Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėjas Anatolij Januševskij

teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo A. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Nustatyta, kad Bangladešo Respublikos piliečiu A. B. prisistatęs asmuo ( toliau - ir užsienietis ) 2024-05-17 VSAT prie LR VRM Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos pareigūnams pateikė žinomai netikrus dokumentus – Pakistano Islamo Respublikos pasą ir Portugalijos Respublikos leidimą gyventi. Jis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-07-08 teismo baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas pagal LR BK 300 straipsnio 2 dalį areštu 54 parų trukmės. Užsienietis, atlikęs bausmę, 2024-07-10 buvo paleistas iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo, ir tą pačią dieną sulaikytas 48 val.

Užsieniečio asmenybė nenustatyta, jis nėra prieglobsčio prašytojas.

Pagal LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 3 straipsnio 4 dalį ir 6 straipsnio 1 dalį, užsienietis atvykdamas į Lietuvos Respubliką ir buvimo joje laikotarpiu privalo turėti galiojantį kelionės dokumentą, ir teisėsaugos tarnybų ar Migracijos departamento prie LR VRM valstybės tarnautojų reikalavimu privalo pateikti asmens tapatybę ir teisėtą buvimą valstybėje patvirtinantį dokumentą bei kitus dokumentus, kuriuose nurodytas buvimo valstybėje tikslas ir sąlygos.

Užsieniečio asmenybė nenustatyta, jis neturi dokumentų, leidžiančių šiuo metu būti Lietuvos Respublikoje ar vykti per ją tranzitu. Užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, jis nėra prieglobsčio prašytojas, todėl yra pagrindas jį sulaikyti ( LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” 113 straipsnio 1 dalies 2 punktas ).

LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 115 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę.

Pagal susiklosčiusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką klausimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo ar netaikymo yra teismo diskrecija, nors vienos minėtoje teisės normoje išvardintų aplinkybių nebuvimo nustatymas yra pakankamas pagrindas teismui atsisakyti taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę. Pagal LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 115 straipsnio 2 dalį alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą; 2) užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą; 3) patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; 4) apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 5) apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Šio straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę ( LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 115 straipsnio 5 dalis ). Pagal LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140¹⁹ straipsnio 1 dalį alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose; 2) užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 3) užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę ( LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140¹⁹ straipsnio 2 dalis ). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021-07-02 nutarimu Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ Lietuvos Respublikoje paskelbta ekstremali padėtis dėl masinio užsieniečių antplūdžio nėra atšaukta, todėl pareiškėjo atžvilgiu yra taikomas Įstatymo X2 skyriuje nustatytas reguliavimas.

Šiuo metu sprendžiama dėl užsieniečio perdavimo kitai valstybei ar jo išsiuntimo į kilmės šalį, ši procedūra gali užtrukti. Užsienietis nurodė, kad giminių Lietuvos Respublikoje neturi, taip pat neturi pragyvenimo šaltinio. Jis ketino vykti į Italija. Esant tokioms aplinkybėms, teismo nuomone, yra pagrindas skirti užsieniečiui pareiškėjo prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR įstatymo “Dėl užsieniečių teisinės padėties” 113 str. 1 d. 2 p., 140¹⁹ str. 1 d. 3 p., 2 d., teismas

nusprendžia:

VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centro teikimą patenkinti.

Taikyti Bangladešo Respublikos piliečiu A. B., gim. (duomenys neskelbtini), prisistačiusiam asmeniui alternatyvią sulaikymui priemonę - apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2024-10-10, bet ne ilgiau nei bus priimti atitinkami sprendimai ir užsienietis bus gražintas arba išsiųstas į kilmės šalį.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.