- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-02-12
- Bylos Nr.
- 1-432-960/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-15-1-00385-2014-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dariuš Lučinski
- Kaltinamasis
- A. G.
- Nukentėjusysis
- V. G.
- Advokatai
- Jurijus Surininas
- Kategorijos
- 1.1.6.3Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 str.)
- 1.2.4.8Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 str. ir 291 str.)
dalyvaujant prokurorui Linui Silevičiui, kaltinamajam A. G., kaltinamojo gynėjui advokatui Jurij Surinin, nukentėjusiajai V. G., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Tadui Cijūnaičiui,
viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje
A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalyje (2 epizodai), 140 straipsnio 3 dalyje (2 epizodai), padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. G. mušdamas sukėlė fizinį skausmą mažamečiui šeimos nariui, o būtent: 2014 m. žiemą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, apie 18.00-19.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), mažametei dukrai A. G., gimusiai 2001 m., paprašius patikrinti išspęstus matematikos uždavinius, jis supykęs dėl to, kad sprendimuose rado klaidą, paėmęs diržą, liepė nusimauti mažametei A. G. kelnes, po ko sudavė ne mažiau trijų smūgių pastarajai diržu per sėdmenis, tuo savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai A. G. fizinį skausmą.
Taip pat A. G. mušdamas sukėlė fizinį skausmą mažamečiui šeimos nariui, o būtent: jis 2014 m. žiemą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, apie 14.00-15.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), supykęs dėl to, kad mažametė dukra A. G., gimusi 2001 m., neišplovė indų, paėmęs diržą, liepė nusimauti mažametei A. G. kelnes, po ko sudavė pastarajai tris smūgius diržu per sėdmenis, tuo savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai A. G. fizinį skausmą.
Taip pat A. G. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent: jis 2014 m. liepos 12 d., apie 21.30 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), be jokios priežasties smurtaudamas prieš žmoną V. G., sudavė jai du smūgius kairės rankos delnu per kairį skruostą, tuo savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai V. G. fizinį skausmą.
Taip pat A. G. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent: jis 2014 m. liepos 19 d., apie 22.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,04 prom.), be jokios priežasties smurtaudamas prieš žmoną V. G., sudavė jai abiejų rankų kumščiais tris smūgius į sėdmenis, keturis smūgius į kojas ir vieną smūgį į nugarą, tuo savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai V. G. fizinį skausmą.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. G. prisipažino dėl padarytų veikų ir paaiškino, jog kai jį sulaikė policija, buvo labai girtas. Galėjo sukelti fizinį skausmą, viskas dėl gėrimo, būtent dėl to vyksta tokie dalykai, jis dėl šito labai gailisi. Paaiškino, jog tikrai prieš dukrą naudojo smurtą, mušė, nes supyko ir trenkė keletą kartų jai su diržu. Jam nepatiko jos elgesys. Dukrai sukaks keturiolika metų, nebebendrauja su dukra po to, kai prasidėjo skyrybų procesas ir jis išsikėlė gyventi pas mamą. Paaiškino, jog kitas įvykis įvyko dėl neplautų indų, buvo nervuotas, nes geria ir dėl to yra tokie rezultatai. Liepos 12 dieną stipriai susipyko su žmona, vienas kitam sakė negerus žodžius ir tiesiog impulsyviai trenkė jai per veidą. Liepos 19 dieną apie 10 val. įvykusio įvykio metu taip pat buvo labai girtas, pamena, tik įėjo į kambarį ir jau policija atvažiavo. Tikrai pripažino, kad jis tuomet galėjo smurtauti. Išvadas padarė, savo elgesį vertina labai blogai. Nurodė, jog tokie įvykiai labai nemalonūs ir niekam šito nereikia, niekada toks anksčiau nebuvo. Alkoholį vartoja labai mažai, jei vartoja, kai išgeria, elgiasi normaliai, priklausomybės neturi. Nurodė, jog su V. G. susitaikė, jis prašė jos atleidimo dar kai vyko ikiteisminis tyrimas, dabar jie kartu nebegyvena ir vienas kito nenervina. Vaikų tiesiog paprašė, kad jam atleistų. Mažoji nelabai noriai atleidžia, vaikai labai pyksta ant jo, jie niekada nebuvo matę jo nei girto, nei rūkančio, o dabar irsta šeima, dedasi tokie dalykai, vaikai pyksta. Nurodė, jog kai vaikai jam atleis ir galės su juo bendrauti, jis norėtų su jais bendrauti, bet reikia laiko, kad vaikai nusiramintų. Skyrybų sutartyje numatyta, jog galės vaikus lankyti. Jis nedirba, yra registruotas darbo biržoje, galėtų dirbti elektriku ir šaltkalviu, bet dėl sveikatos negali dirbti. Paaiškino, jog anksčiau buvo geras specialistas, dabar turi problemų su širdimi ir su kraujo spaudimu. Nurodė, jog teismas gali tikėtis iš jo, kad daugiau tokių įvykių nebus.
Teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji V. G. paaiškino, jog pasirašė su kaltinamuoju taikos sutartį. Ji atleido, niekas jos neprivertė. Suvokia, jog pasirašius taikos sutartį, byla bus nutraukta. Ji iš širdies atleidžia kaltinamajam, vaikai su ašaromis atleido. Reikia atleisti. Vaikų niekas neprivertė. Kaip širdyje vaikai jaučiasi, nežino. Vaikas verkė, kai prisiminė šitą skriaudą, bet tėvelio nekaltina, D. irgi atleido.
Kaltinamojo A. G. kaltė dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje (2 epizodai) bei BK 140 straipsnio 3 dalyje (2 epizodai) padarymo, be visiško jo prisipažinimo, įrodyta BPK 273 straipsnio tvarka ištirtais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. G. paaiškino, kad 2014-07-12 apie 22.00 val., į namus atėjo girtas jos vyras ir užėjo į kambarį. Dukra tuo metu jau gulėjo lovoje. A. vos neužgriuvo ant lovoje gulėjusios dukters. Dukra išsigando, kad vyras gali ant jos užkristi. Ji tuo metu atsistojo nuo lovos, ant kurios sėdėjo, ir norėjo A. apeiti, bet jis jai pastojo kelią, kažką jai sakė, bet ką – neatsimena. Kai pamatė, kad jis jai neleidžia praeiti, ji atsisėdo ant lovos prie dukters. Tuo metu A. priėjo prie jos ir be jokios priežasties su kairės rankos delnu sudavė vieną kartą jai į kairį žandą. Po to dar kartą stipriau, su kairės rankos delnu antrą kartą sudavė į kairį žandą. Kaip jai buvo suduoti du smūgiai, matė jos dukra, kuri labai išsigando, sunkiai pradėjo kvėpuoti, visa paraudo, drebėjo, negalėjo ištarti žodžio. Ji po to iš karto pasiėmė savo telefoną ir paskambino telefonu 112. Kai vyras išgirdo, kad ji kviečia policiją, jis nieko nesakęs išėjo iš namų. Dėl ko jis jai du kartus sudavė į žandą, ji nežino. Nuo suduotų dviejų vyro smūgių delnu, jai pradėjo skaudėti galvą, bet sužalojimų padaryta nebuvo, ji tik patyrė fizinį skausmą. Vyras nuolatos girtauja ir visą laiką būna agresyvus, pastoviai prie jos žodžiais priekabiauja, taip pat ne vieną kartą yra vartojęs fizinį smurtą. 2013-09-09 A. buvo sumušęs ją ir jos vyresniąja dukrą O. G., dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ji labai bijo savo vyro, kadangi jis dažnai naudoja prieš ją psichologinį ir fizinį smurtą. Dėl kūno sužalojimo nustatymo į teismo medicinos ekspertizę ji nesikreips, kadangi jai jokių sužalojimų nebuvo padaryta, ji tik patyrė fizinį skausmą. 2014 birželio viduryje, tikslios datos nepamena, buvo susitikusi su advokatu ir jau ruošė dokumentus skyryboms. Ji bijo pasilikti su vyru namuose, kadangi jis vėl gali prieš ją smurtauti. (b. l. 18). Papildomos apklausos metu nukentėjusioji V. G. patikslino, jog 2014 m. liepos 12 d. jos sutuoktinis A. G. į namus grįžo apie 21.00 val. Pirminės apklausos metu ji nurodė, kad vyras grįžo apie 22.00 val., tačiau tai sakydama ji tiesiog suklydo. Grįžęs neblaivus jos vyras be jokios priežasties, apie 21.30 val., neįvykus jokiam žodiniam konfliktui, trenkė jai du kartus kairės rankos delnu per kairį skruostą. Dėl jai suduotų smūgių juto fizinį skausmą. Po suduotų smūgių jai skruostas buvo paraudęs, tačiau kraujosruva nebuvo atsiradusi. Po suduotų smūgių jai apsvaigo galva. Tuo metu su ja namuose buvo mažametė dukra A., kuri matė, kaip vyras jai sudavė smūgius ir labai išsigando. Dukra pradėjo verkti. Dėl šio įvykio dukra patyrė moralinę žalą. A. G. apklausos metu paminėjo, kad tėvas A. G. yra ją mušęs diržu. Dukra yra jai pasiskundusi, kad tėvas ją mušdavo, yra mačiusi pas ją ant užpakaliuko randus nuo mušimo diržu. Ji A. bijodavo, todėl niekam apie jo tokį elgesį nepranešdavo, o be to ji tuo metu neatskyrė, ar A. G. tokiu savo elgesiu baudžia A. ar iš jos tyčiojasi. Tik dabar supranta, kad mušdamas dukrą, jos nebaudė, o iš jos tyčiojosi. Taip pat žino, kad A. G. vaikus statydavo į kampą, kur vaikai turėdavo stovėti valandomis. Šiuo metu tarp jos ir A. G. vyksta skyrybų procesas. Vaikai bijo tėvo, kadangi jis būdamas neblaivus namuose triukšmaudavo, todėl nori, kad vaikai kuo mažiau patirtų streso ir prisimintų neigiamus išgyvenimus kuriuos patyrė nuo tėvo (b.l. 23). Liepos 19 d., apie 20.00 val., ji buvo bute ir tuo metu į butą sugrįžo jos vyras A. G.. Jis buvo neblaivus, o ji gulėjo lovoje. Vyras nuėjo į virtuvę, kuri yra bendro naudojimo. Ji girdėjo, kaip vyras kalbėjo virtuvėje su kaimynu V. S.. Ji įtarė, kad jie išgėrinėja, nes jie buvo užsidarę virtuvėje. Apie 21.00 val. namo grįžo sūnus D. G., gim. 1998 m. Sūnus nuėjo į virtuvę. Ji užėjo virtuvę ir pamatė, kad jos vyras kartu su kaimynu V. S. iš 57B buto, geria degtinę. Ji paprašė, kad jie negertų ir nerūkytų virtuvėje prie vaiko. Vyras kartu su kaimynu nuėjo į laiptinę. Apie 22.00 val., vyras grįžo į butą girtas. Ji gulėjo lovoje, o sūnus kambaryje skaitė. Vyras nugriuvo ant lovos prie jos ir pradėjo keiktis, kalbėti nesąmones, įžeidinėti. Sakė, kad turi kitą moterį, kad ji jam nereikalinga, ji degs pragare. Ji vyrui pasakė, kad jis jai netrukdytų miegoti ir paprašė pasitraukti nuo jos. Vyras užpyko ir dviem rankomis pradėjo jai smūgiuoti į sėdmenis, per kojas, į šoną, nugarą. Vyras jai į sėdmenis smogė tris kartus, per kojas – keturis kartus ir vieną kartą į nugarą. Ji išsigando ir pradėjo šaukti. Tada prie jų atbėgo sūnus. Sūnus ją užstojo. Vyras atsisuko į sūnų ir pradėjo pulti sūnų. Sūnus išbėgo į lauką. Vyras sūnaus pavyti nespėjo. Vyras išėjo į laiptinę. Ji paėmė telefoną ir paskambino į policiją ir nubėgo į laiptinę padėti sūnui. Laiptinėje vyras pamatė ją, priėjęs prie jos dešinės rankos kumščiu užsimojo į ją. Tada prie jų atbėgo sūnus ir vyrą nuo jos atitraukė ir sūnus pabėgo. Ji išbėgo į lauką paskui sūnų, nes vyras vijosi sūnų. Lauke ji pamatė policijos automobilį. Policijos pareigūnai pamatė ją ir ji tada pareigūnams parodė į vyrą. Policijos pareigūnai vyrą sulaikė, įsodino į tarnybinį automobilį ir išvežė. Ji sužalota nebuvo, jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Į medicinos įstaigą nesikreips, psichologo pagalbos nereikia (b.l. 20-21). Papildomos apklausos metu nukentėjusioji V. G. nurodė, jog 2014 m. liepos 19 d. apie 22.00 val. į butą grįžęs neblaivus sutuoktinis A. G. kėlė konfliktą. Įžeidinėjo ją, vadindamas ją necenzūriniais žodžiais, teigė, kad turi kitą moterį. Ji stengė su vyru nekonfliktuoti, prašė jo nusiraminti, kadangi jai 4 valandą reikėjo keltis į darbą, tiesiog prašė jo, kad jis eitų miegoti ir netrukdytų jai ilsėtis. Su vyru kalbėjo gražiai, nekeldama tono. A. G. dėl to, kad jį ramino ir nenorėjo su juo kalbėtis - supyko ant jos ir atsisėdęs ant lovos krašto, kurioje ji miega pradėjo jai smūgiuoti. A. G. jai daužė per kojas, sėdmenis ir nugarą. Jis mušė abiejų rankų kumščiais. Kiek kartų kuria ranka sudavė – ji nematė, tačiau matė, kad smūgiuoja dviem rankomis. A. G. minėtą vakarą sudavė jai vieną kartą į nugarą, tris kartus per sėdmenis bei keturis kartus per kojas. Jai buvo labai baisu, todėl ji neįsidėmėjo kuria ranka kiek kartų per kurią koją jai sudavė. Iš išgąsčio ji pradėjo šaukti. Dėl jai suduotų smūgių ji juto fizinį skausmą. Paminėjo tai, kad nei dėl 2014-07-12, nei dėl 2014-07-19 jos atžvilgiu panaudoto smurto, ji pas medikus nesikreipė, į teismo medicinos ekspertus taip pat nesikreips. ( b.l. 23 ).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nekentėjusioji A. G. nurodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su motina V. G., broliu D. G. ir sese O. G.. Kartais su jais gyvena jos tėvas A. G.. Tačiau tėvas retai būna, ateina pernakvoti. Tarp jų, t.y. tarp jos ir tėvo, bei jos mamos ir tėvo, santykiai keblūs, kadangi tėvas dažnai ateina apsvaigęs nuo alkoholio, baugina juos visus. Motina visada užstoja juos ir dėl to prasideda tarp mamos ir tėvo konfliktai. Tėvas kai grįžta namo, keikiasi, rėkauja. 2014 m. liepos mėnesį, tikslios datos neatsimena, žino, kad buvo liepos mėnesio pradžia, namuose buvo tik ji ir jos motina. Ji jau atsigulė į lovą. Ant lovos sėdėjo mama ir jos su ja kalbėjosi. Jie gyvena vieno kambario bute. Išgirdo, kad į kambarį užėjo tėvas. Matėsi, kad tėvas buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kadangi svirduliavo, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Tėvas pradėjo ruoštis eit miegoti ir kažką piktu tonu pasakė mamai. Mama kažką atsakė, ką neatsimena. Tada staiga priėjo prie sėdinčios ant lovos mamos ir dešinės rankos delnu trenkė jai į kairį žandą. Vėliau sudavė dar porą kartų stipriau motinai per žandą. Ji labai išsigando, kadangi tėvas ne pirmą kartą mušė mamą. Motina išbėgo į virtuvę, kadangi virtuvėje paliko savo mobilaus ryšio telefoną. Kambaryje liko tik ji ir tėvas. Tėvas atsirėmė prie spintos ir ji labai išsigando, kad jis gali nugriūti ant jos, todėl pasitraukė. Tuo metu iš virtuvės atėjo mama, kuri jau buvo iškvietusi policiją. Ji bijo savo tėvo, kadangi jis ją valandomis statydavo į kampą, kol motina negrįždavo namo, retkarčiais mušdavo diržu. Kol tėtis gyveno kartu su jais, jis su ja nebendravo draugiškai, jis su jai bendraudavo piktai. Jos tėtis ją, jos sesę ir brolį yra ne kartą baudęs tokios bausmėmis, kaip statydavo keletui valandų į kampą, neleisdavo eiti į laiką, neleisdavo naudotis kompiuteriu. Tėtis taip pat yra mušęs ją diržu. Ji prisimena, kad 2014 m. žiemą, tikslios dienos ji neatsimena, buvo vakare, galėjo būti apie 18.00-19.00 val. ji namuose (duomenys neskelbtini), ruošėsi matematikos kontroliniam darbui. Ji išsprendė uždavinius ir davė tėčiui, kad jis patikrintų ar ji nepadarė klaidos. Tėtis pasakė, kad jei ras jos uždavinių sprendimuose klaidą, tuomet ją nubaus. Tėtis patikrinęs jos išspęstus uždavinius, supyko, paėmė iš spintos diržą ir juo ją mušė. Tėtis liepė nusimauti kelnes ir paimtu diržu mušė ją per užpakalį. Kiek tiksliai jai tėtis sudavė tą kartą smūgių diržu – ji tiksliai neatsimena, tačiau smūgių buvo tikrai ne mažiau trijų. Dėl jai suduotų smūgių jai skaudėjo, ji verkė. Po to, kai ją mušė, jai ant užpakalio buvo likę raudonos žymės. Kai tėtis ją mušė, jos mamos namuose tada nebuvo. Ji neatsimena, ar minėtą kartą namuose buvo jos sesė su broliu. 2014 m. taip pat žiemą, tikslesnės datos ji neatsimena, dienos metu, apie 14.00 val. – 15.00 val. už tai, kad ji namuose neišplovė indų, tėtis vėl namuose ją mušė diržu. Jis jai liepė nusimauti kelnes ir vėl mušė diržu per užpakalį. Tą kartą tėtis jai sudavė tris smūgius diržu per užpakalį. Dėl jai suduotų smūgių ji juto fizinį skausmą. Tėtis ją yra mušęs ir anksčiau. Mušdavo diržu. Liepdavo nusimauti kelnes ir atsigulti ant lovos, o jei nespėdavo atsigulti ant lovos, kol jis suskaičiuodavo iki 3, tada jis paguldydavo ant lovos ir mušdavo diržu. Ji nurodė du paskutinius kartus, kuomet tėtis ją mušė, tačiau, kaip jau sakė – yra daug kartų mušęs ir anksčiau. Kada ir dėl ko ją tėtis mušdavo anksčiau ji neatsimena, todėl apie tai nieko tiksliau papasakoti negali. Apie tai, kad tėtis ją mušdavo, ji pasiskųsdavo mamai. Mama ją paguosdavo, taip pat sakydavo tėčiui, kad jos nemuštų, tačiau tėtis jai atsakydavo, kad tai ne jos reikalas. Dėl to, kad tėtis ją mušdavo ji jautė fizinį skausmą, taip pat jo bijodavo, patyrė moralinę žalą. ( b.l. 34-35, 41 ).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis D. G. nurodė, jis gyvena (duomenys neskelbtini). Jis kartu su tėvais ir sesėmis gyvena viename kambaryje. Jo tėvai miega dviejų aukštų lovoje, kuri yra atskirta nuo bendro kambario erdvės spinta. 2014 m. liepos mėnesį, datos tikslios jis neprisimena, vakare, tarp 22.00 val. - 23.00 val., jis buvo kambaryje. Jo mama tuo metu buvo savo lovoje, kuri yra už spintos. Jis buvo nuėjęs už spintos pažiūrėti ką veikė jo mama ir matė, kad mama miegojo. Tuomet jis atsigulė ant sofos ir gulėjo. Tuo metu namuose daugiau nieko nebuvo: jo sesės buvo stovykloje, o tėvas buvo pas kaimyną. Po 22.00 val. į butą grįžo tėtis. Į butą tėtis grįžo neblaivus. Bute tėtis nusirengė ir norėjo eiti į lovą. Tačiau miegoti tėtis neėjo, jis pradėjo aiškinti savo teorijas, kad mama yra neteisi ir, kad jie yra neteisūs. Po to jis nuėjo už spintos, pas mamą. Jis girdėjo, kad tėtis už spintos su mama kalbėjo. Tėvas sakė mamai, kad mama jam nereikalinga, kad pas jį yra kita moteris. Po to jis išgirdo, kad mama rėkė. Ji tiesiog šaukė, nesakydama žodžių. Jis nuėjo už spintos ir pamatė, kad mama gulėjo pirmajame lovos aukšte, o tėtis buvo prisėdęs ant lovos, ten kur gulėjo mama ir kažką darė mamai. Ką tiksliai tėvas darė – jis nematė, tačiau pribėgęs prie tėvo, paėmęs jį rankomis bandė atitraukti nuo mamos. Tėvo nuo mamos jam atitraukti nepavyko, sudavė jam vieną smūgį į dešinį šoną. Tuomet tėvas atsisuko į jį, atsistojo nuo lovos ir pradėjo link jo eiti. Tuomet jis išėjo iš kambario ir pasakė, kad jis eitų pas jį, kad pasitrauktų nuo mamos. Tėvas tuomet apsirengė ir išėjo į laiptinę. Jų butas, kuriame gyvena, yra ketvirtajame aukšte. Jis tėvo palaukė šiek tiek pirmajame laiptinės aukšte, o kai nesulaukė – paskambino mamai ir paklausė jos kur yra tėvas. Mama jam pasakė, kad jis greičiau eitų pas ją. Name, kuriame gyvena, lifto nėra, todėl jis skubiai laiptais bėgo į ketvirtą aukštą. Ketvirtajame namo aukšte, laiptinėje jis pamatė mamą ir tėtį. Mama stovėjo kampe, o tėvas priėjęs prie jos buvo užsimojęs dešine ranka į mamą. Jis patapšnojo tėvui per petį, kad jis atsisuktų į jį ir pasakė jam: „eik čia, eik čia“. Tėvas pradėjo paskui jį eiti. Jis negreitai ėjo laiptais žemyn, kad tėvas sektų paskui jį, o ne eitų pas mamą. Taip jis tėvą išviliojo iš laiptinės į lauką. Kol jis tėvą viliojo išeiti į lauką, jokių kaimynų laiptinėje nesutiko. Lauke, jis nuėjo į kitą namo laiptinę. Matė, kad kai tėvas išėjo į lauką, atvažiavo policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Paminėjo tai, kad šio įvykio metu tėvas jam jokių smūgių nesudavė, tačiau tokio jo elgesio jis išsigando. Dėl šio įvykio nukentėjo jo mama, ji buvo išsigandusi ir susijaudinusi. Ar ji verkė – jis neprisimena. ( b.l. 31 ).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. L. nurodė, kad ji dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės antros kuopos pirmo būrio vyresniąja patrule. 2014 m. liepos 19 d., darbo metu, apie 22 val. 05 min., patruliuodama kartu su vyriausiuoju patruliu M. R. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), bute, smurtauja vyras, muša savo žmoną. Netrukus nuvykus į įvykio vietą, važiuojant į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, Vilniuje, pastebėjo einantį vyriškį. Vyras pro jų automobilį praėjo. Kaip tik tuo metu iš namo laiptinės į lauką išėjo moteris, kuri rodydama ranka į praėjusį pro jų automobilį vyrą, pradėjo jiems rėkti, kad tai jis. Daugiau tuo metu prie namo jokių žmonių nebuvo. Tuo metu vyras, į kurį ranka parodė moteris, pradėjo bėgti. Jos kolega pirmas pasivijo vyrą, kuris kaip vėliau paaiškėjo yra A. G.. Ji padėjo kolegai sulaikytą vyrą atvesti prie tarnybinio automobilio. Kai A. G. pasodino į tarnybinį automobilį, tuomet pabendravo su moterimi. Moteris prisistatė V. G., sulaikytojo vyro žmona. V. G. paaiškino, kad į butą, (duomenys neskelbtini), parėjęs neblaivus jos vyras kelis kartus stipriai sudavė rankų kumščiais jai į sėdmenis bei kojas. V. G. nedetalizavo kiek smūgių jai buvo suduota, teigė, kad kelis kartus. Vietų, kur jai buvo suduoti smūgiai V. G. nerodė, akivaizdžių sužalojimo žymių kitose (matomose) kūno vietose – nesimatė. Pasakodama apie tai kas atsitiko, V. G. apsiverkė. Matėsi, kad ji dėl atsitikusio įvykio buvo išsigandusi ir susijaudinusi. Ji paaiškino, kad visą šį įvykį matė jų nepilnametis sūnus, kuris norėjo ją apginti. V. G. sūnaus įvykio vietoje ji nematė, su juo apie atsitikusį įvykį nebendravo. V. G. parašius pareiškimą, jį kartu su sulaikytu A. G., atvežė į policijos komisariatą. A. G. apie šį įvykį nieko neaiškino. Nuo jo sklido alkoholio kvapas, matėsi, kad jis yra akivaizdžiai neblaivus, bėgdamas nuo jų, bėgo sunkiai, svirduliuodamas (b.l. 44).
Liudytojas M. R. ikiteisminio tyrimo metu davė iš esmės analogiškus parodymus liudytojos I. L. parodymams (b.l. 45).
Pagal byloje esančius 2014-07-19 22:41 val. alkotesterio 6810 duomenis A. G. nustatytas 2,04 promilių neblaivumas (b.l. 75).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja R. D. nurodė, kad ji dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės trečios kuopos ketvirto būrio vyriausiąja patrule. 2014 m. liepos 12 d., darbo metu, patruliuojant kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės trečios kuopos ketvirto būrio vyresniuoju patruliu V. R., apie 21.30 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad bute, adr. (duomenys neskelbtini), vyksta konfliktas tarp sutuoktinių. Pranešimo metu jokių tikslesnių aplinkybių jiems nebuvo nurodyta. Nedelsiant nuvykę į įvykio vietą, ji su kolega užėjo į kambarį, kuriame gyvena pranešėja. Moteris prisistatė V. G.. Ji paaiškino, kad neblaivus sutuoktinis A. G. namuose pradėjo konfliktuoti bei konflikto metu sudavė jai rankos delnu du kartus per kairį skruostą. Matė, kad pas V. G. ant kairio skruosto buvo paraudimas ir šiek tiek skruostas patinęs. Ji paklausė kas atsitiko jos skruostui. V. G. į tokį jos klausimą atsakė: „vyras kartais pasmurtauja“. V. G. paaiškino, kad kai vyras sudavė jai į veidą minėtus smūgius, jis iš buto išėjo. Kur išėjo jos vyras – teigė, kad nežino. Visą tai pasakodama V. G. kalbėjo ramiai, neverkė. V. G. pasiūlė iškviesti greitąją med. pagalbą, tačiau nuo medikų ji atsisakė. Sakė, kad jokių rimtesnių sužalojimų nėra, o be to namuose yra mažametis vaikas, todėl pas medikus ji nesikreips. V. G. rašyti pareiškimą atsisakė, teigdama, kad nori pagalvoti, ar rašys pareiškimą į policiją. Sakė, kad jei į namus grįš A. G., ji vėl kvies policiją (b.l. 46).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. R. davė iš esmės analogiškus parodymus liudytojos R. D. parodymams. Paminėjo tai, kad jiems atvykus į (duomenys neskelbtini), minėtame bute buvo mergaitė, kuri, kai jie įėjo į butą, gulėjo lovoje. Su mergaite apie atsitikusį įvykį jie nebendravo ( b.l. 47).
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, jog A. G. 2014 m. žiemą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, apie 18.00-19.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), mažametei dukrai A. G., gim. 2001 m., paprašius patikrinti išspęstus matematikos uždavinius, supykęs dėl to, kad sprendimuose rado klaidą, paėmęs diržą, liepė nusimauti mažametei A. G. kelnes, po ko sudavė ne mažiau trijų smūgių pastarajai diržu per sėdmenis, tuo savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai A. G. fizinį skausmą. Tokia kaltinamojo veika, teismo kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.
Taip pat nustatyta, jog A. G. 2014 m. žiemą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, apie 14.00-15.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), supykęs dėl to, kad mažametė dukra A. G., gim. 2001 m., neišplovė indų, paėmęs diržą, liepė nusimauti mažametei A. G. kelnes, po ko sudavė pastarajai tris smūgius diržu per sėdmenis, tuo savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai A. G. fizinį skausmą. Tokia kaltinamojo veika, teismo kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.
Taip pat nustatyta, jog A. G. 2014 m. liepos 12 d., apie 21.30 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), be jokios priežasties smurtaudamas prieš žmoną V. G., sudavė jai du smūgius kairės rankos delnu per kairį skruostą, tuo savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai V. G. fizinį skausmą. Tokia kaltinamojo veika, teismo kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Taip pat nustatyta, jog A. G. 2014 m. liepos 19 d., apie 22.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,04 prom.), be jokios priežasties smurtaudamas prieš žmoną V. G., sudavė jai abiejų rankų kumščiais tris smūgius į sėdmenis, keturis smūgius į kojas ir vieną smūgį į nugarą, tuo savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai V. G. fizinį skausmą. Tokia kaltinamojo veika, teismo kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Teismo posėdžio metu kaltinamasis A. G. prisipažino dėl nusikalstamų veikų padarymo (BK 38 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nukentėjusieji kaltinamajam jokių turtinių ir neturtinių reikalavimų neturi ir nuo civilinio ieškinio atsisakė (BK 38 straipsnio 1 dalies 2 punktas). ir kaltinamasis A. G. susitaikė su nukentėjusiaisiais (BK 38 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaltinamasis anksčiau neteistas, nedirbantis, administracine tvarka baustas (b. l. 96- 99, 108-109), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b.l. 102 ), į VšĮ Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas (b.l. 103, 105 ), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninė negydytas ( b.l. 101, 106 ). Teisiamojo posėdžio metu neigiamai vertino savo elgesį, todėl yra pagrindas manyti, jog kaltinamasis nedarys naujų nusikaltimų (BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog byloje yra pagrindas kaltinamąjį A. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 38 straipsnio 1 dalis).
A. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – naikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 308, 313 straipsniais, teismas
nusprendžia:
A. G., padariusį nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (2 epizodai), BK 140 straipsnio 3 dalyje (2 epizodai), atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui bei nukentėjusiesiems susitaikius ir, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi baudžiamąją bylą nutraukti.
A. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: teismui perduotą kompaktinį diską su garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Išaiškinti A. G., kad jei jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jų baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.