Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ skundą dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ši nuostata netaikoma, kai individualios veiklos pajamas ar jų dalį gyventojas gauna iš su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusio asmens. Gyventojas, pasirinkęs apmokestinamąsias individualios veiklos pajamas apskaičiuoti šioje dalyje nustatyta tvarka, neprivalo turėti atskaitomą sumą pagrindžiančių dokumentų. Taigi, GPMĮ 18 straipsnis nustato teisinį reglamentavimą, pagal kurį nuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą, gavęs arba uždirbęs pajamų iš šios veiklos, gali jas sumažinti leidžiamais atskaitymais, t. y. patirtomis išlaidomis, kurios yra susiję su tų pajamų gavimu arba uždirbimu. Tuo tarpu Įstatymo 11 straipsnio 4 dalis įtvirtina, jog asmenų gautos pajamos, gautos pagal individualios veiklos vykdymo pažymą, turi būti skaičiuojamos atskaičius leidžiamus atskaitymus. Komisija neturi teisės ir kompetencijos vertinti nurodytų pajamų kodų ir leidžiamų atskaitymų, tai yra Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – ir VMI) kompetencija.

Pažymėjo, jog atsakovas vertina tas pajamas, kurios nurodytos Metinėje gyventojo (šeimos) turto ir pajamų deklaracijoje. Šią aplinkybę patvirtina pridedama pareiškėjo deklaracija iš kurios matyti, kad P6 laukelyje gauta pajamų suma, atėmus mokesčius yra lygi 14 803 Eur, tai reiškia, kad čia turi atsispindėti galutinė suma, kuri yra pritaikyta atskaičius leidžiamas sąnaudas, kurią atsakovas ir vertino. Pažymėtina ir tai, kad šioje vietoje atsispindi nekorektiška suma (15 525 Eur-543 Eur = 14 982 Eur, nors P6 laukelyje nurodyta 14 803 Eur) skirtumas 179 Eur. Toks neatitikimas deklaracijoje nėra aiškus.

Įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose yra nurodyti atvejai, kada asmuo turi teisę į būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją. Šiuo atveju pareiškėjas neatitiko Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimų, o jo deklaruotos pajamos (14 803 Eur) viršijo nustatytą normatyvą - 10 912 Eur.

Atsakovas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus dokumentus bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu ir Vilniaus miesto savivaldybės būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos mokėjimo, mokėjimo sustabdymo, nutraukimo ir neteisėtai gautų kompensacijų grąžinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2020-09-16 sprendimu Nr. 1-645 (toliau – ir Tvarkos aprašas), nustatė, kad nėra jokio teisinio pagrindo skirti pareiškėjui būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją.

Pažymėjo, jog parama būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiama vadovaujantis lygiateisiškumo, socialinio teisingumo, pasirinkimo, veiksmingumo ir efektyvumo principais, kurių atsakovas šioje ginčo situacijoje nepažeidė. Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes, prašė skundą patenkinti.

Pareiškėjas N. P. atsiliepimo į skundą nepateikė. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas iš esmės kilo dėl savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ 2024-07-17 sprendimo Nr. 1.35-24/8790 „Dėl būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos skyrimo“, kuriuo pareiškėjui atsisakyta skirti būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, pagrįstumo ir teisėtumo.

Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad pareiškėjas 2024-07-08 pateikė Savivaldybės įmonei prašymą dėl Kompensacijos skyrimo bei prašymo 4 punkte nurodytus dokumentus: FR0001 formą; asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus; pažymą, paneigiančią giminystės ryšius su nuomotoju; nuomos sutartį; VĮ Registrų centro išrašą apie įregistruotą nuomos sutartį.

Atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, 2024-07-17 sprendimu Nr. 1.35-24/8790 „Dėl būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos skyrimo“ nusprendė, kad skirti Kompensaciją nėra teisinio pagrindo, kadangi pareiškėjo 2024-01-25 užpildytoje Metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje pareiškėjo pajamos už 2023 kalendorinius metus sudaro 14 803,00 Eur o tai viršija vienam asmeniui nustatytą 10 912 Eur pajamų normatyvą.

Minėtą sprendimą pareiškėjas apskundė Komisijai, kuri iš dalies patenkino pareiškėjo skundą, panaikino savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ 2024-07-17 sprendimą Nr. 1.35-24/8790 „Dėl būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos skyrimo“ ir įpareigojo savivaldybės įmonę „Vilniaus miesto būstas“ per 20 darbo dienų iš naujo išnagrinėti pareiškėjo N. P. 2024-07-08 prašymą dėl paramos būstui išsinuomoti Nr. 18114 ir priimti naują teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą. Likusioje dalyje pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Komisijos sprendimą atsakovas apskundė teismui.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas ir Vilniaus miesto savivaldybės būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos mokėjimo, mokėjimo sustabdymo, nutraukimo ir neteisėtai gautų kompensacijų grąžinimo tvarkos aprašas. Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimo asmenims ir šeimoms principus, finansavimo šaltinius, formas, paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat socialinio būsto ir savivaldybės būsto nuomos bei savivaldybės būsto pardavimo sąlygas ir tvarką nustato Įstatymas (1 straipsnio 1 dalis). Tvarkos aprašas nustato Vilniaus miesto savivaldybės (toliau - Savivaldybė) būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos mokėjimo, mokėjimo sustabdymo, nutraukimo ir neteisėtai gautų kompensacijų grąžinimo tvarką Savivaldybėje (1 punktas).

Tvarkos aprašas taikomas išmokant būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijas asmenims ir šeimoms, turintiems teisę į Kompensaciją pagal Įstatymo 10 straipsnį, vykdant šeimų ar asmenų, gaunančių Kompensaciją, apskaitą ir grąžinant Savivaldybei neteisėtai gautas ir išieškotas Kompensacijas (2 punktas). Tvarkos aprašu privalo vadovautis asmenys ir šeimos, turintys teisę į paramą būstui išsinuomoti, Savivaldybės institucijos ir savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“ (3 punktas). Tvarkos aprašas parengtas vadovaujantis Įstatymo nuostatomis (4 punktas).

Pagal Tvarkos aprašo 5.5 papunktį, vykdytojas - savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“. Tvarkos aprašo 6 punkte numatyta, kad teisę į Kompensaciją turi Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaravę gyvenamąją vietą arba įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą: Lietuvos Respublikos piliečiai ir jų šeimos nariai, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominei erdvei priklausančios Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ir jų šeimos nariai, užsieniečiai, turintys Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje, užsieniečiai, kuriems suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, atitinkantys visus Įstatymo 10 straipsnyje nurodytus reikalavimus. Asmenys (kai kreipiasi šeima - vienas iš pilnamečių šeimos narių) dėl Kompensacijos kreipiasi į vykdytoją (Tvarkos aprašo 7 punktas).

Vykdytojas, gavęs prašymą skirti Kompensaciją, be kita ko, atlieka šiuos veiksmus: sutikrina, ar prašyme skirti Kompensaciją nurodyti asmens (šeimos) duomenys sutampa su jo duomenimis, nurodytais pateiktuose dokumentuose, ar kartu su prašymu pateikti visi prašymą skirti Kompensaciją pagrindžiantys duomenys ir (ar) dokumentai, nurodyti šio aprašo 8 punkte. Jeigu nepakanka prašymą skirti Kompensaciją pagrindžiančių duomenų ir (ar) dokumentų sprendimui priimti, tai ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas nuo prašymo skirti Kompensaciją gavimo dienos išsiunčia pranešimą šį prašymą pateikusiam asmeniui apie tai, kad nepakanka prašymą pagrindžiančių duomenų ir (ar) dokumentų; patikrina duomenis apie asmenį (šeimą): VMI informacinėje sistemoje: ar pateiktos turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijos, ar gautos pajamos ir turimo turto vertė neviršija Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių (9 punktas).

Įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje, taip pat numatyta, kad teisę į fiziniams ar juridiniams asmenims priklausančio būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją turi asmenys ir šeimos, kurie atitinka visus šioje dalyje nurodytus reikalavimus: Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaravo turtą ir gautas pajamas; deklaruoto turto vertė ir pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, neviršija šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytų pajamų ir turto dydžių (1 punktas); neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise būsto arba nuosavybės teise turimas būstas Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų, arba nuosavybės teise turimo būsto naudingasis plotas (visų Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise turimų būstų naudingųjų plotų suma), tenkantis (tenkanti) vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis (mažesnė) kaip 10 arba 14 kvadratinių metrų, jeigu šeimoje yra neįgalusis arba asmuo, sergantis sunkia lėtinės ligos, įrašytos į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, forma (2 punktas); šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka išsinuomojo fiziniams asmenims (išskyrus asmens ar šeimos narių artimuosius giminaičius) ar juridiniams asmenims priklausantį būstą (išskyrus savivaldybei priklausantį būstą, švietimo įstaigų, mokslo ir studijų institucijų nuomojamus nuosavybės, patikėjimo, panaudos ar kita teise valdomus bendrabučius), jeigu būsto nuomos sutartyje nurodytas būsto nuomos mokesčio dydis per mėnesį neviršija vidutiniškai per mėnesį asmeniui ar šeimai tenkančių pajamų, netaikant Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodytų išimčių dėl neįskaitomų pajamų. Vidutiniškai per mėnesį asmeniui ar šeimai tenkančios pajamos, nevertinant pagal šį įstatymą mokamos būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos, apskaičiuojamos pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta tvarka deklaruotas pajamas arba pagal asmens ar šeimos pateiktus duomenis apie praėjusių 6 mėnesių asmens ar šeimos pajamas, gautas iki kreipimosi dėl paramos būstui išsinuomoti, jeigu vidutiniškai per mėnesį asmeniui ar šeimai tenkančios pajamos, apskaičiuotos pagal deklaruotas pajamas, yra mažesnės nei būsto nuomos sutartyje nurodytas būsto nuomos mokesčio dydis per mėnesį. Jeigu asmens ar šeimos praėjusių 6 mėnesių pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, viršija šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius, būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija nemokama (3 punktas).

Pažymėtina, kad deklaruoto turto ir gautų pajamų metiniai dydžiai turi atitikti Įstatymo 11 straipsnyje nustatytus dydžius. Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad teisę į būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją turi asmenys ir šeimos, kurių Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaruoto turto vertė ir pajamos, pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnį įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, neviršija asmens be šeimos, gyvenančio Vilniaus miesto ar rajono, Kauno miesto ar rajono, Klaipėdos miesto ar rajono, Palangos miesto ar Neringos savivaldybėje, grynosios metinės pajamos - 62 VRP dydžių ir turtas - 93 VRP dydžių; asmens be šeimos, gyvenančio kitoje savivaldybėje, grynosios metinės pajamos - 51 VRP dydžio ir turtas - 56 VRP dydžių.

Šiuo metu VRP=176 Eur, todėl, atsižvelgiant į Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punktą, siekiant gauti Kompensaciją, asmens be šeimos grynosios metinės pajamos negali viršyti 10 912 Eur ir turtas 16 368 Eur. Šiuo atveju atsakovas įvertino, jog pareiškėjo 2024-01-25 užpildytoje Metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje pareiškėjo pajamos sudaro 14 803,00 Eur o tai viršija vienam asmeniui nustatytą 10 912 Eur pajamų normatyvą.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsakovui teiktame prašyme nurodytos deklaruotos pajamos (neatėmus mokesčių) - 15 525 Eur (Grynosios metinės pajamos atėmus visus mokesčius (PSD,VSD,GPM įmokas) ir 30% leidžiamą išskaitymą, kadangi pajamos gautos vykdant individualią veiklą yra 10 146 Eur. Pagal Įstatymo 11 straipsnio 4 dalį nustatant asmenų ir šeimų teisę į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, skaičiuojamos asmenų ir šeimų grynosios pajamos, gautos iš bendros gautų pajamų sumos atskaičius gyventojų pajamų mokestį, valstybinio socialinio draudimo, privalomojo sveikatos draudimo įmokas ir pinigines lėšas vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentus) iš jas mokančio asmens pajamų. Įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje taip pat nustatyta, jog asmenų ir šeimų pajamos, gautos pagal individualios veiklos vykdymo pažymą, skaičiuojamos atskaičius leidžiamus atskaitymus. GPMĮ 18 straipsnis reglamentuoja leidžiamus atskaitymus, susijusius su individualios veiklos pajamų gavimu arba uždirbimu. Pagal GPMĮ 18 straipsnio 1 dalį nuolatinio Lietuvos gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla, leidžiamais atskaitymais laikomos su per mokestinį laikotarpį faktiškai gautomis arba uždirbtomis individualios veiklos pajamomis susijusios nuolatinio Lietuvos gyventojo patirtos įprastinės šiai veiklai išlaidos, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. GPMĮ 18 straipsnio 12 dalyje nustatyta, jog apskaičiuojant apmokestinamąsias individualios veiklos pajamas, gyventojo pasirinkimu vietoj kitose šio straipsnio dalyse nurodytų patirtų išlaidų gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla, leidžiamais atskaitymais gali būti pripažįstama suma, lygi 30 procentų gautų (uždirbtų) individualios veiklos pajamų. Ši nuostata netaikoma, kai individualios veiklos pajamas ar jų dalį gyventojas gauna iš su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusio asmens. Gyventojas, pasirinkęs apmokestinamąsias individualios veiklos pajamas apskaičiuoti šioje dalyje nustatyta tvarka, neprivalo turėti atskaitomą sumą pagrindžiančių dokumentų.

Taigi, GPMĮ 18 straipsnis nustato teisinį reglamentavimą, pagal kurį nuolatinis Lietuvos gyventojas vykdantis individualią veiklą, gavęs arba uždirbęs pajamų iš šios veiklos, gali jas sumažinti leidžiamais atskaitymais, t. y. patirtomis išlaidomis, kurios yra susiję su tų pajamų gavimu arba uždirbimu. Tuo tarpu Įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog asmenų gautos pajamos, gautos pagal individualios veiklos vykdymo pažymą, turi būti skaičiuojamos atskaičius leidžiamus atskaitymus.

Kaip jau minėta, pareiškėjas prašyme aiškiai nurodė, jog vykdo individualią veiklą ir gyventojo turo deklaracijoje pateikti duomenys apie jo gautas 15 525 Eur dydžio pajamas neatskaičius mokesčių ir neatskaičius leidžiamo 30% dydžio atskaitymo. Tačiau atsakovui nesuteikta diskrecija skaičiuoti pareiškėjo pajamas atskaičius leidžiamus atskaitymus. Įstatymo 4 straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatyta, jog administracija, siekdama nustatyti asmens ar šeimos teisę į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka kreipiasi į VMI dėl informacijos apie asmens (jo šeimos), kuris kreipiasi dėl paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti, asmens (jo šeimos), įrašyto (įrašytos) į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą, asmens ar šeimos, kurie naudojasi parama būstui išsinuomoti, taip pat asmens ar šeimos, gaunančių išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, pateiktas turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijas. Tvarkos aprašo 9.3.6 papunktyje taip pat nustatyta, jog Vykdytojas (pagal Aprašo 5.5. papunktį - atsakovas) patikrina duomenis apie asmenį (šeimą): VMI informacinėje sistemoje: ar pateiktos turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijos, ar gautos pajamos ir turimo turto vertė neviršija Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių.

Vadovaujantis Įstatymo 4 straipsnio 5 dalies 4 punktu ir Tvarkos aprašo 9.3.6 papunkčiu būtent atsakovui kilo pareiga kreiptis į VMI patikrinti duomenis apie pareiškėjo pajamas. Šios pareigos atsakovas neįvykdė ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

Atsižvelgiant į nurodytas faktines bylos aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, ginčijamas Komisijos Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo nėra jokio teisinio pagrindo, o atsakovo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Atsakovo savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.