Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Krivičius, sekretoriaujant Laimutei Drebulienei, dalyvaujant:

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1992-02-11, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis ir nesimokantis, nesusituokęs, gyv. Pilviškiai, , Vilkaviškio raj. sav., anksčiau teismo neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1984-04-23, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, nesusituokęs, gyv. Pilviškiai, , Vilkaviškio raj. sav., anksčiau teismo neteistas

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. 2009-12-29 apie 05.20 val., prie Pilviškiai, Vasario, Vilkaviškio raj. sav., esančio daugiabučio namo, t.y. viešoje vietoje, veikdamas bendrai su D. B., vandališkais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, tyčia jam ir D. B. metant po akmenį į V. K. buto kambario langus, tuo bendrais veiksmais išdaužydami 300 Lt vertės du langų stiklus, pažeisdami lango rėmą už 100 Lt, sugadindami grindis už 30 Lt ir sulaužydami dvi 20 Lt vertės spintos rankenėles, bendrais veiksmais sužalojo svetimo turto už 450 litų bei sutrikdė visuomenės tvarką ir rimtį, t.y. padarė nusikaltimą numatytą BK 284 str. 1 d.

D. B. 2009-12-29 apie 05.20 vai., prie Pilviškiai, Vasario 16-osios 8, Vilkaviškio raj. sav., esančio daugiabučio namo, t.y. viešoje vietoje, veikdamas bendrai su A. J., vandališkais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, tyčia jam ir A. J. metant po akmenį į V. K. buto kambario langus, tuo bendrais veiksmais išdaužydami 300 Lt vertės du langų stiklus, pažeisdami lango rėmą už 100 Lt, sugadindami grindis už 30 Lt ir sulaužydami dvi 20 Lt vertės spintos rankenėles, bendrais veiksmais sužalojo svetimo turto už 450 litų bei sutrikdė visuomenės tvarką ir rimtį, t.y. padarė nusikaltimą numatytą BK 284 str. 1 d.

Kaltinamasis A. J. kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką prisipažino ir parodė, kad 2009-12-28 d. 5 val. jis apsvaigęs nuo alkoholio ėjo namo kartu su D. B.. Beeinant jie pasiėmė po akmenį ir metė į daugiabučio namo langus, kuriuos išdaužė. Su ieškiniu dėl turtinės žalos atlyginimo sutinka pilnai, nes mesti akmenys galėjo apgadinti lango rėmą, grindis ir spintą. Dėl neturtinės žalos priteisimo nesutinka, nes prašoma priteisti suma yra pernelyg didelė (b.l. 149).

Kaltinamasis D. B. kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką prisipažino ir parodė, kad 2009-12-28 d. ryte eidamas kartu Pilviškių miestelio Vasario 16-osios gatve pasiėmė po akmenį ir metė į daugiabučio namo pažymėto Nr. 8 langus. Kodėl metė pasakyti negali, gal dėl girtumo. Su ieškiniu dėl turtinės žalos atlyginimo sutinka pilnai, nes mesti akmenys galėjo apgadinti lango rėmą, grindis ir spintą. Dėl neturtinės žalos priteisimo nesutinka, nes prašoma priteisti suma yra pernelyg didelė. (b.l. 149)

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką pilnai įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais, nukentėjusiosios ir liudytojo parodymais.

Nukentėjusioji V. K. teismo posėdžio metu parodė, kad 2009-12-28 d. apie 05.20 vai. išgirdo triukšmą ir dūžtančio lanko stiklo garsą. Nuėjusi į kambarį pamatė, kad yra išmušti du langų stiklai 300 Lt vertės bei ant grindų du akmenis. Vėliau parodė, kad 201-01-27 pas ją atėjo buvę mokiniai, t.y. A. J. bei D. B., kurie prisipažino išmušę jos buto langų stiklus, bei, kad nusikalstama veika dar buvo apgadintas lango rėmas 100 Lt vertės, grindys - 30 Lt vertės ir 20 Lt vertės spinta. Jai nusikaltimu yra padaryta 450 Lt turtinė ir 3000 litų neturtinė žalos, kurią prašo priteisti iš kaltinamųjų (b.l. 150-151).

Liudytojas J. K. teismo posėdžio metu parodė, kad 2009-12-29 apie 05.20 val., išgirdo triukšmą bei dukros šauksmą. Nuėjęs į kambarį pamatė, kad yra išmušti lango stiklai - paketai bei ant grindų buvo du akmenys. Prie lango ant sniego matėsi dviejų asmenų batų pėdsakai. Jis nupiešė vieną pėdsaką ir po to jais sekė iki j. buto. Bute jis rado kedus, kurių pado piešinys buvo toks pats, kaip ir jo rasto prie lango bato pėdsako. Namuose buvo ir A. J.. (b.l. 151-152)

V. K. protokole pareiškime užfiksuota, kad 2009-12-29 buvo išmuštas jos buto langas – akmenimis sudaužyti du stiklo paketai (b.l. 2).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra Vasario 16-osios 3-8, Pilviškiai, Vilkaviškio raj. sav.. Užfiksuota, kad išmušti du stiklo paketai, kambaryje rasti du akmenys, kurie yra paimti. (b.l. 4-5, 6-7).

Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti du akmenys, kurie buvo rasti ir paimti apžiūrint įvykio vietą (b.l. 8-9, 10).

Daiktų, dokumentų paėmimo protokole užfiksuota, kad A. J. pateikia porą Sportinių batų (b.l. 14)

Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad yra apžiūrėti A. J. pateikti sportiniai batai (b.l. 15-16, 17).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad V. K. pateikia dokumentų, susijusių su langų stiklų keitimu, kopijas (b.l. 21, 22, 23, 24).

D. B. įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad D. B. vietoje patikslino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b.l. 44-45, 46).

A. J. įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad D. B. vietoje patikslino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b.l. 66-67, 68)

Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Kaip viešosios tvarkos pažeidimo objektyvus požymis, įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkiniams šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka ir toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, neteisėtas žmogaus laisvės ribojimas, gyvūno kankinimas kitų žmonių akivaizdoje, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis ar leisti laisvalaikį ir pan. Vadovaujantis teismine praktika ir teisės teorija, viešoji vieta laikoma tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys ir ne būtinai jų turi būti daug. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje net nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų. Kad Vasario 16-osios gatvė, Pilviškių mstl., Vilkaviškio raj. sav. yra vieša vieta teismui abejonių nekyla, nes šiose vietose bet kuriuo metu galėjo atsirasti pašaliniai asmenys, ba to stresą įvykio metu patyrė ne tik nukentėjusioji bet ir kiti šeimos nariai.

Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra svetimo turto sužalojimas ar sunaikinimas, panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams ir pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos ar panašiai. Svetimo turto sužalojimas ar sunaikinimas atitinka BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymį.

Nurodyti įrodymai patvirtina, kad kaltinamieji viešoje vietoje, tyčia, sunaikino bei sužalojo svetimą – V. K. priklausantį turtą. Todėl jų veika teisingai kvalifikuota kaip viešosios tvarkos pažeidimas, pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Kaltinamojo A. J. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad veiką padarė bendrininkų grupė. (BK 60 str. 1 d. 1 p.) bei kad veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, ir šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)

Atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.)

Kaltinamasis anksčiau teismo neteistas (b.l. 76), pas psichiatrą stebimų pacientų grupei nepriklauso (b.l. 71), charakterizuojamas neigiamai (b.l. 73), administracine tvarka baustas (b.l. 77).

Kaltinamojo D. B. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad veiką padarė bendrininkų grupė. (BK 60 str. 1 d. 1 p.) bei kad veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, ir šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)

Atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.)

Kaltinamasis anksčiau teismo neteistas (b.l. 57), pas psichiatrą stebimų pacientų grupei nepriklauso (b.l. 50), administracine tvarka nebaustas (b.l. 58).

BK 41 str. numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika numatyta BK 284 str. 1 d. yra nesunkus tyčinis nusikaltimas ( BK 11 str. 3 d.).

Teismas, skirdamas bausmę A. J. atsižvelgia į tai, kad nustatytos dvi kaltinamo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamosios asmenybę, (BK 54 str. 2 d.). Į tai, kad nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis todėl taip pat atsižvelgiama į jo gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, nepilnamečio sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Taip pat į jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

Kaltinamasis A. J. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 3 d), pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, nusikaltimo padarymo metu teismo buvo neteistas, jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką. Nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo jau pakankamai ilgas laiko tarpas tačiau jokių duomenų, kad jis yra padaręs kitų nusikalstamų veikų, todėl teismas yra tos nuomonės, kad A. J. pripažinus kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 284 str. 1 d., tikslinga atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis LR BK 93 str. 1 d. 3 p. Baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina, skiriant auklėjamojo poveikio priemones:

Vadovaujantis LR BK 82 str. 1 d. 3 p. paskirti 40 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, įpareigojant nemokamus auklėjamojo pobūdžio darbus atlikti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis LR BK 82 str. 1 d. 5 p. paskirti elgesio apribojimą 6 mėnesių laikotarpiui - įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei išvylimas nėra susijęs su darbu.

Ikiteisminio tyrimo metu A. J. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintinos.

Bausmės pradžia – nuosprendžio įsiteisėjimo diena.

Teismas, skirdamas bausmę D. B. atsižvelgia į tai, kad nustatytos dvi kaltinamo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamosios asmenybę (BK 54 str. 2 d.).

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta jam skirtina laisvės apribojimo bausmė.

Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę bei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jam skirtinas bausmės dydis mažesnis nei įstatymo nustatytas bausmės vidurki, artimesnis minimumui.

Teismas sprendžia, kad už nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d. D. B. skirtina 5 (penkerių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. jei išvykimas iš namų nesusijęs su darbu. (BK 48 str. )

Ikiteisminio tyrimo metu D. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

Bausmės pradžia – nuosprendžio įsiteisėjimo diena.

Nukentėjusioji V. K. pareiškė civilinį ieškinį prašydama priteisti iš A. J. ir D. B. 450 Lt turtinei žalai atlyginti ir 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

A. J. bei D. B. ieškinį dalyje dėl turtinės žalos priteisimo pripažino visiškai. Todėl civilinio ieškovo V. K. baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys A. J. ir D. B. dėl 450 Lt turtinės žalos priteisimo patenkintinas visiškai, kadangi teismas priima ieškinių pripažinimą kaip neprieštaraujantį nei viešajam interesui nei gerai moralei. (Lietuvos Respublikos BPK 115 str.).

Nukentėjusioji V. K. dėl kaltinamųjų veiksmų patyrė, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą. Nepatogumus, dvasinius išgyvenimus bei dvasinį sukrėtimą patyrė ir kiti namuose buvę jos šeimos nariai.

Priteisdamas neturtinę žalą teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnyje nurodytais kriterijais. Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus.

Teismas sutinka, kad dėl aukščiau paminėtų tyčinių kaltinamųjų veiksmų V. K. patyrė, išgąstį, stresą, nepatogumus susijusius su padarytos žalos atstatymu. Kaltinamieji veikė tyčia, o tokiu atveju paprastai padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju. Tačiau teismui nepateikti jokie duomenys, kad patirti neigiami išgyvenimai turėjo išliekančių reiškinių, todėl teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo nurodytas neturtinės žalos dydis yra aiškiai neproporcingas ir per didelis bei nepagrįstas. Atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, padarytos turtinės žalos dydį, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, V. K. iš A. J. bei D. B. priteistinas 1500,00 Lt civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

(BK 41 str., 48 str., 54 str., 55 str. 59 str. 1 d. 6 p., 61 str.).

Proceso išlaidų byloje nebuvo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: du akmenys, saugomi Vilkaviškio rajono PK, sunaikintini. (BPK 94 str. 1 d. 4 p.). Sportiniai bateliai, grąžinti A. J. paliktini A. J. (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307 str.

nusprendžia:

A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 284 str. 1 d. vadovaujantis LR BK 93 str.1 d. 3 p. atleisti, baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis LR BK 82 str. 1 d. 3 p. paskirti 40 (keturiasdešimt) valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, įpareigojant nemokamus auklėjamojo pobūdžio darbus atlikti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis LR BK 82 str. 1 d. 5 p. paskirti elgesio apribojimą 6 mėnesių laikotarpiui - įpareigoti būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei išvylimas nėra susijęs su darbu.

Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą palikti galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Bausmės pradžia – nuosprendžio įsiteisėjimo diena.

D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d. ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. jei išvykimas iš namų nesusijęs su darbu.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Bausmės pradžia – nuosprendžio įsiteisėjimo diena.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: du akmenis, saugomus Vilkaviškio rajono PK, sunaikinti. Sportinius batelius, grąžintus A. J. palikti A. J..

V. K. civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos priteisimo patenkinti ir priteisti solidariai iš A. J. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv., Pilviškiai, Vilkaviškio raj. sav. bei iš D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. , Pilviškiai, Vilkaviškio raj. sav., 450,00 (keturis šimtus penkiasdešimt litų) turtinės žalos atlyginimo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv., Pilviškiai, Vilkaviškio raj. sav.

V. K. civilinį ieškinį dalyje dėl 3000,00 Lt neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamųjų A. J. ir D. B., tenkinti dalinai. Priteisti solidariai iš A. J. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv., Pilviškiai, Vilkaviškio raj. sav. bei iš D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv., Pilviškiai, Vilkaviškio raj. sav., 1500,00 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) neturtinės žalos atlyginimo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv., Pilviškiai, Vilkaviškio raj. sav. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendis, per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.