Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2.4.1. VSDFV pažeidimas (100 proc. motinystės išmokos nesumokėjimas) yra trunkamojo pobūdžio, jis tęsiasi, kol jis nepašalinamas, tad pažeidimas yra padaromas kiekvieną dieną, kol nėra nutraukiamas neteisėtas veiksmas. Atsižvelgiant į tai, kad VSDFV Vilniaus skyrius 100 proc. motinystės išmokos pareiškėjai nesumokėjo iki šios dienos, todėl terminas skundui paduoti nepraleistas.

Tuo atveju, jeigu būtų sprendžiama, kad terminas skundui yra praleistas, pareiškėja prašo jį atnaujinti, nes apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik 2017 m. kovo 29 d., gavusi antrąją motinystės išmoką ir palyginusi pirmosios ir antrosios motinystės išmokų dydžių skirtumus bei pradėjusi aiškintis tokių skirtumų priežastis.

2.5. Fondo valdyba 2017 m. gegužės 19 d. rašte Nr. (11.1)I-3169 „Dėl praleisto termino skundui paduoti“ (toliau – ir raštas Nr. (11.1)I-3169) prašė nurodyti, kodėl pareiškėja nuo 2013 m. balandžio 11 d. iki 2013 m. gegužės 9 d. negalėjo pateikti skundo Fondo valdybai. Pareiškėja nurodytu laikotarpiu negalėjo pateikti skundo dėl sprendimo Nr. 6-24-6482 dėl objektyvių priežasčių.

2.5.1. Pareiškėja negalėjo tikėtis, kad Fondo valdyba gali veikti neteisėtai.

2.5.2. Net ir skundo pateikimo teismui dieną ne tik mamoms ar būsimoms mamoms yra nežinoma ir aišku, kaip Fondo valdyba apskaičiuoja išmokas, tačiau to negali paaiškinti ir patys Fondo valdybos darbuotojai (žr. 2017 m. birželio 2 d. straipsnį portale lrytas.lt). Pareiškėjai įtarimų dėl jos teisių pažeidimo kilo tik tada, kai ji palygino faktiškai sumokėtų pirmosios 2013 m. ir antrosios 2017 m. motinystės išmokų dydžius. Objektyvaus suvokimo apie pažeistas teises momentas taip pat yra svarbus pagrindas skundo padavimo terminui atnaujinti. Pareiškėja suprato, kad jos teisės pažeistos 2017 m. balandžio mėnesį.

2.5.3. Pareiškėja ypač sunkiai sulaukė žinių apie nėštumą

Vertinant aplinkybes, dėl kurių pareiškėja neva praleido terminą skundui paduoti, būtina atsižvelgti į tai, kad Konstitucija saugo ir globoja šeimą, motinystę ir tėvystė, taip pat atsižvelgti į konkrečias nagrinėjamo atvejo aplinkybes.

2.5.3.1. Pareiškėjos vyrui S. D. dar 2008 m. (jam buvo 25 m.) diagnozuotas sėklidės piktybinis navikas. Sėklidė buvo pašalinta, taikyta chemoterapija Po atliktos operacijos, taikytų agresyvių gydymo būdų, pareiškėja vis negalėjo pastoti. Atlikus tyrimus, 2011 m. gruodžio 13 d. S. D., interpretuojant tyrimų rezultatus, buvo paaiškinta, kad jo šansai natūraliu būdu susilaukti vaikų yra tik teoriniai. Pareiškėjos šeima iš esmės sulaukė žinios, kad vaikų niekada neturės. Pareiškėja vis dėlto pastojo, tačiau nėštumas buvo nesivystantis, todėl 2011 m. balandžio 15 d. pareiškėjai buvo atlikta operacija – gimdos turinio atsiurbimas. Šis įvykis buvo didelis psichologinis smūgis jaunai šeimai. Pareiškėja su vyru 2013 m. birželio 8 d. susilaukė dukters, tačiau nėštumas buvo sudėtingas. Siekiant išvengti persileidimo, buvo būtina laikytis gydytojų nurodymų, būti ramioje aplinkoje, vengti streso ir jaudulio. Gydytojai, prižiūrėję pareiškėjos nėštumą, siekdami užkirsti persileidimui ar priešlaikiniam gimdymui, griežtai uždraudė pareiškėjai jaudintis, nurodė vengti streso, stresinių situacijų, nesinaudoti išmaniosiomis technologijomis, nebendrauti net su artimais žmonėmis, būti daugiau gryname ore ne mieste. Paskutiniai nėštumo mėnesiai, kaip ir pirmieji, yra ypač rizikingi. Siekdama apsaugoti savo vaikelį, pareiškėja paskutiniais mėnesiais iki gimdymo apribojo savo bendravimą tik artimųjų rate, gyveno ne Vilniaus mieste, vengė streso, nesinaudojo el. ryšio priemonėmis. Pagimdžiusi dukrą 2013 m. birželio 8 d. pareiškėja pasinėrė į motinystės rūpesčius ir džiaugėsi, jeigu pavykdavo pamiegoti bent kelias valandas per parą nepertraukiamo miego. Pareiškėja neturėjo jokių objektyvių galimybių pateikti skundą per 20 d. nuo 2013 m. balandžio 10 d.

Pareiškėja 2015 m. laukėsi antrojo vaikelio, tačiau atlikus brangius genetinius tyrimus paaiškėjo, kad vaisius buvo su patologijomis, gimęs išgyventų vos kelis mėnesius, todėl nėštumas buvo mediciniškai nutrauktas. Tai buvo dar vienas psichologinis smūgis šeimai.

Pareiškėja 2016 m. pabaigoje sulaikė žinios, kad laukiasi, tyrimai rodė, kad vaikelis vystosi gerai, yra sveikas. Pareiškėja su vyru 2017 m. gegužės 24 d. susilaukė antros dukters.

2.5.3.2. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ne dėl subjektyvių, o dėl objektyvių priežasčių, norėdama išnešioti, pagimdyti ir žindyti vaiką, pareiškėja privalėjo vengti bet kokio streso. Kreipimasis į teismą, aplinkybių aiškinimasis ir tiesos paieškos, kaip parodė laikas, iki pat Nutarimo – ypatingai stresinė veikla. Tikrindama Fondo valdybos sprendimų teisingumą, skųsdama VSDFV veiksmus, pareiškėja galimai termino skundui pateikti ir nepraleistų, tačiau labai tikėtina, kad prarastų vaiką. Taigi, skundžiamame Fondo valdybos sprendime nurodyta pozicija, kad pareiškėja praleido skundo pateikimo terminą dėl savo pačios pasirinkto elgesio, yra ciniška. Tokia fondo valdybos, kaip valstybės atstovės, pozicija prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam įpareigojimui saugoti ir globoti šeimą, motinystę, tėvystę.

2.5.3.3. Teisė kreiptis į administracinius teismus suprantama plačiai, teisė naudotis teisminiais gynybos būdais administraciniame teisme visų pirma grindžiama konstituciniu teisminės gynybos principu, įtvirtintu Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje. Pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme; asmens teisės turi būti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai ginamos ir nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr. Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. gegužės 9 d., 2008 m. sausio 22 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. birželio 30 d. nutarimus). Teisė į veiksmingą teisminę apsaugą įtvirtinta ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose bei Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje.

Pažymėtina ir tai, kad įstatyme nustatytas besilaukiančiai moteriai 20 dienų terminas skundui paduoti dėl valstybės institucijos veiksmų yra akivaizdžiai per trumpas. Kiekvienas vidutinio išprusimo pilietis aiškiai supranta, kad absoliuti dauguma besilaukiančių moterų paskutiniais nėštumo mėnesiais tikrai neieškos kvalifikuotos teisinės pagalbos ir nesikreips į teismą, nes pirmiausia joms rūpės vaiko sveikata. Ypač trumpas terminas besilaukiančioms moterims apginti savo teises teisme yra dirbtinis teisės į realią ir veiksmingą teisminę gynybą ribojimas.

2. Fondo valdyba, spręsdama pareiškėjos skundo priėmimo klausimą, nustatė, kad skundas pateiktas praleidus skundo padavimo terminą. Pareiškėja apie sprendimą Nr. 6-24-6482 turėjo sužinoti jo priėmimo dieną (2013 m. balandžio 10 d.), kai šis sprendimas jai buvo išsiųstas per Elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą (toliau – ir EGAS), taigi, remiantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalimi (redakcija, galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d.) ir Fondo valdybos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakyme Nr. V-131 patvirtintų Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 6 punktu, terminas skundui paduoti (20 darbo dienų) prasidėjo 2013 m. balandžio 11 d. ir baigėsi 2013 m. gegužės 9 d. Skundas dėl sprendime Nr. 6-24-6482 paskirtos motinystės pašalpos perskaičiavimo pateiktas Fondo valdybai beveik po 4 m.

3. Skundui paduoti nustatytas terminas, praleistas dėl svarbių priežasčių, kurias asmuo pagrindžia atitinkamais dokumentais, Fondo valdybos direktoriaus ar direktoriaus pavaduotojo sprendime gali būti atnaujintas. Fondo valdyba, vadovaudamasi Taisyklių 20 punktu, rašte Nr. (11.1)I-3169 pasiūlė pareiškėjai iki 2017 m. birželio 8 d. pateikti paaiškinimą, dėl kokių priežasčių pareiškėja per įstatyme nustatytą laikotarpį negalėjo pasinaudoti teise apginti galimai pažeistas savo teises, bei šias priežastis patvirtinančius įrodymus. Pareiškėja 2017 m. birželio 8 d. rašte nurodė, kad ji nepraleido termino skundui paduoti, nes: ji negavo jokio sprendimo dėl motinystės pašalpos skyrimo, 100 proc. motinystės pašalpos nesumokėjimas yra trunkamojo pobūdžio, pareiškėja tiki, kad Fondo valdyba veikia teisėtai, tik gavusi motinystės išmoką už antrąjį vaiką pastebėjo, kad antroji išmoka daug didesnė už pirmąją, o pradėjus aiškintis situaciją bei gavus teisinę konsultaciją paaiškėjo, kad pirmoji išmoka buvo paskirta pagal Konstitucijai prieštaraujančias teisės aktų nuostatas, taip pat pareiškėja nurodė, kad net ir turėdama sprendimą Nr. 6-24-6482 pareiškėja neturėjo galimybių efektyviai ginti savo teises, nes sprendimas buvo priimtas galiojančio norminio teisės akto pagrindu, o iš eilinių piliečių negalima reikalauti ypatingų teisinių žinių ar versti kiekvieną pilietį abejoti kiekvieno įstatymo konstitucingumu. Minėtame rašte pareiškėja nurodė ir termino praleidimo priežastis: pareiškėja negalėjo tikėtis, kad Fondo valdyba gali veikti neteisėtai; paskutiniais nėštumo mėnesiais pareiškėja apribojo savo bendravimą tik artimųjų rate, gyveno ne Vilniaus mieste, vengė streso, nesinaudojo el. ryšio priemonėmis; išmokų skaičiavimo tvarka yra neaiški, todėl pareiškėjai kilo įtarimų dėl jos teisių pažeidimo tik 2017 m. balandžio mėnesį, gavus motinystės išmoką už antrą vaiką ir palyginus 2013 m. ir 2017 m. gautų motinystės išmokų dydžius. Pareiškėja su 2017 m. birželio 8 d. raštu pateikė, be kita ko, portalo lrytas.lt 2017 m. birželio 2 d. straipsnį apie motinystės išmokų apskaičiavimą asmenims, dirbantiems pagal individualios veiklos pažymėjimus.

4. Fondo valdyba, susipažinusi su pareiškėjos nurodytomis termino praleidimo priežastimis ir pateiktais įrodymais, nustatė, kad pareiškėjos nurodytos termino praleidimo priežastys nėra svarbios, išskirtinės, nuo pareiškėjos valios nepriklausančios aplinkybės, kurios atėmė ar apribojo pareiškėjos galimybę laiku pateikti skundą Fondo valdybai, o pateikti įrodymai patvirtina tik tai, kad pareiškėjai 2013 m. birželio 8 d. gimė vaikas, bei tai, kad 2017 m. birželio 2 d. portale lrytas.lt paskelbtas straipsnis apie motinystės ir tėvystės išmokų apskaičiavimo taisykles asmenims, dirbantiems pagal individualios veiklos pažymas (pareiškėja dirba pagal darbo sutartį ir į straipsnyje nurodytų apdraustųjų asmenų grupę nepatenką). Nustačius, kad nėra pagrindo atnaujinti pralestą terminą, sprendime Nr. (11.1)I-3938 pareiškėjos skundas paliktas nenagrinėtu. Pareiškėjai paaiškinta, kad skundo pateikimo terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, nustačius objektyvias, nuo asmens valios nepriklausančias aplinkybes, apribojusias jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise. Tokios aplinkybės kaip asmens neapsisprendimas, nežinojimas, neteisingas teisinės situacijos suvokimas ar pan. nelaikomos svarbiomis ir pateisinančiomis įstatyme nustatyto termino praleidimą. Įstatyme nustatyti skundų padavimo terminais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Pareiškėjos 2017 m. birželio 8 d. rašte nurodytos aplinkybės rodo, kad pareiškėja objektyviai turėjo galimybę laiku pateikti skundą Fondo valdybai, tačiau šia galimybe nepasinaudojo dėl subjektyvių priežasčių. Vien ta aplinkybė, kad nustatytas teisinis reguliavimas Nutarime pripažintas prieštaraujančiu konstitucinėms nuostatoms, teismų praktikoje nelaikytina svarbia priežastimi sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, ir nežinojimas apie teisių pažeidimą iki Nutarimo priėmimo praleisto termino atnaujinimo instituto taikymo požiūriu negali būti pripažintas (laikomas) termino praleidimą pateisinančia priežastimi.

9. Pareiškėjos negalėjimas kreiptis į Fondo valdybą tiesiogiai arba per atstovą 2013 m. dėl sprendimo Nr. 6-24-6482 apskundimo grindžiamas iš esmės tuo, kad paskutiniais nėštumo mėnesiais pareiškėja vengė streso ir pan., vadindama sprendimo apskundimo procedūrą ypatingai stresine veikla (pirmasis vaikas gimė 2013 m. birželio 8 d.), tačiau 2017 m. pareiškėja kreipėsi į advokatą taip pat paskutiniais nėštumo mėnesiais (atstovavimo sutartis sudaryta 2017 m. balandžio 12 d., antrasis vaikas gimė 2017 m. gegužės 18 d.). Tai dar kartą įrodo, kad pareiškėjos nurodytos priežastys, kokiais įrodymais jos bebūtų grindžiamos, nepripažintinos svarbiomis termino atnaujinimo prasme, turint omenyje termino praleidimo trukmę. Pažymėtina, kad pareiškėja grįžo į darbą 2015 m. sausio 5 d. (dar nepasibaigus vaiko priežiūros atostogoms), ir dirbo iki išėjimo nėštumo ir gimdymo atostogų 2017 m. kovo 9 d.

Galiausiai pareiškėja pati pripažįsta, kad sprendimo Nr. 6-24-6482 ji neskundė iš esmės dėl to, kad jis buvo priimtas galiojančio norminio teisinio akto pagrindu, kitaip tariant, pareiškėja manė, kad sprendimas yra teisėtas (atitinkantis įstatymą).

1. Pagal Įstatymo 6 straipsnio 5 dalį ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarime Nr. 86 patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų (toliau – Pašalpų nuostatai) 7 punktą (teisės aktų redakcijos, galiojusios pareiškėjos teisės į motinystės pašalpą, t.y. 2013 m. balandžio 2 d., atsiradimo metu) maksimalus kompensuojamasis uždarbis motinystės pašalpai apskaičiuoti negali viršyti teisės į atitinkamą pašalpą atsiradimo mėnesį (motinystės pašalpos gavimo atveju – nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios mėnesį) galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžių sumos. VSDFV Vilniaus skyrius, sprendime Nr. 6-24-6482 skirdamas pareiškėjai motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 2 d. iki 2013 m. rugpjūčio 5 d., pagal paminėtas teisės aktų nuostatas pritaikė jose nustatytą maksimalaus kompensuojamojo darbo užmokesčio dydžio ribojimą. Šis sprendimas jo priėmimo dieną pareiškėjai pateiktas per EGAS.

3. Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo ir 37 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d.) ir Taisyklių 6 punktą skundai dėl Fondo valdybos teritorinių skyrių ar kitų Fondo įstaigų sprendimų ir veiksmų (neveikimo) nagrinėjami, jeigu jie pateikti Fondo valdybai per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kurią pareiškėjas sužinojo / turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą (neatlikimą) ar sprendimo priėmimą. Pareiškėja apie pirmosios išmokos apskaičiavimui taikytą maksimalų dienos kompensuojamąjį uždarbį sužinojo / turėjo sužinoti, kai sprendimas Nr. 6-24-6482 jai buvo pateiktas per EGAS, t. y. 2013 m. balandžio 10 d., taigi, skundą dėl šio sprendimo ji turėjo teisę pateikti Fondo valdybai nuo 2013 m. balandžio 11 d. iki 2013 m. gegužės 9 d., tačiau su skundu į Fondo valdybą ji kreipėsi tik 2017 m. balandžio 20 d., t. y. beveik po 4 m. nuo sprendimo Nr. 6-24-6482 priėmimo.

Pareiškėjos delsimas ir reikalavimas nagrinėti skundą, nepaisant įstatyme nustatytų skundo padavimo terminų, neatitinka ne tik rūpestingumo, atidumo ir operatyvumo standartų, bet ir sąžiningumo bei protingumo principų, todėl Fondo valdyba, priimdama sprendimą Nr. (11.1)I-3938, visapusiškai išnagrinėjo pareiškėjos 2017 m. birželio 8 d. rašte nurodytas aplinkybes, pagrįstai jas vertino kaip subjektyvias termino praleidimo priežastis ir atsisakė atnaujinti terminą pareiškėjos skundui dėl sprendimo Nr. 6-24-6482 paduoti bei nagrinėti skundą iš esmės, todėl tenkinti pareiškėjos reikalavimą panaikinti sprendimą Nr. (11.1) I-3938 nėra teisinio pagrindo.

9. Pareiškėja pateikė Fondo valdybai 2017 m. birželio 8 d. raštą „Į 2017-05-19 raštą Nr. (11.1)I-3169 „Dėl praleisto termino skundui paduoti“, kuriame nurodė, kad termino skundui dėl sprendimo Nr. 6-24-6482 Fondo valdybai paduoti nepraleido, nes: ji negavo jokio sprendimo dėl motinystės pašalpos skyrimo, 100 proc. motinystės pašalpos nesumokėjimas yra trunkamojo pobūdžio, pareiškėja tiki, kad Fondo valdyba veikia teisėtai, tik gavusi motinystės išmoką už antrąjį vaiką pastebėjo, kad antroji išmoka daug didesnė už pirmąją, o pradėjus aiškintis situaciją bei gavus teisinę konsultaciją paaiškėjo, kad pirmoji išmoka buvo paskirta pagal Konstitucijai prieštaraujančias teisės aktų nuostatas, be to, net ir turėdama sprendimą Nr. 6-24-6482 ji neturėjo galimybių efektyviai ginti savo teises, nes sprendimas buvo priimtas galiojančio norminio teisės akto pagrindu, o iš eilinių piliečių negalima reikalauti ypatingų teisinių žinių ar versti kiekvieną pilietį abejoti kiekvieno įstatymo konstitucingumu, taip pat nurodė ir termino praleidimo priežastis: pareiškėja negalėjo tikėtis, kad Fondo valdyba gali veikti neteisėtai; paskutiniais nėštumo mėnesiais pareiškėja apribojo savo bendravimą tik artimųjų rate, gyveno ne Vilniaus mieste, vengė streso, nesinaudojo el. ryšio priemonėmis; išmokų skaičiavimo tvarka yra neaiški, todėl pareiškėjai kilo įtarimų dėl jos teisių pažeidimo tik 2017 m. balandžio mėnesį, gavus motinystės išmoką už antrą vaiką ir palyginus 2013 m. ir 2017 m. gautų motinystės išmokų dydžius. Pareiškėja su 2017 m. birželio 8 d. raštu pateikė, be kita ko, portalo lrytas.lt 2017 m. birželio 2 d. straipsnį apie motinystės išmokų apskaičiavimą asmenims, dirbantiems pagal individualios veiklos pažymėjimus.

10.2. Pareiškėja 2017 m. birželio 8 d. rašte nurodo šias termino praleidimo priežastis: ji negalėjo tikėtis, kad Fondo valdyba gali veikti neteisėtai; paskutiniais nėštumo mėnesiais ji apribojo savo bendravimą tik artimųjų rate, gyveno ne Vilniaus mieste, vengė streso, nesinaudojo el. ryšio priemonėmis, todėl neturėjo jokių objektyvių galimybių pateikti skundą per 20 darbo dienų nuo skundžiamo sprendimo priėmimo; išmokų skaičiavimo tvarka neaiški, todėl jai kilo įtarimų dėl jos teisių pažeidimo tik 2017 m. balandžio mėnesį, gavus motinystės išmoką už antrą vaiką ir palyginus 2013 m. ir 2017 m. gautų motinystės išmokų dydžius.