Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant asmeniui patrauktam administracinėn atsakomybėn R.N., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal asmens patraukto administracinėn atsakomybėn R.N. skundą institucijai, kurios pareigūnas priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje – Klaipėdos miesto VPK VP Eismo priežiūros skyriui dėl 2007-07-23 nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R.N. 2007-07-23 Klaipėdos miesto VPK VP EPS nutarimu nubaustas pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda – 600 litų bauda. Nuobauda skirta už tai, kad jis 2007-06-25, apie 20:20, Šilalės rajone, kelio A-1 220 kilometre, vairuodamas automobilį Škoda Octavia, valstybinio numerio ženklas(duomenys neskelbtini), staigiai stabdė, nors tai buvo neleistina eismo saugomo požiūriu, tai darė keletą kartų, taip priversdamas kitus eismo dalyvius staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, tuo pažeidė kelių eismo taisyklių 51, 53, 179. 4 punktų reikalavimus. Administracinę atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

- panaikinti Klaipėdos miesto VPK VP EPS priimtą 2007-07-23 nutarimą (duomenys neskelbtini)ir administracinę bylą nutraukti..

R N.skundas netenkintinas.

Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) III skyriaus “Bendrosios vairuotojų pareigos“ 51 punktas numato pareigą eismo dalyviams išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti kelių eismo taisykles ir jų laikytis, o 53 punktas reikalauja laikytis visų būtinųjų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo, negadinti kelio, eismo reguliavimo priemonių avarinio ryšio linijų ir želdinių. KET XV skyriaus “Važiavimo greitis“ 179.4 punktas numato draudimą vairuotojui staigiai stabdyti, jeigu tai nebūtina eismo saugumui. Būtent šių KET reikalavimų nepaisymu yra kaltinamas R.N., todėl analizuotina surinkta administracinės bylos medžiaga, liudytojų paaiškinimai, ar tokios išvados padarymui buvo teisiniai pagrindai priimant ginčijamą nutarimą.

Kaip nustatyta iš administracinės bylos medžiagos (b.l.10-15), teisės pažeidimas buvo užfiksuotas S. M., automobilio Opel Zafira, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vairuotojui, pranešus policijos įstaigos budėtojų daliai apie tai, kad R.N., vairuodamas automobilį Škoda Octavia, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda 220 kilometre, aplenkęs jo vairuojamą taksi automobilį pirmąja eismo juosta, persirikiavęs į antrąją eismo juostą, prieš jo vairuojamą automobilį staiga stabdė, bandant R.N. vairuojamą automobilį aplenkti persirikiavus į pirmąją eismo juostą, buvo kliudoma jį lenkti, blokuojama. Toks manevras buvo atliktas keletą kartų, tuo sukelta reali grėsmė eismo saugumui. Šios aplinkybės yra užfiksuotos S.M. paaiškinime (b.l.25). Teismo posėdžio metu liudytoju apklausus S.M. jis patvirtino, kad paaiškinime nurodė faktines įvykio aplinkybes, bei nurodė, kad vairuotojas staigų stabdymo manevrą atliko netgi tada, kai jų vairuojami automobiliai, jiems važiuojant antrąja eismo juosta, lenkė pirmąja eismo juosta važiuojantį sunkiasvorį vilkiką. Abiem automobiliams susigretinus su vilkiku ir važiuojant greta jo R.N. taip staigiai stabdė, kad jis vos išvengė susidūrimo, nes stabdymas buvo tyčinis ir staigus. Vilkikas tikrai nemanevravo taip, kad būtų būtina stabdyti. Netgi pripažinus, kad galimai R.N. neadekvačiai įvertino situaciją dėl vilkiko vairavimo, tačiau tokie jo veiksmai tęsėsi ir toliau, netgi aplenkus vilkiką, jis vėlgi stabdė prieš jo automobilį be jokios būtinybės, norint aplenkti, to neleido daryti manevruodamas prieš jį automobiliu ir blokuodamas. Matydamas situacijos grėsmingumą, be to toks elgesys jį stipriai išgąsdino, paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie tai policijai ir policijos pareigūnai R.N.sustabdė ties viaduku Šilalė - Laukuva. Sustabdžius R.N. vairuojamą automobilį, jis taip pat sustojo ir išdėstė įvykių seką policijos pareigūnams, bei pateikė raštišką paaiškinimą. Vairuotojo stažą turi pakankamą ir situaciją kelyje vertina adekvačiai, todėl nemano, kad netinkamai galėjo įvertinti kito vairuotojo veiksmus, kurie liudytojo manymu buvo tiesiog ypač pavojingi eismo saugumui, o tuo pačiu ir kitų asmenų saugumui.

Apklaustas liudytoju Šilalės rajono policijos komisariato pareigūnas A. P., nurodė, kad iš budėtojų dalies gavo informaciją apie vairuotoją kuris blokuoja kitų eismo dalyvių vairuojamą automobilį, pavojingai vairuoja, todėl gali būti ir neblaivus. Nuvykus į automagistralę Kaunas-Klaipėda, ties viaduku Šilalė – Laukuva, buvo sustabdytas automobilis Škoda Octavia valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), už jo sustojo ir taksi vairuotojas, kuris telefonu buvo pranešęs apie įvykį. R.N. paaiškinus sustabdymo priežastį jis pripažino, kad staigiai stabdė prieš kitą automobilį, teigdamas, kad nereikia trukdyti važiuojant antrąja eismo juosta ir teigė, kad už tai reikia bausti ne jį, o taksi vairuotoją. Taksi vairuotojas buvo išsigandęs, todėl akivaizdu, kad incidentas buvo. Kol taksi vairuotojas rašė paaiškinimą jis netgi drebėjo, apie išgąstį bylojo ir visa taksisto būsena. Iš visos situacijos vertinimo buvo akivaizdu, kad toks incidentas buvo ir taksi vairuotojas šį incidentą išdėstė objektyviai. Kitų asmenų teisės pažeidimo fiksavimo vietoje nebuvo.

R.N. išdėstytą įvykio versiją patvirtino T.P., kuris nurodė, kad važiavo iš paskos R.N. vairuojamo automobilio, kai pasivijo taksi automobilį, kuris specialiai nesitraukė iš antrosios eismo juostos, todėl aplenkė jį pirma eismo juosta. Važiuojant toliau, prisivijus vilkiką, taksi vairuotojui važiuojant iš paskos R.N. vairuojamo automobilio, vilkiko vairuotojui suktelėjus iš pirmosios juostos į antrąją, R.N. staiga stabdė vairuojamą automobilį, tačiau tai darė dėl kito vairuotojo atlikto manevro o ne tyčia, siekiant sukelti pavojų. Sustabdžius policijos pareigūnams sustojo netoliese, tačiau prie įvykio dalyvių nebuvo priėjęs, o kiek palaukęs nuvažiavo į netoliese esančią degalinę, kur sulaukė atvykstančio R.N..

Tačiau teismas liudytojo T.P. paaiškinimo negali vertinti kaip įrodymų, kuriais gali būti paneigiama R.N. kaltė dėl įvykdyto teisės pažeidimo. Skunde nurodoma, kad sustabdžius R.N. vairuojamą automobilį už jo sustojo ir T.P. vairuojamas automobilis, tačiau liudytojai nepatvirtino šios aplinkybės. Pats T.P. nurodo, kad buvo sustojęs tolėliau ir nebuvo priėjęs prie įvykio dalyvių forminant teisės pažeidimo medžiagą, nes nusprendė nuvažiuoti į netoliese esančią kavinę (degalinę) kur ir sulaukė atvykstančio R.N. Be to, T.P. vairavo kitą automobilį, važiavo ne viename automobilyje su R.N. ir jo asmeninis supratimas ir situacijos vertinimas dėl priverstinio stabdymo R.N. susilyginus su vilkiku, yra tik jo subjektyvus vertinimas. Teismas privalo įvertinti ir tą aplinkybę, kad kaip nustatyta iš pačių R.N. ir T.P. paaiškinimo, jie yra draugai, todėl akivaizdu, kad paaiškinimai duoti ir situacija šio liudytojo yra vertinama būtent R.N. palankia linkme, siekiant padėti išvengti administracinės atsakomybės.

Iš aukščiau aptartų aplinkybių, pačių įvykio dalyvių ir liudytojo T.P. paaiškinimo akivaizdu, kad nei R.N., nei taksi vairuotojas S.M. neneigia buvus incidentą kelyje Kaunas-Klaipėda, tačiau įvykio dalyviai skirtingai vertina įvykio aplinkybes. Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo nustatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokios aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti. Pagal ATPK 257 straipsnio nuostatas organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Teismo nuomone institucija, kurios pareigūnas priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje tinkamai įvertino surinktus įrodymus ir konstatavo, kad įvykdyta veika, numatyta administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² straipsnio 1 dalyje, o būtent transporto priemonės vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Kaip matyti iš aukščiau paminėtų liudytojo S.M. parodymų, R.N. staiga stabdydamas vairuojamą automobilį nesant tam jokios būtinybės, pavojingai manevruodamas prieš S.M. vairuojamą automobilį, manevruojant trukdydamas aplenkti, ir tokius veiksmus kartojant eilę kartų, paeiliui padarė kelis eismo taisyklių pažeidimus, kėlusius grėsmę eismo saugumui, o taip pat sukėlė pavojingą situaciją, tai yra privertė S.M. staiga keisti judėjimo greitį, imtis kitų veiksmų eismo savo ir kitų žmonių saugumui užtikrinti. Taigi R.N. pagrįstai yra inkriminuojama veika, numatyta ATPK 124² straipsnio 1 dalyje.

Nors pažeidimas grindžiamas tik S.M. paaiškinimu (b.l.15), tačiau teismas pripažįsta, kad tai yra pakankamas pagrindas veikos inkriminavimui. Pirmiausia, S.M. veiksmų nuoseklumas nesuteikia pagrindo jo parodymų vertinti kritiškai, t.y. jis pats paskambino į policijos įstaigą ir informavo apie pažeidimą, kurio akivaizdus liudytojas buvo, informavęs policijos įstaigą apie pažeidimą ir nurodęs jo aplinkybes, važiavo pavymui R.N.ir jį sustabdžius policijos pareigūnui, sustojo ir prisistatė, kad jis informavo apie pažeidimą ir pateikė raštišką įvykio aplinkybių išdėstymą. Teismo posėdžio metu taip pat patvirtino faktines aplinkybes išdėstytas savo paaiškinime, bei detalizavo įvykio aplinkybes. Antra, teismo posėdžio metu nenustatyta jokių faktinių aplinkybių, kurios teismui patvirtintų, kad liudytojas būtų suinteresuotas apkalbėti R.N. Tiek R.N., tiek S.M. iki šio incidento kaip eismo dalyviai vyko keliu Kaunas – Klaipėda ir tik R.N. pažeidus KET reikalavimus ir sukėlus realią grėsmę eismo saugumui, S.M. pranešė apie incidentą. Trečia, teismo posėdžio metu liudytoju apklausus Šilalės rajono PK pareigūną A.P., pastarasis nurodė, kad sustabdžius R.N. vairuojamą automobilį pastarasis pripažino stabdęs staiga prieš automobilį, be to liudytojas nurodė, kad taksi vairuotojas buvo ypač susijaudinęs, patyręs šoką. Taigi visuma aptartųjų aplinkybių leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad liudytojų paaiškinimai yra objektyvūs ir jais pagrindžiama asmens patraukto administracinėn atsakomybėn kaltė įvykdžius teisės pažeidimą.

Sprendžiant klausimą dėl sankcijos skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais. ATPK 30 straipsnis numato, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Institucija skyrusi administracinę nuobaudą ginčijamame nutarime nurodė, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau iš KET pažeidimų suvestinės duomenų (b.l.16), nustatyta, kad R.N. 2007-06-19 nutarimu buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124 straipsnio 5 dalį ir paskirta 1250 litų bauda, 2006-09-04 nutarimu buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį ir paskirta 125 litų bauda. Taigi pagal ATPK 36 straipsnio nuostatas šios nuobaudos ginčijamo nutarimo priėmimo metu buvo galiojančios ir tai turėjo būti pripažinta, kaip R.N. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kadangi pakartotinai per vienerius metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 2001 m. gruodžio 12 d. LVAT konsultacija Nr.137). Tačiau nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo revizuoti pareigūno sprendimo dėl administracinės atsakomybės taikymo apimties ar grąžinti bylą naujam nagrinėjimui iš naujo (ABTĮ 124 straipsnio 1 dalies 4 punktas), nes teismas įpareigodamas inkriminuoti sunkinančią aplinkybę, iš esmės nurodytų taikyti jo atžvilgiu administracinio poveikio priemones, kurios nebūtų taikomos, jei pats pareiškėjas nebūtų padavęs skundo, dėl jo manymu neteisėto ir nepagrįsto sprendimo. Administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Tiek baudžiamajame, tiek administraciniame procese sprendžiama dėl įstatyme numatytų sankcijų taikymo, prieš tai nustačius, jog buvo padaryta įstatymo draudžiama veika. Procesas turi vykti garantuojant atsakomybėn traukiamam asmeniui įstatymuose bei tarptautiniuose aktuose numatytas teises. Viena iš tokio asmens teisių - skųsti jo manymu neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus. Dėl skundo padavimo skundą padavusiam asmeniui negali kilti jokios neigiamos pasekmės – asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti pabloginama. Priešingu atveju asmens atžvilgiu vykstantis procesas negalėtų būti laikomas teisingu (sąžiningu) ir būtų pažeidžiamas kiekvienoje demokratinėje valstybėje draudimo reformatio in peius (keitimo į blogąją pusę) principas. Todėl ši aplinkybė teismo yra vertinama kaip aplinkybė apibūdinanti asmens patraukto administracinėn atsakomybėn asmenybę, kaip nelinkusio daryti išvadų dėl anksčiau taikytų administracinio poveikio priemonių, linkusio sistemingai pažeidinėti kelių eismo taisyklių reikalavimus.

2007-07-23 Klaipėdos miesto VPK VP EPS nutarimas yra priimtas vadovaujantis teisiniu reguliavimu, nutarimą priėmė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip iš esmės pat buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, paskirtoji administracinė nuobauda adekvati įvykdyto teisės pažeidimo sunkumui, nutarimas yra argumentuotas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo šį nutarimą panaikinti ar jį pakeisti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

2007 m. liepos 23 d. Klaipėdos miesto VPK VP eismo priežiūros skyriaus nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo, kuriuo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį patrauktas R.N., palikti nepakeistu ir R. N. skundo nepatenkinti.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.