- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-31
- Bylos Nr.
- 2S-166-544/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualdas Januška (pirm.), Ramunė Čeknienė (pran.), Birutė Valiulienė
- Atsakovas
- N.A.
- Ieškovas
- I.B.
- Trečiasis asmuo
- Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui
- Kategorijos
- 76.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 77.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 93.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.9.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.17pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-166-544/ 2009
Vijolė Vitienė Procesinio sprendimo kategorija:76.4; 77.2; 93.2.6;114.9.6.1; 121.2;121.17; 122.3; 122.5
NUTARTIS
2009 m. kovo 31d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Januškos, kolegijos teisėjų: pranešėjos Ramunės Čeknienės, Birutės Valiulienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo N.A. atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-177-356/2009 pagal ieškovės I.B. ieškinį atsakovui N.A. ir trečiajam asmeniui Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Šalies argumentai
Ieškovė pareiškė ieškinį, kuriuo prašė nustatyti, kad atsakovas yra jos sūnaus D.B., gimusio 2006-12-26, tėvas, priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui nuo gimimo iki pilnametystės 400 Lt dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Bylos nagrinėjimo metu ieškovei abejojant pirmosios medicinos ekspertizės išvados pagrįstumu ieškinio pagrindui pagrįsti ji prašė paskirti pakartotinę teismo medicinos ekspertizę siekiant nustatyti, ar atsakovas yra biologinis D.B. tėvas pavedant ją atlikti Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centrui. Ieškovė 2009-01-22 kreipėsi į Utenos rajono apylinkės prokuratūrą, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl eksperizės išvados melagingumo ar galimo klastojimo. Iki bus nuspręsta dėl ikiteisminio tyrimo pagal jos pareiškimą prašė civilinę bylą sustabdyti.
Žemesnės instancijos teismas
Utenos rajono apylinkės teismas 2009-02-13 nutartimi ieškovės prašymus patenkino iš dalies – paskyrė pakartotinę teismo medicinos ekspertizę giminystės ryšiui nustatyti, sustabdė civilinę bylą iki bus atlikta pakartotinė ekspertizė. Nurodė, kad Utenos rajono apylinkės teismo 2008-05-22 nutarties pagrindu Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Serologijos ir DNR laboratorijos surašytas 2008-07-04 ekspertizės aktas Nr.ES 138/08 (01) neatitinka Teismo ekspertizės įstatymo reikalavimų, dėl kraujo grupių nesutapimo galėjo būti tirtas ne ieškovės kraujas, tyrimą faktiškai atlikusi A.J. nebuvo įrašyta į LR Teismo ekspertų sąrašus ir nėra objektyvių duomenų, kad mėginių paėmimo, jų saugojimo ir tyrimo atlikimo metu jai būtų buvusi suteikta teismo eksperto kvalifikacija. Teismas nurodė, kad tai kelia abejonių dėl ekspertų išvados pagrįstumo (CPK 219 str. 2 d.), o paimtieji kraujo mėginiai sunaikinti. Todėl paskyrė pakartotinę ekspertizę, kurią pavedė atlikti kitai ekspertizės įstaigai - Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centrui. Teismas pripažino, kad, kol nėra nuspręsta dėl ikiteisminio tyrimo pagal ieškovės prašymą, civilinę bylą sustabdyti LR CPK 163 str. 3 p. pagrindu nėa pagrindo (CPK 164 str.).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas N.A. prašo panaikinti 2009-02-13 Utenos rajono apylinkės teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Nurodo, kad teismas neteisingai interpretuoja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 str., 2002-09-19 bei 2002-10-23 Lietuvos Konstitucinio Teismo nutarimus, yra šališkas, todėl, nesant prieštaravimų ekspertizės akte ir abejonių dėl ekspertizės pagrįstumo, atsakovui prieštaraujant į teismą apklausai iškvietė ekspertą, o vėliau paskyrė ir pakartotinę teismo ekspertizę, nors pirminė teismo ekspertizė buvo atlikta tinkamai, ekspertų kvalifikacija ir išvadų pagrįstumas bei taikytų mokslinių tyrimo metodų tinkamaumas abejonių nekėlė. Mano, kad teismas ieško galimybių vilkinti bylos nagrinėjimą. Prididengiant ekspertizės skyrimu laukiama, koks sprendimas bus priimtas išnagrinėjus ieškovės skundą dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą. Skundžiamoji nutartis priimta ir surašyta per greitai (per 40 minučių). Mano, kad teismas be pagrindo tik ieškovės atstovo pageidimu parinko pakartotinę medicininę ekspertizę atliksiančią ekspertinę įstaigą. Atsakovo nuomone, skundžiama teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai, taip vilkinamas bylos nagrinėjimas ir pažeidžiamas šalių lygiateisiškumo principas.
Atsiliepimas į atskirąjį skundą CPK 318 straipsnio nustatyta tvarka negautas.
Atskirasis skundas netenkintinas. Teisėjų kolegija pagal atskirojo skundo turinį sprendžia, jog apeliantas skundžia teismo nutartį ir dėl ekspertizės skyrimo, ir dėl bylos sustabdymo. Apeliacinis procesas pagal atsakovo N.A. atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2009-02-13 nutarties dalies, kuria paskirta pakartotinė teismo medicinos ekspertizė, nutrauktinas (CPK 338 str., 315 str.1 d., 2 d. 1 p. ir 5 d.), o Utenos rajono apylinkės teismo 2009-02-13 nutarties dalis, kuria civilinė byla sustabdyta, paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reguliuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus 35 skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas civilinės bylos sustabdymo dėl pakartotinės teismo ekspertizės paskyrimo ir su tuo susijusius klausimus, tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias šiuos klausimus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį dalyje dėl civilinės bylos sustabdymo, kurią naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 338, 185 str., 263 str. 1d.). Vadovaujantis CPK 219 str. 2 d., jeigu teismui kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, teismas gali paskirti pakartotinę ekspertizę ir pavesti ją daryti kitam ekspertui ar ekspertams. Teismo vaidmuo šios kategorijos bylose yra aktyvus, šios bylos turi viešąjį interesą, o pagrindas vaiko tėvystei nustatyti yra eksperto išvada. Pagal bylos duomenis teismas turėjo pakankamą faktinį ir teisinį pagrindą skirti pakartotinę ekspertizę ir pavesti ją atlikti kitai ekspertinei įstaigai. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d. numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia yra vaiko interesai. Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Šiuo atveju vaiko teisė ir teisėtas interesas yra nuo gimimo neabejotinai žinoti savo biologinį tėvą (Konvensijos 7 str. 1 d., CK 3.161 str. 2 d.). Todėl teismas turėjo teisę ir pareigą imtis visų galimų priemonių abejonėms ir neaiškumams pašalinti.
CPK 164 str. 2 p. numato, kad teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu arba savo iniciatyva sustabdyti bylą, kai paskiria ekspertizę. Atskirojo skundo argumentas, kad bylos sustabdymas nepagrįstai užtęs (vilkins) bylos nagrinėjimą, yra nepagrįstas, kadangi byla sustabdyta iki bus atlikta ekspertizė. Pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., asmuo turi teisę, kad bylą, kurioje sprendžiama jo civilinio pobūdžio teisių ir pareigų klausimas, teismas išnagrinėtų per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Šios teisės įgyvendinimas pagal teismų praktiką gali būti pripažintas neatitinkančiu Konvencijos nuostatų, tik jeigu civilinės bylos nagrinėjamas užsitęsė ir nebuvo intensyvus. Kadangi ieškinio išsprendimas iš esmės galimas tik atlikus minėtą ekspertizę, o įstatymai nenumato per kiek laiko ekspertizė privalo būti atlikta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė šios civilinės bylos nagrinėjimą ir šį klausimą išsprendė per protingą terminą. Šiuo atveju, jeigu nurodytuoju pagrindu civilinė byla ir nebūtų sustabdyta, tai jos visapusiškas, pilnutinis ir objektyvus išnagrinėjimas laikantis civilinio proceso principų iš esmės būtų galimas tik po teismo paskirtos ekspertizės atlikimo. Ieškovės abejonės pirmosios medicininės ekspertizės išvados pagrįstumu dėl teismo nutartyje nurodytų neatitikimų, kaip ir atsakovo neabejojimas tokių išvadų pagrįstumu neigiant duomenų, sudarančių pagrindą abejoti ekspertizės išvada, buvimą negali būti pripažįstami kaip siekimas vilkinti bylos nagrinėjimą ar kitų civilinio proceso principų pažeidimas, nes taip šalys, pasinaudodamos savo procesinėmis teisėmis, siekia objektyvaus bylos aplinkybių ištyrimo.
Atkirasis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiama nutartis, kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. CPK 334 str. 1 d. 2 p. numato, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Nutartis laikoma užkertančia kelią proceso eigai, kai dėl jos priėmimo nebegalimas procesas aukštesnės instancijos teisme. Teismo ekspertizės skyrimas yra susijęs su įrodymų rinkimu. CPK nenumato galimybės apeliacine tvarka apskųsti teismo nutartį, priimtą įrodymų rinkimo klausimu, tame tarpe – ir dėl ekspertizės skyrimo tikslu gauti ekspertizės išvadą specialių žinių reikalaujančiais klausimais (CPK 212 str. 1d.). Teismo nutartis, kuria paskirta ekspertizė ir ją pavesta atlikti atitinkamai ekspertizės įstaigai, priešingai nei nurodo apeliantas, neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai. Dėl to skundžiamosios nutarties dalis dėl ekspertizės skyrimo bei su tuo susijusių klausimų išsprendimo apeliacine tvarka negali būti skundžiama. Kadangi skundžiama nutarties dalis ekspertizės skyrimo pagal įstatymą negali būti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 315 str. 2 d. 3 p.), o šis trūkumas paaiškėjo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas šioje dalyje nutrauktinas (CPK 315 str. 5 d.).
Motyvuojamoji dalis
Kiti atskirojo skundo argumentai (dėl teismo šališkumo, teismo pertraukos trukmės ir kt.) neturi reikšmės jo pagrįstumui ir yra argumentuojami nepagrįstais samprotavimais ir prielaidomis. Todėl teisėjų kolegija dėl jų išsamiau nepasisako.
Rezoliucinė dalis
NUTARĖ:
Apeliacinį procesą pagal atsakovo N.A. atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2009-02-13 nutarties dalies, kuria paskirta pakartotinė teismo medicinos ekspertizė, nutraukti.
Utenos rajono apylinkės teismo 2009-02-13 nutarties dalį, kuria nutarta sustabdyti bylą iki bus atlikta ekspertizė, palikti nepakeistą.