Kauno apygardos teismo nutartis

2017-04-12 · Civilinė byla Nr. e2S-828-273/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2017-04-12Kauno apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2017-09-15Marijampolės apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-04-12
Bylos Nr.
e2S-828-273/2017
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-05546-2016-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Izolda Nėnienė
Atsakovas
V. O.
Advokatai
Reda Aleksynaitė
Kategorijos
  • 3.1.18.1.1.1Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
Civilinė byla Nr. e2S-828-273/2017Teisminio proceso Nr. 2-28-3-05546-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1.; 3.1.18.1.1.2.; 3.1.18.3; 3.3.2.5. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 12 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. O. atstovės advokatės Redos Aleksynaitės atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-6329-399/2016 pagal ieškovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Bakenas“ ieškinį atsakovui V. O. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Marijampolės rajono apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje pagal ieškovės LUAB „Bakenas“ ieškinį dėl 41 446,93 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo V. O., ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas, esančias atsakovui priklausančiose bankų sąskaitose ir pas trečiuosius asmenis. Taip pat prašė atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo.

Šalies argumentai

2. Ieškovė nurodė, kad atsakovas vengia vykdyti savo prievoles, ieškovei žinoma, kad atsakovas turi daugiau skolininkų, atsakovas neseniai perleido jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ir taip galimai siekia išvengti padarytos žalos bendrovei atlyginimo. Žyminio mokesčio sumokėti piniginių lėšų bendrovė neturi, atsakovui neperdavus jokio turto.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 29 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino, ieškovės reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštą atsakovo nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui, turtinėms teisėms, uždraudžiant jį bet kokiu būdu perleisti kitiems asmenims, taip pat įkeisti, tačiau paliekant atsakovui jį saugoti ir naudotis, o jo nesant ar esant nepakankamai, piniginėms lėšoms, esančioms tiek pas atsakovą tiek pas trečiuosius asmenis ne didesnei kaip 41 446,93 Eur sumai, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove; atidėjo ieškovei žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo priėmimo.

4. Teismas nustatė, kad ieškovė reiškia atsakovui tikėtinai pagrįstą turtinį reikalavimą dėl galimai padarytos žalos atlyginimo. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas vengia pareigos pateikti likviduojamos bendrovės dokumentus, atsakovo turtinė padėtis teismui nėra žinoma, reikalaujamos priteisti žalos dydis atsakovui kaip fiziniam asmeniui yra didelis. Teismas rėmėsi teismų praktikoje suformuota didelės ieškinio reikalavimo sumos prezumpcija ir sprendė, kad ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš esmės yra pagrįstas, todėl, siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, laikė, kad yra pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Atskirajame skunde atsakovo atstovė (apeliantė) prašė panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo atžvilgiu taikymo; apeliacinės instancijos teismui paliekant laikinąsias apsaugos priemones galioti, nustatyti tokią jų taikymo tvarką, kuri iš esmės nekliudytų atsakovui apmokėti būtinas maisto, nepilnamečių vaikų išlaikymo, sveikatos, gyvenamojo būsto išlaikymo ir panašias išlaidas. Atskirajame skunde nurodė tokius argumentus:

1.1. Teismas rėmėsi nebeaktualia teismų praktika bei prielaida, kad vien ieškinio sumos dydis pats savaime objektyviai sąlygoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymą;

1.2. Tai, kad atsakovas nevykdo ieškovės pareikšto reikalavimo, nes jo nepripažįsta, savaime nepatvirtina ir neįrodo atsakovo nesąžiningumo;

1.3. Ieškovė nurodė pavienio sklypo pardavimo faktą. Perleistas sklypas yra nedidelės, tik 2 610 Eur vidutinės rinkos vertės, o sklypo perleidimas įvyko likus dvejiems mėnesiams iki ieškovės kreipimosi į teismą. Neįvertinta, kad atsakovas turi daugiau nekilnojamojo turto, kurio perleisti neketina;

1.4. Nenustačius jokių kitų aplinkybių, patvirtinančių atsakovo nesąžiningumą, nepriklausomai nuo pareikšto reikalavimo dydžio, vien ieškinio sumos dydis negali būti vertinamas kaip keliantis grėsmę teismo sprendimo įvykdymui;

1.5. Ieškovas teismui neatskleidė, kad teikdamas ieškinį bei prašydamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tarsi neperduotų transporto priemonių likimas jam nebūtų žinomas. Ieškinys pareikštas kaip spaudimo priemonė atsakovui dėl jo ginčo su UAB „Bakenas“ akcininku laikomu N. S., susijusio su šio asmens bei atsakovo valdomų įmonių UAB „Trasauta“ bei UAB „Didma“ atsiskaitymais.

6. Atsiliepimo į atskirąjį skundą ieškovė nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).

8. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1d.). Taigi minėtoje CPK normoje iš esmės nustatytos dvi būtinosios sąlygos, laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymui, t. y. ieškinio preliminarus pagrįstumas bei grėsmė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar pasidaryti negalimas.

10. Nagrinėjamoje byloje ieškovės likvidatorius reiškia ieškinį dėl žalos atlygimo atsakovui buvusiam ieškovės direktoriui. Ieškovės reikalaujamos priteisti žalos atlyginimą sudaro 38 521 Eur neperduotų automobilių vertė ir 2 925,93 Eur išduotas ir negrąžintas avansas. Apeliantės įsitikinimu, nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymui nebuvo įstatymo nustatytos būtinosios sąlygos – pagrįsto ieškovės reikalavimo. Apeliantė tvirtina, kad ieškovė neatskleidė visų jai žinomų aplinkybių, t. y., kad ieškovės likvidatoriui neperduotos transporto priemonės buvo perduotos Lietuvos piliečiui R. S., gyvenančiam Vokietijoje, kuris už jas neatsiskaitė. Dėl skolos už transporto priemones išieškojimo dar iki likvidavimo procedūros pradžios Vokietijoje šiam asmeniui buvo pareikštas ieškinys. Atsakovui netekus įmonės vadovo įgalinimų, jam tolesnė ginčo ir bylos eiga Vokietijoje nebėra žinoma. Apeliantės nuomone, ši aplinkybė turi esminės reikšmės tiek preliminariam ieškinio pagrįstumui nustatyti, tiek atsakovo nesąžiningumui vertinti.

11. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo argumentais nesutinka. Teismų formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą pasakyta, kad spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ar juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Pagal prima facie (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar bylą išnagrinėjus iš esmės galėtų būti priimtas palankus teismo sprendimas materialinį reikalavimą pareiškusiai šaliai (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013). Kitaip tariant, teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi įvertinti, ar nėra aiškių prieštaringumų ieškinyje ir / ar kitų aplinkybių, liudijančių, kad ieškinys tikrai negalėtų būti patenkintas. Tačiau preliminarus ieškinio reikalavimų įvertinimas negali būti suprantamas kaip teismo pareiga nuodugniai įvertinti ieškinio argumentus bei įrodymus ir pasisakyti dėl jų nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šiame kontekste pažymėtina, jog apeliantės nurodytos aplinkybės, apie tai, kad ieškinio reikalavimai turi būti reiškiami ne atsakovui, o kitam asmeniui, bus įvertintos nagrinėjant bylą iš esmės, tačiau jos pačios savaime ieškinio preliminaraus pagrįstumo negali paneigti. Todėl į tokius skundo argumentus neatsižvelgtina.

12. Atskirajame skunde apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad vien turtinis ginčas dėl didelės pinigų sumos priteisimo objektyviai padidina teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo nutartis šiuo aspektu prieštarauja naujai formuojamai teismų laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo praktikai.

13. Lietuvos Respublikos K. T. 2007 m. spalio 24 d. nutarime, priimtame byloje Nr. 26-07, yra pasisakęs, jog rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Todėl teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami. Tačiau būtina įvertinti ir į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį, į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kita. Vadinasi, sprendžiant dėl šiai konkrečiai situacijai aktualios apeliacinės instancijos teismo praktikos būtina vadovautis paskutiniu metu analogiškose civilinėse bylose priimtomis Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis.

14. Šiuo metu aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje yra pasisakoma, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje 2-28-407/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1084-464/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016ir kt.). Taigi, didelės vertės pareikštas reikalavimas savaime negali būti pagrindu laikinųjų apsaugos priemonių taikymui dėl to, kad pats laikinųjų apsaugos priemonių taikymas (areštas) nepadidina turto, iš kurio būtų galima išieškoti priteistą ieškinį, masės ar jo vertės.

15. Kita vertus, apeliantė aplinkybei, kad šiuo konkrečiu atveju ieškinio suma atsakovui nėra didelė bei nesudaro savarankiško laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo, pagrįsti, pateikė Nekilnojamojo turto registro išrašą apie atsakovo turimą nekilnojamąjį turtą. Iš kurio matyti, kad atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė viršija jam pareikšto reikalavimo sumą. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad atsakovas 2016 m. rugsėjo 21 d. perleido jam nuosavybės teise priklausantį 2 610 Eur vidutinės rinkos vertės žemės sklypą. Nesant kitų įrodymų apie tai, jog atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, vien aukščiau paminėta aplinkybė apie atsakovo nekilnojamojo turto perleidimą likus dvejiems mėnesiams iki ieškinio padavimo, negali būti pagrindu pripažinti atsakovo elgesį nesąžiningu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste.

16. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos įrodymus, nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu, todėl priėmė nepagrįstą nutartį (CPK 329 str.1 d., 338 str.). Atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetamas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - ieškovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Bakenas“ (j. a. k. 302420924) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui V. O. (a. k. (duomenys neskelbtini) atmesti.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui vykdymui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Izolda Nėnienė