Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Eridana Paltanavičienė, rašytinio proceso tvarka spręsdama pareiškėjų G. S., V. R., L. B. pareiškimo dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Marijampolės savivaldybės administracijos Liudvinavo seniūnija, priėmimo klausimą

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjai pateiktu pareiškimu prašo teismo nustatyti juridinius faktus, kad G. S. nekilnojamąjį turtą, pirmos grupės nesudėtingą pastatą – malkinę 3I1/ž, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) įgijo pagal įgyjamąją senatį; L. B. nekilnojamąjį turtą, pirmos grupės nesudėtingą pastatą – malkinę 2I1/ž su priestatu 1i¹/ž ir stogine 2i¹/ž, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir garažą 4I1/g, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgijo pagal įgyjamąją senatį ir V. R. nekilnojamąjį turtą, pirmos grupės nesudėtingą pastatą – malkinę 1I1/ž, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgijo pagal įgyjamąją senatį.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimą atsisakytina priimti ( LR CPK 137 str. 2 d. 1 p.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai pasirinko savo teises ginti, pareikšdami teismui vieną bendrą pareiškimą, prašydami pripažinti jiems nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį fakto pagrindu į skirtingus nekilnojamuosius daiktus.

CPK 43 straipsnis nustato galimą privalomą ir neprivalomą procesinį bendrininkavimą. Įstatymais grindžiamas (privalomas) bendrininkavimas procese atsiranda tada, kai materialinių teisinių santykių subjektus sieja bendra teisė arba pareiga. Tai reiškia, kad privalomasis procesinis bendrininkavimas atsiranda visais atvejais, kai vieno bendrininko teisės ir pareigos turi reikšmės kito bendrininko teisėms ir pareigoms procese. Privalomojo bendrininkavimo atveju, procese privalo dalyvauti visi materialinių teisių ir pareigų bendrininkai, nes bylos nagrinėjimas ir sprendimas tokioje byloje sukurs visiems teisių ir pareigų bendrininkams. Neprivalomas (fakultatyvusis) bendrininkavimas leidžiamas, jeigu reikalavimai sujungiami į vieną ieškinį (šiuo atveju pareiškimą), yra vienarūšiai, pagrįsti ta pačia teisine ir faktine medžiaga. Iš esmės tai keli savarankiški procesai, kai yra tas pats ieškovas ir skirtingi atsakovai, arba keli ieškovai ir vienas ar keli atsakovai. Ieškinys, pareiškiamas kelių ieškovų ir keliems atsakovams, atitinka neprivalomo bendrininkavimo procesines sąlygas, jeigu kiekvienas iš reikalavimų atskirai gali būti atskiro ieškinio dalykas, tačiau jų sąsajumas grindžiamas reikalavimų arba įsipareigojimų pobūdžio bei medžiagos fakto ir teisės klausimais tapatumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-521/2010). Taigi, neprivalomas procesinis bendrininkavimas gali atsirasti dviejų arba daugiau civilinių materialinių teisinių santykių pagrindu, jeigu šie teisiniai santykiai turi tą patį faktinį ir teisinį pagrindą. Proceso ekonomiškumo, veiksmingumo, teisingumo ir teisinių santykių stabilumo tikslais visus iš tokių teisinių santykių kylančius ginčus geriau spręsti vienoje civilinėje byloje, nors teoriškai dėl kiekvieno ginčo galima kelti atskiras bylas. Teismui įvertinus pareiškėjų pareiškime reiškiamus reikalavimus bei faktines aplinkybes spręstina, jog pareiškimas neatitinka aukščiau išvardintų nei privalomo nei neprivalomo bendrininkavimo procesinių sąlygų, pareiškėjų nesieja bendras materialusis teisinis santykis, faktinė bylos medžiaga kiekvieno iš pareiškėjų atžvilgiu yra individuali, tuo tarpu neprivalomas (fakultatyvusis) bendrininkavimas leidžiamas tik tuo atveju, jeigu reikalavimai sujungiami į vieną pareiškimą, yra pagrįsti ta pačia ne vien teisine, tačiau ir faktine medžiaga. Toks pareiškėjų reikalavimų dirbtinis sujungimas į vieną bylą vilkintų bylos nagrinėjimą bei neužtikrintų bylos nagrinėjimo efektyvumo bei ekonomiškumo, proceso koncentruotumo, efektyvumo principas liktų neįgyvendintas, padidėtų teismo klaidos galimybė, tikimybė, kad tam tikras reikalavimas gali likti neišspręstas ar tam tikros sprendžiamam klausimui svarbios aplinkybės būtų tinkamai neįvertintos (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2-99-157/2015, Vilniaus apygardos teismo 2015-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr.2-6502-603/2015). Todėl, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą, pateiktą bylos medžiagą, teismų praktikoje suformuotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles šiuo klausimu, pareiškėjų reikalavimai turėtų būti nagrinėjami juos išskiriant į atskiras bylas, t. y. kiekvienas iš jų į teismą turėtų kreiptis savarankiškai.

Atkreiptinas dėmesys, jog kreipiantis į teismą dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo asmuo privalo sumokėti įstatymu nustatytą žyminį mokestį, išskyrus atvejus, kai pagal įstatymus ar teismo nutartimi asmuo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo yra visiškai ar iš dalies atleistas arba kada žyminio mokesčio sumokėjimo terminas atidėtas (CPK 80 str. 1 d. 8 p., 7 d.). Pažymėtina, jog šiuo atveju pagal pateiktus duomenis, nuo žyminio mokesčio mokėjimo byloje atleistas tik pareiškėjas G. S., todėl kiti, kreipdamiesi į teismą su savarankiškais reikalavimais, turėtų sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminius mokesčius.

Susipažinus su procesiniu dokumentu nustatyta, jog pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami nustatyti jiems nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį įgyti į statinius kaimo vietoje, pastatytus iki 1991 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-10-27 nutarimu Nr.1263 dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimo Nr.278 ,,Dėl dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo patvirtinimo“ nustatytas dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d. sąrašas. Minėto sąrašo 2 p. nustatyta, kad pastatyti seni statiniai registre registruojami registro tvarkytojui pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) daiktines teise į jį, kadastrinių matavimų bylą, parengtą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, savivaldybės ar archyvo išduotą pažymą apie įrašus ūkinėse knygose, jeigu statiniai kaimo gyvenamosiose vietovėse buvo pastatyti iki 1989 m. sausio 1 d. įskaitytinai arba savivaldybės ar archyvo išduotą pažymą apie įrašus ūkinėse knygose ir dokumentus, patvirtinančius statybos faktą, jeigu statiniai kaimo gyvenamosiose vietovėse buvo pastatyti nuo 1989 m. sausio 1 d. iki 1991 m. liepos 25 d. įskaitytinai. Senų statinių savininkų įpėdiniai taip pat privalo papildomai pateikti dokumentus patvirtinančius jų, kaip įpėdinių, teisinį statusą. Tuo atveju, kai ūkinės knygos, kuriose buvo padaryti atitinkami įrašai, visiškai neišlikusios ar išlikusios tik iš dalies, suinteresuotas asmuo gali kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl pastato valdymo nuosavybės teise juridinio fakto nustatymo. Pažymėtina tai, kad teismas negali nustatyti pastatų valdymo nuosavybės teise juridinio fakto, jeigu pastatai ūkinėse knygose apskritai nebuvo įregistruoti, nes tai reiškia, jog jie nebuvo priimti eksploatuoti. Tokiu atveju, statiniai ir daiktinės teisės į juos gali būti įregistruojami tik suinteresuoto asmens inicijuojamų viešojo administravimo procedūrų metu priimtų individualių teisės aktų, pagrindu.

Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog šiuo atveju egzistuoja galimybė pareiškėjams savo teises įgyvendinti kreipiantis į nekilnojamojo turto registro tvarkytoją dėl daiktinių teisių įregistravimo neteismine tvarka, kadangi įrodymų apie tai, kad pareiškėjai yra įgyvendinę teisę kreiptis į viešo registro tvarkytoją, nepateikti.

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja. CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus ir į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad šiais dviem atvejais CK nustato imperatyvų draudimą įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Bičkus v. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Klaipėdos miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-7-67/2011).

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjams prašant nustatyti nuosavybės teisės į statinius įgyjamąja senatimi faktą, duomenys, jog turtas, kuriam prašoma pripažinti nuosavybės teisę pareiškėjams būtų registruotas viešame registre, kas tvirtintų vieną iš sąlygų, jog turtas nėra registruotas kito asmens, taip pat nėra pateikti.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, nurodytą teisinį reguliavimą, pateiktus duomenis bylojančius, jog pareiškimas dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo šioje proceso stadijoje negali būti nagrinėtinas CPK V dalies XXXIV skyriaus trečio skirsnio (ypatingosios teisenos) tvarka, vadovaujantis CPK 443 str. 1 d., 137 str. 2 d. 1 p., pareiškimą atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teisme ypatingosios teisenos tvarka.

Išaiškintina pareiškėjams apie teisę kreiptis į VĮ ,,Registrų centras“ dėl daiktinių teisių įregistravimo neteismine tvarka.

Teismo nutartis atsisakyti priimti pareiškimą neužkerta kelio asmeniui vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu pareiškimu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios jį priimti (LR CPK 137 str. 4 d.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 443 str. 1 d., 137 str. 2 d. 1 p., 290-291 str., teismas

nutaria:

atsisakyti priimti pareiškėjų G. S., V. R., L. B. pareiškimą dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Marijampolės savivaldybės administracijos Liudvinavo seniūnija kaip nenagrinėtiną ypatingosios teisenos tvarka.

Išaiškinti pareiškėjams teisę kreiptis į VĮ ,,Registrų centras“ dėl daiktinių teisių įregistravimo neteismine tvarka.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.