Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėja Jūratė Jakubonienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo N. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutarimo N. B. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas N. B. surašytas už tai, kad 2015-10-19 14.40 val. prie (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepaliko saugaus tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, dėl ko kliudė ir apgadino V. R. stovintį automobilį. Iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotoja susijusi, vietos pasišalino pažeisdama Kelių eismo taisykles (toliau – KET), t. y. už administracinio teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. padarymą.

Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes ir bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Apeliantė pažymi, jog eismo įvykio metu skubėjo asmeniniais reikalais, todėl netikėdama priėjusių nepažįstamų žmonių aiškinimais apie neva įvykusį eismo įvykį, kurio padarinius (įbrėžimus) sunku buvo net įžiūrėti, išvyko namo. Tokioje situacijoje natūralu, jog asmuo, kuris sąmoningai pasišalina iš eismo įvykio vietos, suvokdamas, kad padarė eismo įvykį, mėgintų slėpti savo transporto priemonę, taisyti esamus pažeidimus, kurie galėtų įrodyti jo kaltę, tačiau apeliantė, priešingai, nesiėmė jokių veiksmų, o tiesiog grįžo namo, automobilio neslėpė, paliko kieme, kur visą laiką jį ir laikė. Šią aplinkybė patvirtina ir tai, kad po eismo įvykio policijos pareigūnai apeliantės automobilį rado būtent jos kieme. Šios aplinkybės įrodo, jog šioje byloje nėra apeliantės kaltės, kadangi nėra kaltės turinio elementų, t. y. ji nesiekė apsunkinti kaltininko nustatymo, kadangi jos valstybiniai numeriai buvo matomi, nesistengė paslėpti eismo įvykio pėdsakų, iš eismo įvykio vietos pasišalino neskubiai, o aptarusi ir pakomentavusi nukentėjusiojo poziciją. Dėl šių priežasčių, apeliantės nuomone, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal ATPK 130 str. 1 d. turėtų būti nutraukta.

Taip pat, apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatyto pažeidimo pobūdį, privalėjo apsvarstyti ir ATPK 30¹ straipsnio taikymą, t. y. mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimą. ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatytos itin griežtos nuobaudos, turinčios stiprių tiek finansinių, tiek socialinių padarinių. Šio straipsnio tikslas nubausti asmenis, kurie apgadino kitiems asmenims priklausantį turtą ir pasišalino iš įvykio vietos. Diferencijuojant padarytą žalą akivaizdu, jog šioje situacijoje pagal padarytos žalos dydį netgi svarstytinas yra veikos mažareikšmiškumo ar nedidelio jos pavojingumo instituto taikymas, o nuobaudos skyrimas sankcijoje numatytose ribose aiškiai prieštarauja protingumo ir teisingumo principų esmei. Atsižvelgtina ir į tai, jog ji kenčia nuo dubens ir klubų sričių ligų, kas reiškia, jog atėmus teisę vairuoti, stipriai ir neproporcingai pablogėtų jos gyvenimo kokybė.

Motyvuojamoji dalis

N. B. skundas atmestinas.

Apeliantė neigia savo kaltę dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir prašo administracinio teisės pažeidimo bylą jos atžvilgiu nutraukti, o netenkinus jos prašymo, taikyti ATPK 30¹ str. ir sušvelninti jai paskirtą bausmę. Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalis).

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vienas svarbiausių administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių yra visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išsiaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus ir, vadovaudamasis ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, patikrinęs priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, daro išvadą, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir pagrįstai N. B. pripažino kalta padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ATKP 284 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Nors apeliantė neigia savo kaltę dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje padarymo, teigdama, jog teismas sprendimą pripažinti ją kalta priėmė neatsižvelgęs į subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius – kaltę, o paviršutiniškai apsiribodamas tik objektyviaisiais pažeidimo sudėties požymiais, be to, išimtinai remdamasis nukentėjusiojo ir liudytojos parodymais, tačiau aukštesnysis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog N. B. 2015-10-19 14 val. 40 min. vairavo automobilį Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir kliudė stovintį automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). N. B. po eismo įvykio apžiūrėjo automobilius, nukentėjusysis jai aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė apie padarytus apgadinimus, kurie yra akivaizdūs, tačiau N. B. tai ignoravo, įsėdo į savo automobilį ir nuvažiavo, t. y. suvokdama, jog apgadino kitą automobilį, nesilaikydama KET reikalavimų, pasišalino iš eismo įvykio vietos.

Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį administracinė atsakomybė kyla už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). KET eismo įvykis apibrėžiamas kaip įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą, būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, kad asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisykles. KET 222 punkte nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Kaltė dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia – sąmoningu veikimu. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos pasišalino neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis, susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011; 2AT-3-2014).

Nors N. B. apeliaciniame skunde neigia padariusi administracinius teisės pažeidimus ir nurodo, jog nepatikėjo nepažįstamų žmonių paaiškinimu apie įvykusį įvykį, automobilio vėliau neslėpė, tačiau tokią apeliantės versiją aukštesnės instancijos teismas, pritardamas apylinkės teismo nutarimo išvadoms, vertina kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės. Nors skunde apeliantė nukentėjusiojo ir liudytojos parodymus vertina kritiškai, kadangi jie yra sutuoktiniai, tačiau aukštesnysis teismas šiuos parodymus vertina kaip išsamius, nuoseklius nesuinteresuotų bylos baigtimi asmenų parodymus, kuriais netikėti nėra pagrindo. Liudytojos ir nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai, tai: eismo įvykio vietos schema (b. l. 8), transporto priemonės techninės apžiūros aktas (b. l. 9), kuriuo nustatyti, jog Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas priekinis kairės pusės sparnas, abiejų automobilių nuotraukos, kuriose užfiksuoti abiejų automobilių apgadinimai (b. l. 10-13), administracinio teisės pažeidimo protokolas ROIK: 15052552732 (b. l. 1), kuriuo nustatytos eismo įvykio aplinkybės, Marijampolės AVPK pareigūno tarnybinis pranešimas (b. l. 2), kuriuo nustatyta, kad iš eismo įvykio pasišalino vairuotoja, kita transporto priemonė apgadinta.

Taigi, nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo byloje yra pakankamai duomenų, iš kurių apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog N. B. suprato sukėlusi eismo įvykį. Apie eismo įvykį N. B. pasakė nukentėjusysis, tačiau ji, ignoruodama akivaizdžiai matomus pažeidimus, sąmoningai siekdama išvengti atsakomybės, iš eismo įvykio vietos pasitraukė, todėl konstatuotina, jog N. B. buvo abejinga kilusioms pasekmėms, nepripažino savo kaltės dėl įvykusio eismo įvykio ir iš įvykio vietos pasišalino, tokiais savo veiksmai nevykdė pareigos įvykus eismo įvykiui nedelsiant sustoti ir pažymėti eismo įvykio vietą, todėl N. B. veiksmus apylinkės teismas teisingai kvalifikavo kaip administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir ATPK 130 str. 1 d.

Apeliantė skunde taip pat prašo administracinio teisės pažeidimo bylą gražinti pirmosios instancijos teismui, pavedant atlikti ekspertizę, nustatant, ar tarp apeliantės ir nukentėjusiojo automobilių buvo kontaktas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tiek apeliantės, tiek nukentėjusiojo automobilių nuotraukos yra pridėtos prie bylos. Teismas, peržiūrėjęs byloje esančias automobilių nuotraukas, sprendžia, jog iš nuotraukose užfiksuotų automobilių apgadinimų matyti, kad ant automobilio „Ford Mondeo“ esantys apgadinimai atitinka ant automobilio „Audi A4“ esančius apgadinimus pagal jų aukštį ir pobūdį. Atsižvelgiant į tai, teismas abejoti dėl kontakto tarp minėtų automobilių neturi pagrindo, todėl apeliantės prašymą gražinti bylą pirmosios instancijos teismui, pavedant atlikti ekspertizę, atmeta.

Apeliantė taip pat nesutinka su jai paskirta nuobauda ir prašo jos atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas.

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

Nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašą nustato ATPK 31 ir 32 straipsniai. ATPK 30² straipsnio 1 dalis, reglamentuodama baudos skyrimą, nurodo, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.

Apylinkės teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgė į tai, jog N. B. nei tyrimo metu, nei teisme savo kaltės nepripažino ir nesigailėjo, priešingai, ji akivaizdžiai ignoravo savo kaip vairuotojos pareigas, matant kitiems asmenims, jos atsakomybę sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių nenustatė ir paskyrė jai minimalias straipsnių sankcijose numatytas baudas su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam terminui - trejiems metams.

Teismų praktikoje akcentuojama, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas „Dėl teismo įgaliojimų sušvelninti ATPK nustatytą sankciją“). Tokias nuostatas įtvirtina ir gausi kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-41-2014, 2AT-8-2014 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 4 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-8-2014 ir kt.). Pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą galėtų būti, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai taikė aukštesniųjų teismų suformuotą praktiką ir paskyrė teisingą bei adekvačią padarytam pažeidimui nuobaudą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, taip pat nenustatė aplinkybių, kurios galėtų lemti švelnesnės bausmės taikymą.

Apeliantė savo prašymą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas grindžia tuo, kad dėl paskirtos nuobaudos stipriai ir neproporcingai nukentėtų jos gyvenimo kokybė, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, jog teismų praktikoje įtvirtinta, kad pažeidimą padariusio asmens darbinė, šeiminė padėtis, jo ir artimųjų sveikatos būklė, kitos asmeninio pobūdžio problemos nelemia išskirtinai švelnios nuobaudos taikymo. Suprasdama, kad teisės vairuoti transporto priemones turėjimas jai yra būtinas ir šios teisės praradimas gali apsunkinti tam tikras gyvenimo sritis, pakenkti jos gyvenimo kokybei, ji privalėjo elgtis atidžiai ir rūpestingai, įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes, tačiau ji sąmoningai pasirinko tokį elgesį, už ką turi patirti ir kilusius jai neigiamus padarinius.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, liudytojos ir nukentėjusiojo parodymus, byloje esančius rašytinius įrodymus, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, naujų aplinkybių ar įrodymų, kurių teismas neištyrė ar kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog apeliantė administracinio teisės pažeidimo nepadarė, apeliaciniame skunde nenurodyta. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus. N. B. paskirta nuobauda atitinka padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą N. B. atžvilgiu nutraukti arba gražinti pirmosios instancijos teismui apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutarimą palikti nepakeistą ir N. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.