nuo 2022 m. rugsėjo iki 2023 m. birželio mėnesio. Pagal šalių susitarimą pareiškėjai priklausančio nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo derinimo laikotarpiu faktiškai šiais nekilnojamojo turto objektais panaudos pagrindais naudojosi V. R. įmonė. Iš pradžių V. R. įmonė šiais objektais panaudos pagrindais naudojosi pagal žodinį susitarimą, vėliau, t. y. 2023 m. gegužės 22 d. tarp pareiškėjos ir V. R. įmonės buvo sudaryta Pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), inžinerinio statinio-atviro priešgaisrinio rezervuaro (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei inžinerinio statinio-kiemo aikštelės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rašytinė panaudos sutartis. 2023 m. kovo mėn. Departamento pareigūnai Žemės sklype vykdė neplaninį patikrinimą. Po atlikto neplaninio patikrinimo AAD Šiaulių valdybos pareigūnai susisiekė su pareiškėjos atstovu dėl Žemės sklype esančių statybinių atliekų. Pareiškėjos atstovas, bendradarbiaudamas su Departamento pareigūnais pateikė jiems visą informaciją, susijusią su pareiškėjai priklausančių objektų planuojamu pardavimu bei paaiškino, jog šios statybinės atliekos Žemės sklype stovi tik kelis mėnesius, kadangi jos supiltos V. R. įmonei pradėjus domėtis šių objektų įsigijimu. Departamento pareigūnams taip pat buvo pateikta V. R. įmonės ir pareiškėjos susitarimas dėl pareiškėjai nuosavybės teise priklausančių nekilnojamojo turto objektų, esančių Žemės sklype, pirkimo-pardavimo. Departamento pareigūnų buvo prašoma leisti statybines atliekas sutvarkyti kai V. R. įmonė taps naujuoju Žemės sklype esančių nekilnojamojo turto objektų savininku, be to, prašoma susisiekti su V. R. įmonės atstovu, kuris galėtų paaiškinti / patvirtinti visas atliekų atsiradimo aplinkybes. 2023 m. birželio 15 d. buvo surašytas patikrinimo aktas, kuriame užfiksuota, kad Žemės sklype šūsnyse sukrautos neapdorotos statybinės inertinės (betono) atliekos ir į šūsnį supiltos žemės, kurios sumaišytos su neapdorotomis statybinėmis atliekomis. Žemės sklype esantis statinys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) turi galimai avarinės būklės požymių, t. y. nėra langų, atviri parėjimai, kai kurios pastato sienos nutrupėjusios, metalinės konstrukcijos atviros. 2023 m. birželio 21 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. ML-3642 pagrindu pareiškėja pardavė V. R. įmonei Pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), inžinerinį statinį-atvirą priešgaisrinį rezervuarą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), inžinerinį statinį-kiemo aikštelę (unikalus Nr. 4400-40192674), taigi nuo 2023 m. birželio 21 d. pareiškėja nebebuvo šių nekilnojamojo turto objektų savininkė. Taip pat 2023 m. liepos 20 d. naujasis Žemės sklype esančių statinių savininkas V. R. įmonė su Nacionaline žemės tarnyba sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį, kurios pagrindu įgijo teisę nuomos pagrindais naudotis Žemės sklypu, o valstybinės žemės nuomos sutartis su pareiškėja buvo nutraukta. Pareiškėjai pardavus Žemės sklype esančius statinius ir nutrūkus valstybinės žemės nuomos sutarčiai, pareiškėja nebeturi teisių be trečiųjų asmenų sutikimo ir žinios patekti į šį Žemės sklypą, juo labiau šiame Žemės sklype atlikti kokius nors valymo / atliekų išvežimo darbus. Nepaisant šių faktinių aplinkybių, 2023 m. birželio 23 d. pareiškėjai buvo surašytas Privalomas nurodymas, įpareigojant pareiškėją iki 2023 m. liepos 23 d. išvežti iš Žemės sklypo ten esančias statybines atliekas. Privalomajame nurodyme įvykdymo terminai nustatyti neatsižvelgiant į tai, jog tuo metu pareiškėja nebuvo statinių, esančių Žemės sklype, savininke, o Žemės sklypo nuomos sutartis su pareiškėja bus nutraukta. Pareiškėja mano, kad šiuo atveju Privalomasis nurodymas surašytas ir sprendimas priimtas objektyviai neįvertinus visų faktinių aplinkybių, todėl buvo daroma nepagrįsta išvada dėl Atliekų tvarkymo taisyklių 18 punkto nuostatų pažeidimo. Atliekų tvarkymo taisyklių 18 punkte nurodyta, kad nepavojingas atliekas šių atliekų susidarymo vietoje iki jų surinkimo galima laikinai laikyti ne ilgiau kaip vienerius metus. Taigi atsakomybė už atliekų netinkamą laikymą subjektui gali kilti tuomet, jeigu šios atliekos yra laikomos ilgiau nei metus. Nors Departamento pareigūnai teisingai nustatė statybinių atliekų susidarymo vietą, tačiau neteisingai ir nepagrįstai laikė, jog statybinės medžiagos Žemės sklype šalia pastato yra laikomos ilgiau nei metus. Siekdami nustatyti statybinių atliekų susidarymo laiką, Departamento pareigūnai reikalavo pateikti neva vykdytus griovimo darbus patvirtinančius leidimus, griovimo planus, o šių duomenų nepateikus, buvo daroma išvada, neva pareiškėja šias statybines atliekas šalia pastato laikė ilgiau nei metus. Departamentas 2023 m. birželio 15 d. Patikrinimo akte fiksavo, jog pareiškėja nepateikė vykdomų ar vykusių pastatų statybos (renovacijos) ar griovimo darbų projektų (planų) bei leidimų, kurie leistų vykdyti tokią veiklą ir atlikti tokius darbus. Pareiškėja nurodė, jog jokie teisės aktai nenumato reikalavimo statiniui natūraliai nykstant, t. y. yrant sienoms ir kitoms pastato dalims, ir tvarkant šių statinių atitrūkusias dalis, turėti statybos / griovimo darbus leidžiančius dokumentus. Pareiškėja teikė įrodymus, pagrindžiančius, jog Žemės sklype statybinės atliekos šalia pastato buvo supiltos ir laikomos ne ilgiau nei metus, be to, tiek pareiškėjos, tiek V. R. įmonės paaiškinimai dėl statybinių atliekų šalia pastato patvirtina, jog statybinės atliekos buvo supiltos ir laikomos ne ilgiau nei metus, t. y. 2022 m. rugsėjo – spalio mėnesį. Atsakovas pareiškėjos kaltę dėl neva Žemės sklype šalia pastato ilgiau nei metus laikomų statybinių medžiagų įrodinėjo Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 2023 m. balandžio 4 d. raštu Nr. S-987 (3.24E), kuriame nurodyta, jog buvusioje Daugėlių plytinės teritorijoje valstybinės žemės nuomos sutartį sudariusi su UAB „Valranda“, kuri jau daug metų yra traukiama į nenaudojamų kitos paskirties žemės sklypų Šiaulių rajone sąrašą dėl nepriežiūros ir aplinkos teršiančių atliekų, statybinio laužo laikymo. Pareiškėja paaiškino, kad Šiaulių rajono savivaldybės administracijos raštas neįrodo ir nepatvirtina, jog pareiškėja Žemės sklype būtent Privalomajame nurodyme įvardintas neapdorotas statybines atliekas, kurių bendrą kiekį sudaro 3556,82 kub. m., ir žemes, sumaišytas su neapdorotomis statybinėmis atliekomis, kurių bendrą kiekį nurodė 264,601 kub. m., Žemės sklype laikė ilgiau nei vienerius metus. Be to, Žemės sklypas, naudotas nuomos pagrindais, nebuvo traukiamas į nenaudojamų žemės sklypų sąrašą dėl nepriežiūros. Pareiškėja yra kelis kartus gavusi pranešimą iš Šiaulių rajono savivaldybės administracijos apie ketinimą šį Žemės sklypą įrašyti į neprižiūrimų žemės sklypų sąrašą, tačiau pareiškėja sutvarkydavo šį Žemės sklypą ir jis nebūdavo įtraukiamas į neprižiūrimų žemės sklypų sąrašą. Pareiškėjos vertinimu, Privalomasis nurodymas yra grindžiamas prielaidomis, nes jokie duomenys nepatvirtina ir neįrodo, jog 2023 m. kovo mėn. fiksuotos statybinės atliekos Žemės sklype yra laikomos ilgiau nei metus laiko. Pareiškėja nurodė, kad buvo padaryta procedūrinių pažeidimų atliekant neplaninį patikrinimą. Nei Patikrinimo akte, nei Privalomajame nurodyme nėra pateikiama informacija, kokiu teisiniu pagrindu buvo vykdomas patikrinimas, t. y. nėra nurodytas joks teisės aktų nustatyta tvarka priimtas padalinio vadovo sprendimas, nėra aišku, kokie pareigūnai ir kada vykdė Žemės sklypo apžiūrą, patikrinime akte nenurodyta tiksli atlikto patikrinimo data. Pareiškėja, vertindama Privalomojo nurodymo turinį, mano, jog neva padaryto pažeidimo fiksavimo data nurodyta 2023 m. kovo 28 d., kas leidžia daryti išvadą, jog Privalomasis nurodymas buvo surašytas netgi ne 2023 m. birželio 15 d. Patikrinimo akto pagrindu. Dar iki surašant Privalomąjį nurodymą, pareiškėja ne kartą nurodė, jog jai bus apsunkintos galimybės vykdyti privalomąjį nurodymą, kadangi pardavė jai nuosavybės teise priklausantį turtą. Šiuo atveju susiklostė situacija, kada pareiškėjai Privalomas nurodymas buvo surašytas nebesant Žemės sklype esančių statinių savininke, o Žemės sklypo nuomos sutartis nutraukta. Paaiškino, kad vis dėl to, jeigu būtų laikoma, jog Privalomasis nurodymas yra pagrįstas ir teisėtas, tai jo įvykdymas būtų apsunkintas. Pareiškėja be trečiųjų asmenų sutikimo negali patekti į Žemės sklypą ir įvykdyti Privalomojo nurodymo, nes neturi teisėto pagrindo patekti į Žemės sklypą, kuriame yra supiltos statybinės atliekos.
Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodė, kad Departamento pareigūnai 2023 m. vasario 28 d. atliko neplaninį patikrinimą, vykdant tikslinę priemonę – atliekų tvarkymo reikalavimų užtikrinimą Šiaulių aplinkos apsaugos inspekcijos kontroliuojamoje teritorijoje, kurios metu nustatė, kad žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini)) šūsnyse sukrautos neapdorotos statybinės inertinės (betono) atliekos ir į šūsnį supiltos žemės, kurios sumaišytos su neapdorotomis statybinėmis atliekomis. Pareiškėjai UAB „Valranda“ 2023 m. birželio 23 d. buvo duotas Privalomasis nurodymas Nr. PN-529, kuriuo nurodyta prie pastato sandėliuojamas (laikomas) neapdorotas statybines atliekas, kurių bendras kiekis yra 3556,82 m³, ir žemes, sumaišytas su neapdorotomis statybinėmis atliekomis, kurių bendras kiekis – 264,601 m³, perduoti atliekų tvarkymo įmonei, turinčiai teisę tvarkyti tokias atliekas, ir turėti pridavimą patvirtinančius dokumentus. Privalomąjį nurodymą pareiškėja turėjo įvykdyti iki 2023 m. liepos 23 d. Departamente 2023 m. liepos 12 d. buvo gautas pareiškėjos skundas, kuriuo prašyta panaikinti Privalomąjį nurodymą. Departamentas 2023 m. liepos 18 d. sprendimu Nr. AD5-15292 nutarė Privalomąjį nurodymą palikti nepakeistą. Paaiškino, kad iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro 2023 m. kovo 7 d. ir 2023 m. birželio 12 d. duomenų bazės išrašų nustatyta, kad 2,1232 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso valstybei. Šis Žemės sklypas 2008 m. spalio 27 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi iki 2033 m. spalio 27 d. išnuomotas UAB „Valranda“. Pareiškėjai taip pat priklauso žemės sklype esantys statiniai. Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro 2023 m. birželio 23 d. duomenų bazės išrašo nustatyta, kad pagal 2023 m. birželio 21 d. pirkimo-pardavimo sutartį, Žemės sklype esantys pastatai priklauso V. R. įmonei, tačiau Žemės sklypas nuomos pagrindu valdomas pareiškėjos UAB „Valranda“. Privalomasis nurodymas duotas 2023 m. birželio 23 d., kuomet Žemės sklypas valstybinės žemės nuomos sutartimi buvo išnuomotas UAB „Valranda“. Tą pačią dieną sudarytas ir susitarimas pakeisti sutartį, tačiau sutarties pakeitimas įregistruotas tik 2023 m. liepos 26 d., kai duoto Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas jau buvo suėjęs. Pažymėjo, kad nėra įrodymų, jog pareiškėja būtų susitarusi su V. R. įmone, jog pastaroji perima savo nuosavybėn ar įsipareigoja neapdorotas statybines atliekas sutvarkyti. Atsakovas teigia, jog Privalomasis nurodymas buvo duotas tinkamam asmeniui, nes pareiškėja tuo metu buvo valstybinio Žemės sklypo nuomininkė, o taip pat neginčijamai buvo aišku, kad neapdorotos statybinės atliekos, esančios Žemės sklype priklausė pareiškėjai. Tai, kad nepadorotos statybinės atliekos iš pastato buvo supiltos šalia pastato, kaip teigia pareiškėja, trumpiau nei vienerius metus, nekeičia susidariusios situacijos. Minėtos atliekos privalėjo būti sutvarkytos, o V. R. įmonė nebuvo įsipareigojusi šių atliekų perimti ar sutvarkyti. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 2023 m. balandžio 4 d. rašte Nr. S-987(3.24D) nurodyta, kad buvusioje (duomenys neskelbtini) plytinės teritorijoje valstybinės žemės nuomos sutartį sudariusi tik UAB „Valranda“, kuri jau daug metų yra traukiama į nenaudojamų kitos paskirties žemės sklypų Šiaulių rajone sąrašą dėl nepriežiūros ir aplinką teršiančių atliekų, statybinio laužo laikymo. Šis raštas patvirtina, kad Žemės sklype statybinės atliekos yra laikomos ilgiau nei vienerius metus. Paaiškino, kad patikrinimas buvo atliktas Departamento viršininko A. G. žodiniu nurodymu. Atsakovas nurodė, kad vien ta aplinkybė, jog Patikrinimo akte nenurodyta tiksli atlikto patikrinimo data, nepaneigia Patikrinimo akto ir jo pagrindu nustatytų aplinkybių bei patikrinimo rezultatų. Mano, jog tai turėtų būti laikoma rašymo apsirikimu. 2023 m. birželio 15 d. patikrinimo akte Nr. PA-2704 išsamiai ir konkrečiai aprašyta, koks patikrinimas yra atliekamas, išsamiai išdėstyta, kokios konkrečios faktinės aplinkybės pagrindžia, kad pareiškėja pažeidė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Valranda“ skundas tenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2023 m. birželio 23 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-529 bei 2023 m. liepos 18 d. rašto Nr. AD5-15292 „Sprendimas dėl 2023-06-23 privalomojo nurodymo Nr. PN529“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad 2023 m. birželio 15 d. surašytas patikrinimo aktas Nr. PA-2704, kuriame nurodyta, jog apžiūros metu nustatyta, kad žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., šūsnyse sukrautos neapdorotos statybinės inertinės (betono) atliekos ir į šūsnį supiltos žemės, kurios sumaišytos su neapdorotomis statybinėmis atliekomis. Minėtame sklype esantis statinys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) turi galimai avarinės būklės požymių, t. y. nėra langų, atvirais praėjimais, kai kurios pastato sienos nutrupėjusios, metalinės konstrukcijos atviros, į pastato vidų gali laisvai patekti pašaliniai asmenys. 2023 m. birželio 23 d. surašytame privalomajame nurodyme Nr. PN-529 pareiškėja įpareigota iki 2023 m. liepos 23 d. žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) prie pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) sandėliuojamas (laikomas) neapdorotas statybines atliekas, kurių bendras kiekis yra 3 556,82 m³, ir žemes, sumaišytas su neapdorotomis statybinėmis atliekomis, kurių bendras kiekis 264,601 m³, perduoti atliekų tvarkymo įmonei, turinčiai teisę tvarkyti tokias atliekas, ir pridavimą patvirtinančius dokumentus pateikti privalomąjį nurodymą teikusiai institucijai. Pareiškėja, nesutikdama su Privalomuoju nurodymu, 2023 m. liepos 12 d. pateikė skundą. 2023 m. liepos 18 d. Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos raštu Nr. AD5-15292 „Sprendimas dėl 2023-06-23 privalomojo nurodymo Nr. PN-529“ pareiškėjos prašymo netenkino. Rašte atsakovas nurodė, jog 2023 m. birželio 21 d. UAB „Valranda“ pardavė sklype esančius statinius kitam, su įmone nesusijusiam, juridiniam asmeniui ir 2023 m. birželio 22 d. šie duomenys buvo įregistruoti viešajame registre, tačiau neapdorotos statybinės atliekos ir žemės, sumaišytos su neapdorotomis statybinėmis atliekomis, yra ne pastatuose, o žemės sklype šalia pastato. Privalomojo nurodymo dieną nauja valstybei nuosavybės teise priklausančio 2,1232 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis nebuvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre, todėl Privalomasis nurodymas yra duotas pagrįstai ir naikinti jo nėra teisinio pagrindo.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintos Atliekų tvarkymo taisyklės.
Dėl Privalomojo nurodymo Nr. PN-529 teisėtumo ir pagrįstumo
Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – ir AAVKĮ) 2 straipsnio 6 punktą, privalomasis nurodymas – rašytinės formos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno įpareigojimas asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji būtų sumažinta, arba likviduoti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo sukeltas pasekmes, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones.
AAVKĮ 18 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, kad privalomasis nurodymas duodamas, kai dėl asmens veikos kyla reali grėsmė, kad bus pažeisti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, ir nesiimama reikiamų veiksmų pažeidimui išvengti, duodamas privalomasis nurodymas imtis reikiamų veiksmų pažeidimui išvengti.
AAVKĮ 19 straipsnio 1 dalyje numatyti reikalavimai privalomojo nurodymo turiniui ir formai. Privalomajame nurodyme be kitų reikalavimų turi būti nurodytas privalomojo nurodymo davimo pagrindas – pažeisti aplinkos apsaugą ir (ar) gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimai, veika, dėl kurios gali atsirasti pažeidimas, kitos nustatytos aplinkybės, pagrindžiančios privalomojo nurodymo davimą (AAVKĮ 19 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Pažymėtina, jog nagrinėjamam ginčui kaip teisės aktas, nustatantis bendruosius reikalavimus individualiam administraciniam aktui, taikytinas ir Viešojo administravimo įstatymas. Taigi, privalomasis nurodymas, kaip individualus administracinis aktas, turi būti pagrįstas ir teisėtas, t. y. turi atitikti aukščiau minėtų įstatymų nuostatų reikalavimus, jame turi būti aiškiai ir išsamiai nurodytos aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų normos, kurių nurodoma laikytis, ar šių teisės aktų pažeidimai, tai pagrindžiančios nustatytos aplinkybės.
Privalomajame nurodyme nurodyta, jog 2023 m. vasario 28 d. buvo atlikta žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., apžiūra, kurios metu nustatyta, kad minėtoje teritorijoje šūsnyse sukrautos neapdorotos statybinės inertinės (betono) atliekos ir į šūsnį supiltos žemės, kurios sumaišytos su neapdorotomis statybinėmis atliekomis.
Žemės sklype atlikti fotogrametriniai matavimai sukauptų atliekų ploto ir tūrio apskaičiavimui. Byloje pateiktas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Taršos prevencijos ir cheminių medžiagų kontrolės skyriaus 2023 m. birželio 1 d. raštas Nr. BDR-1943 „Dėl atliktų matavimų (duomenys neskelbtini)“, kuriame nurodyta, jog matavimai atlikti 2023 m. kovo 22 d.
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 18 punkte numatyta, kad pavojingąsias atliekas šių atliekų susidarymo vietoje iki jų surinkimo galima laikinai laikyti ne ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias atliekas – ne ilgiau kaip vienerius metus.
Privalomasis nurodymas pareiškėjai surašytas dėl to, jog ji pažeidė Taisyklių 18 punkto reikalavimus, t. y. atsakovo vertinimu neapdorotas statybines atliekas Žemės sklype laikė ilgiau nei vienerius metus, tačiau duomenų, kurie patvirtintų šią faktinę aplinkybę nei Patikrinimo akte, nei Privalomajame nurodyme atsakovas nepateikė. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų ėmęsis kokių nors priemonių nustatyti, jog neapdorotos statybinės atliekos Žemės sklype laikomos ilgiau nei vienerius metus.
Pažymėtina, jog Departamentas Žemės sklypo patikrinimą atliko 2023 m. vasario mėnesį, 2023 m. kovo mėnesį buvo atlikti Žemės sklype laikomų neapdorotų statybinių atliekų kiekių matavimai, o Privalomasis nurodymas surašytas 2023 m. birželio mėnesį, t. y. praėjus 3 mėnesiams nuo patikrinimo, todėl nėra aišku, ar Privalomojo nurodymo surašymo metu Žemės sklype laikomų neapdorotų statybinių atliekų kiekis nepakito.
Atsakovas rėmėsi 2023 m. balandžio 6 d. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos raštu Nr. S-987(3.24E) „Dėl informacijos apie teritoriją (buvusią (duomenys neskelbtini) plytinės teritorija) suteikimo“, kuriame nurodyta, kad minėtoje teritorijoje valstybinės žemės nuomos sutartį sudariusi tik UAB „Valranda“, kuri jau eilę metų traukiama į nenaudojamų kitos paskirties sklypų Šiaulių rajone sąrašą dėl nepriežiūros ir aplinką teršiančių atliekų, statybinio laužo laikymą.
Pareiškėja skunde nurodė, jog kelis kartus yra gavusi pranešimą iš Šiaulių rajono savivaldybės administracijos apie ketinimą Žemės sklypą įrašyti į neprižiūrimų žemės sklypų sąrašą, tačiau minėtą sklypą sutvarkius, jis nebuvo įtrauktas į neprižiūrimų žemės sklypų sąrašą.
Departamentas, gavęs aukščiau aptartą raštą, jame esančių duomenų netikrino, neprašė pateikti minėtų sąrašų. Pažymėtina, jog duomenys apie žemės sklypus, įtrauktus į nenaudojamų kitos paskirties žemės sklypus sąrašą, yra viešai prieinami adresu https://siauliuraj.lt/kita-informacija/nepriziuretu-zemes-sklypu-sarasai/388. Duomenų apie tai, jog žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) būtų įtrauktas į nenaudojamų kitos paskirties žemės sklypų sąrašą, nėra.
Minėtame rašte nurodyta, kad žemės sklypas traukiamas į nenaudojamų kitos paskirties žemės sklypų Šiaulių rajone sąrašą dėl nepriežiūros ir aplinką teršiančių atliekų, statybinio laužo laikymą, tačiau nėra įvardinta, koks statybinis laužas Žemės sklype yra laikomas, todėl nėra galima daryti neabejotinos prielaidos, jog dėl tų pačių neapdorotų statybinių atliekų pareiškėjai buvo teikiamas Privalomasis nurodymas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje privalomųjų nurodymų tinkamo pagrindimo aspektu yra konstatuota, kad privalomasis nurodymas negali būti paremtas vien prielaidomis (spėjimais). Pažeidus šį reikalavimą, privalomasis nurodymas pripažįstamas neteisėtu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A39-289/2009), todėl aplinkybės, kurios yra privalomojo nurodymo juridinis pagrindas, turi būti įrodytos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-140/2012).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, teisėjų kolegija, įvertinusi Privalomojo nurodymo turinį, sprendžia, jog atsakovas surinko nepakankamai duomenų, kurie patvirtintų, jog adresu (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., šūsnyse sukrautos neapdorotos statybinės inertinės (betono) atliekos ir į šūsnį supiltos žemės, kurios sumaišytos su neapdorotomis statybinėmis atliekomis, yra laikomos pažeidžiant Taisyklių 18 punkto reikalavimus, t. y. ilgiau nei vienerius metus. Šiuo konkrečiu atveju, nesurinkus pakankamai duomenų, kurie neabejotinai patvirtintų pažeidimo padarymą, nėra galima daryti išvados, jog pareiškėja padarė Taisyklėse numatytą pažeidimą, kurio pašalinimui būtų galima teikti Privalomąjį nurodymą. Atsižvelgiant į aukščiau aptartą 2023 m. birželio 23 d. privalomasis nurodymas Nr. PN-529 naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.
Dėl 2023 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. AD5-15292
AAVKĮ 25 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad privalomasis nurodymas per 10 darbo dienų nuo jo įteikimo gali būti skundžiamas aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovui arba jo įgaliotam asmeniui.
Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovas arba jo įgaliotas asmuo, išnagrinėjęs skundą, priima vieną iš šių sprendimų: 1) privalomąjį nurodymą palieka nepakeistą; 2) privalomąjį nurodymą pakeičia iš dalies, sumažindamas jame nustatytus reikalavimus arba nustatydamas kitus jo įvykdymo terminus. Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovas arba jo įgaliotas asmuo, nustatydamas kitus privalomojo nurodymo įvykdymo terminus, mutatis mutandis vadovaujasi šio Įstatymo 21 straipsnio nuostatomis; 3) privalomąjį nurodymą panaikina ir perduoda jį priėmusiam pareigūnui pateikti iš naujo; 4) privalomąjį nurodymą panaikina (AAVKĮ 25 straipsnio 5 dalies 1 – 4 punktai).
Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą dėl teikto Privalomojo nurodymo, 2023 m. liepos 18 d. sprendimu Nr. AD5-15292 „Sprendimas dėl 2023-06-23 privalomojo nurodymo Nr. PN-529“ nusprendė Privalomąjį nurodymą palikti nepakeistą.
Vertindamas sprendimo atitiktį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimams teismas pažymi, kad VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-367-502/2022; kt.).
Teismas pažymi, jog Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą dėl Privalomojo nurodymo panaikinimo, apsiribojo Nekilnojamojo turto registro ir Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 2023 m. balandžio 4 d. rašto Nr. S-987(3.24E) analize, tačiau šių duomenų neanalizavo kartu su nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, vertindamas, ar tinkamai pritaikytas Taisyklių 18 punktas bei AAVKĮ normos. Šiame sprendime buvo aptarti Privalomojo nurodymo naikinimo pagrindai, todėl teismas jų nekartoja.
Skundžiami teisės aktai (ar jų dalis) gali būti panaikinti, jeigu jie yra neteisėti iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėti dėl to, kad juos priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas, arba neteisėti dėl to, kad juos priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalis). Šiuo konkrečiu atveju atsakovas, priimdamas Privalomąjį nurodymą ir 2023 m. liepos 18 d. sprendimą, neužtikrino objektyvaus visų aplinkybių įvertinimo, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Atsižvelgiant į aukščiau aptartą, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2023 m. liepos 18 d. sprendimas Nr. AD5-15292 „Sprendimas dėl 2023-06-23 privalomojo nurodymo Nr. PN-529“ naikintinas.
Likusieji tiek pareiškėjos, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Pareiškėja prašo atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad jos interesus šiame ginče atstovavo advokatų profesinė bendrija Černiauskas ir partneriai, todėl pareiškėja patyrė išlaidų už teisines paslaugas, kurios sudaro 1 016,40 Eur.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas vadovaujantis CPK nuostatomis.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog proceso šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos, bylai taikytina 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 7 punktas numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
PVM sąskaita – faktūra Serija APB23 Nr. 789 išrašyta 2023 m. rugpjūčio 23 d. Skundas teismui pateiktas 2023 m. rugpjūčio 18 d., t. y. 2023 m. trečią ketvirtį, todėl užpraėjęs ketvirtis būtų 2023 m. pirmas ketvirtis. Pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis, 2023 m. pirmo ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 1 959,9 Eur. Maksimalus atlygintinas dydis už skundo parengimą – 4 899,75 Eur. Pareiškėjos prašomas priteisti dydis neviršija maksimalaus leistino atlyginimo dydžio, todėl pareiškėjai priteistina 1 016,40 Eur.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėja UAB „Valranda“ 2023 m. rugpjūčio 17 d. sumokėjo 23,00 Eur žyminį mokestį. Tenkinus pareiškėjos reikalavimus, sumokėtas žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos.
Iš viso pareiškėjai UAB „Valranda“ iš atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos priteistina 1 039,40 Eur (1 016,40 Eur + 23 Eur).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Valranda“ skundą patenkinti.
Panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos Šiaulių aplinkos apsaugos inspekcijos 2023 m. birželio 23 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-529.
Panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2023 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. AD5-15292 „Sprendimas dėl 2023-06-23 privalomojo nurodymo Nr. PN-529“.
Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Valranda“ iš atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 1 039,40 Eur (vieną tūkstantį trisdešimt devynis Eur, 40 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.