- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-20
- Bylos Nr.
- 1N-9/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rūta Mickevičienė
- Nuteistasis
- E. B.
teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo E. B. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2009 m. lapkričio 30 d. nutarimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu E. B. buvo nuteistas pagal LR BK 24 str. 4 d., 180 str. 3 d., 24 str. 4 d., 181 str. 3 d. dėl to, kad subūrė R. B. ir D. S., kuriems 2002-12-05 davė nurodymą pagrobti iš M. V. automobilį ir prievartauti iš jo turtą, po ko tą pačią dieną, (duomenys neskelbtini) rajone, kelyje (duomenys neskelbtini), 39 kilometre, ties (duomenys neskelbtini) gyvenviete, R. B. ir D. S., vykdydami nusikaltimo organizatoriaus E. B. nurodymą pagrobti iš M. V. automobilį ir prievartauti iš jo turtą, nenustatytu automobiliu užblokavo kelią Kauno kryptimi važiuojančiam automobiliui „Mercedes Benz“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini), kurį valdė, naudojo bei užpuolimo metu vairavo M. V.. Užblokuotam automobiliui sustojus, R. B., D. S. ir į įvykio vietą atskirai nuo grupės narių E. B. nurodymu atvažiavęs G. P., panaudami psichinę prievartą, t. y. jėga ištraukdami M. V. iš automobilio, suduodami jam du smūgius rankomis į pilvą, rankomis smaugdami, jėga įstumdami M. V. į tyrimo metu nenustatytą automobilį, pagrobė didelės vertės svetimą turtą: automobilį „Mercedes Benz“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini), 40000 Lt vertės, ir šratinį revolverį, kurio vertė 1000 Lt.
Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu panaikino Kauno apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžio dalį dėl E. B., R. B. ir D. S. nuteisimo pagal LR BK 180 str. 3 d. dėl šratinio revolverio pagrobimo ir šioje dalyje priėmė išteisinamąjį nuosprendį, neįrodžius, kad jie dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką. E. B., R. B. ir D. S. nusikalstamos veikos iš LR BK 180 str. 3 d., 181 str. 3 d. (plėšimo ir turto prievartavimo sutapties) perkvalifikuotos į LR BK 181 str. 3 d. (turto prievartavimą).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) 2009 m. birželio 9 d. nutartimi pakeitė Kauno apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžius bei atmetė nukentėjusiojo M. V. ieškinį dėl 40000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Nuteistasis E. B. 2009-11-09 ir 2009-11-23 pareiškimais kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, prašydamas atnaujinti baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2009 m. lapkričio 30 d. nutarimu atsisakė atnaujinti baudžiamąją bylą, konstatuodamas, kad nėra priimtas nuosprendis, nustatantis M. V. parodymų melagingumą, o naujai paaiškėjusių aplinkybių nenustatyta.
Nuteistasis E. B. padavė Vilniaus apygardos teismui skundą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2009 m. lapkričio 30 d. nutarimą atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir priimti naują sprendimą – atnaujinti procesą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gruodžio 21 d. nutartimi atmetė nuteistojo E. B. skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2009 m. lapkričio 30 d. nutarimo, konstatuodamas, jog šis nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Šalies argumentai
Skundu nuteistasis E. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartį, atnaujinti procesą ir jį išteisinti. Nuteistasis aptaria LAT 2009-06-29 nutartį, nurodydamas, jog teismas civiliniu ieškovu nepripažino M. V. bei panaikino ankstesnius teismų sprendimus, kuriais pastarajam buvo priteista 40000 Lt turtinei žalai atlyginti. Nuteistojo įsitikinimu, teismas nepagrįstai nepasisakė dėl to, jog M. V. turto prievartavimo atveju negali būti pripažintas nukentėjusiuoju, o jis, t. y. E. B., dėl šio nusikaltimo turi būti išteisintas. Tvirtina, jog baudžiamoji byla išnagrinėta esant ne tik netinkamam civiliniam ieškovui, bet ir netinkamam nukentėjusiajam. Tuo tarpu jis nepagrįstai nuteistas už didelės vertės turto prievartavimą, veikiant organizuota grupe, nes fiktyvus ir nesąžiningas nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. V. nepatyrė jokios turtinės žalos. Pabrėžia, jog nesant tikrosios turto savininkės A. K. V. ieškinio arba skundo (pastaroji niekam neturi jokių pretenzijų), baudžiamoji byla prieš jį negalėjo būti pradėta, o ją pradėjus turėjo būti nutraukta. Taigi nuteistasis akcentuoja byloje esant naujai paaiškėjusias aplinkybes, t. y. byloje nėra nei nukentėjusiųjų, nei turto prievartautojų.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo E. B. skundas atmetamas.
LR BPK 442 str. 1 d. 2 p. nurodyta, kad aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs skundą dėl žemesniojo teismo nutarties, gali panaikinti šio teismo nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą. Toks sprendimas gali būti priimtas, jei nustatoma, kad žemesnysis teismas svarstomu klausimu padarė nepagrįstas išvadas bei priėmė neteisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo pripažinti skundžiamoje nutartyje padarytas išvadas neteisingomis bei nepagrįstomis. Teismas nutartyje išsamiai ir visapusiškai aptarė nuteistojo skundo argumentus bei motyvuotai juos atmetė.
Aukštesnės instancijos teismas pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamas skundas yra iš esmės analogiškas tam, kuris, apskundus Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2009 m. lapkričio 30 d. nutarimą, jau buvo išnagrinėtas Vilniaus apygardos teisme.
Iš nuteistojo skundo turinio matyti, kad E. B. savo prašymą atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių motyvuoja tuo, kad M. V. iš esmės negali būti pripažintas nukentėjusiuoju, kadangi nepatyrė jokios turtinės žalos, kas konstatuota ir LAT nutartyje. Vadinasi, nuteistojo įsitikinimu, M. V. proceso metu davė melagingus parodymus. Tokie nuteistojo argumentai apeliuoja į tai, kad prašymas atnaujinti procesą yra grindžiamas LR BPK 444 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu, t. y. naujai paaiškėjusia aplinkybe, jog įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis, netikrumas. Analogiškas argumentas buvo nurodytas ir ankstesniame nuteistojo skunde, dėl kurio skundžiamojoje nutartyje yra išsamiai pasisakyta. Šiuo atveju pažymėtina, kad nuteistasis E. B. neteisingai sutapatina dvi iš esmės skirtingas aplinkybes, t. y. LAT sprendimą, kuriuo atmestas M. V. ieškinys turtinei žalai atlyginti, nuteistasis prilygina tam, kad pastarasis byloje davė melagingus parodymus, nepatyrė jokios žalos, dėl ko nepagrįstai pripažintas nukentėjusiuoju. LAT 2009 m. birželio 9 d. nutartyje išsamiai išdėstė poziciją, kodėl civiliniu ieškovu buvo pripažintas netinkamas asmuo. Tokią situaciją įtakojo ne M. V. duoti vienokie ar kitokie parodymai, o tai, kaip žemesnės instancijos teismai įvertino duomenis, kas yra tikrasis užvaldyto automobilio savininkas bei tai, ar jis turi teisę pareikšti civilinį ieškinį LR BK 109 str. prasme. Taigi įsiteisėjusia ir neskundžiama kasacinės instancijos teismo nutartimi buvo išspręstas tik civilinio ieškinio klausimas, atmetant M. V. pareikštą civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti, ir ši aplinkybė niekaip neįtakoja M. V. duotų parodymų vertinimo. Nė vienos instancijos teismas nenustatė, kad pastarasis davė tikrovės neatitinkančius parodymus, t. y. teismo nuosprendžiu, juolab įsiteisėjusiu, nenustatytas nukentėjusiojo M. V. parodymų melagingumas. Vadinasi, apygardos teismas pagrįstai konstatavo nesant LR BPK 444 str. 1 d. 1 p. numatytos naujai paaiškėjusios aplinkybės procesui atnaujinti.
Klaidingai interpretuodamas aptartą LAT sprendimą dėl civilinio ieškinio atmetimo, E. B. pateikia dar vieną nepagrįstą argumentą, t. y. M. V. negali būti pripažintas nukentėjusiuoju, kadangi įrodyta, kad jis nepatyrė jokios turtinės žalos. Šiuo atveju nuteistasis nukentėjusiojo statusą sieja su vienintele aplinkybe – turtine žala, visiškai neatsižvelgdamas į faktinį ir juridinį pagrindus, būtinus tokiam statusui įgyti. Teismų spendimuose nėra išvados apie tai, jog M. V. nepagrįstai pripažintas nukentėjusiuoju. Tiesa, skundžiamoje nutartyje apygardos teismas neteisingai nurodė neva LAT konstatavo, jog byloje nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu pripažintas netinkamas asmuo, kadangi iš kasacinės instancijos teismo sprendimo matyti, kad kaip netinkamas įvardintas tik civilinis ieškovas. Toks nutartyje atsiradęs netikslumas nėra esminis, kadangi teismas motyvuose aiškiai pasisakė, jog sprendimas atmesti civilinį ieškinį nereiškia, kad byloje neliko nukentėjusiųjų.
Kaip deklaratyvūs atmetami nuteistojo E. B. teiginiai neva byloje nėra turto prievartautojų, jis nepagrįstai nuteistas už turto prievartavimą, veikiant organizuota grupe. Tiek E. B., tiek kitų turto prievartavimą įvykdžiusių asmenų kaltė yra pilnai įrodyta įsiteisėjusiais teismų nuosprendžiais. Tas faktas, kad bylos aplinkybių tyrimo rezultatai ir priimti teismų sprendimai netenkina nuteistojo, nereiškia, jog yra pagrindas pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, daroma išvada, kad Vilniaus apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti šią nutartį bei atnaujinti baudžiamąjį procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Rezoliucinė dalis
n utaria:
Nuteistojo E. B. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.