Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

2023-07-18 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A20.-306-946/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-07-18
Bylos Nr.
A20.-306-946/2023
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00604-2023-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Atmestas.
Teisėjas
Arūnas Purvainis (pirm.)
Pareiškėjas
Ž. K.
Suinteresuotas asmuo
Kauno apskrities VPK
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A20.-306-946/2023Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00604-2023-9Procesinio sprendimo kategorija 21.10.6 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. liepos 18 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Arūnas Purvainis,sekretoriaujant Lauritai Žeimei,dalyvaujant pareiškėjai Ž. K.,

skundžiamą sprendimą priėmusios institucijos – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus viršininkei V. G. – M.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Ž. K. skundą dėl policijos įstaigos vadovo įgalioto pareigūno priimto sprendimo tenkinti L. K. skundą ir panaikinti paskirtą apsaugos nuo smurto orderį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2023 m. liepos 12 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas pareiškėjos (smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens) Ž. K. skundu dėl policijos įstaigos vadovo įgalioto pareigūno priimto sprendimo tenkinti L. K. skundą ir panaikinti paskirtą apsaugos nuo smurto orderį. Skunde pareiškėja nurodė, kad L. K. jos atžvilgiu yra naudojęs smurtą, dėl to ji su sūnumi jaučiasi nesaugiai, patiria psichologinį smurtą, todėl prašo apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį pratęsti (b. l. 2).

Teismo posėdžio metu skundžiamą sprendimą priėmusios institucijos – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus viršininkė V. G. – M. paaiškino, kad pareiškėja kvietė policijos pareigūnus, nes norėjo konsultacijos, ne dėl smurto grėsmės, o dėl to, kad sutuoktinis neleidžia jai vežtis vaiko į kaimą. Pareigūnai, atvykę į įvykio vietą, vertino riziką. Ekspertinio vertinimo išvada yra subjektyvi, nes ji atliekama įvertinus tik su pavojų patiriančiu asmeniu, su pavojų keliančiu asmeniu niekas nebendravo ir jo neapklausė. Ji priėmė sprendimą panaikinti paskirtą apsaugos nuo smurto orderį, sistemoje neturi galimybės motyvuoti sprendimo, tik apie priimtą sprendimą pažymima sistemoje, tik įvertinama visuma duomenų.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu pareiškėja Ž. K. parodė, kad pateiktą skundą palaiko, prašo panaikinti sprendimą ir skirti apsaugos nuo smurto orderį, kadangi L. K. jai grasina, ji bijo dėl savo ir savo vaiko saugumo. Šiuo metu vyksta skyrybų procesas (mediacija).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 straipsnio 1 dalis numato, kad apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis – prevencinė apsaugos priemonė, kuri skirta smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui apsaugoti ir kuria pilnametis smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu, nesilankyti šio asmens gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie jo ir kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų ir (ar) vaikų, nebendrauti, neieškoti ryšių su jais. Minėto Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 8 straipsnio 2 dalis nustato, kad apsaugos nuo smurto orderį 15 dienų laikotarpiui skiria policijos pareigūnas, kai jis gauna pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje ir, atlikus pavojaus rizikos vertinimą, nustatoma smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika.

Iš teismui pateiktos medžiagos duomenų matyti, kad policijos pareigūnai pagal pareiškėjos Ž. K. iškvietimą dėl to, kad vyksta skyrybų procesas ir sutuoktinis neleidžia išsivežti vaiko į kaimą, atvyko į įvykio vietą. Atvykę Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos pareigūnai nenustatė, jog būtų nusikalstamos veikos požymių, tačiau atsižvelgus į tai, kad L. K. ir Ž. K. sieja artima aplinka, buvo atliktas rizikos patirti smurtą artimoje aplinkoje vertinimas. Atlikus minėtą vertinimą, buvo išduotas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis (b. l. 9-24). 2023 m. liepos 10 d. Ekspertinio vertinimo pažymoje pateiktas ekspertinis vertinimas pagal smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens pateiktą informaciją, (duomenys neskelbtini) psichologė G. K. įvertino, kad yra smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika, todėl tikslinga skirti apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje, tačiau peržiūrėjus vaizdo medžiagą - kūno kamerų vaizdo įrašus, nustatyta, kad smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo - L. K. pareigūnų akivaizdoje nesielgė agresyviai, nebuvo neblaivus ar apsvaigęs, nenustatyta, kad būtų padaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių, iš papildomai institucijos, priėmusios skundžiamą sprendimą, pateiktos medžiagos matyti, jog 2023 m. liepos 12 d. prokuroro nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas L. K. atžvilgiu, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, požymių (b. l. 40-45). Be to, kaip nustatyta iš pačios pareiškėjos Ž. K. teismo posėdžio metu parodė, kad šiuo metu vyksta skyrybų procesas (mediacija), todėl tiek smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens, tiek smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens santykiai yra konfliktiški. Taip pat pažymėtina ir tai, jog, kaip parodė skundžiamą sprendimą priėmusios institucijos atstovė, pareiškėja Ž. K. nuolat negyvena su L. K., kadangi dalį laiko būna pas tėvus (duomenys neskelbtini), todėl jai nėra tiesioginės grėsmės, kylančios dėl smurto artimoje aplinkoje.

Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, į pareiškėjos ir skundžiamą sprendimą priėmusios institucijos atstovės paaiškinus, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju nebuvo grėsmės, kylančios dėl smurto artimoje aplinkoje, todėl priimtas policijos įstaigos vadovo įgalioto pareigūno sprendimas tenkinti L. K. skundą ir panaikinti paskirtą apsaugos nuo smurto orderį iš esmės yra pagrįstas ir teisėtas.

Dėl procedūros teisėtumo.

Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas – universalus principas, kuriuo yra grindžiama visa Lietuvos teisės sistema ir pati Konstitucija. Konstitucinis teisinės valstybės principas – itin talpus, jis apima daug įvairių tarpusavyje susijusių imperatyvų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014 m. balandžio 14 d., 2014 m. gegužės 8 d., 2014 m. gegužės 9 d., 2014 m. liepos 3 d., 2015 m. gegužės 6 d. nutarimai). Šio principo esmė – teisės viešpatavimas; juo turi būti vadovaujamasi ir kuriant teisę, ir ją įgyvendinant (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014 m. gegužės 8 d., 2014 m. gegužės 9 d. nutarimai). Visi teisės aktai, visų valstybės ir savivaldybių institucijų bei pareigūnų sprendimai turi atitikti Konstituciją, jai neprieštarauti; kiekvieno teisės instituto atitiktis Konstitucijai turi būti vertinama pagal tai, kaip tas institutas atitinka konstitucinį teisinės valstybės principą (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutarimas).

Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtinos šios konstitucinio teisinės valstybės principo turinį atskleidžiančios oficialios konstitucinės doktrinos nuostatos:

– konstitucinis teisinės valstybės principas aiškintinas neatsiejamai nuo Konstitucijos preambulėje skelbiamo atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės siekio; šis principas neatsiejamas nuo teisingumo principo ir atvirkščiai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014 m. liepos 3 d. nutarimas);

– teisingumas gali būti įgyvendinamas, be kita ko, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 20 d. nutarimas);

– Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas, be kitų reikalavimų, suponuoja ir tai, kad turi būti užtikrintos žmogaus teisės ir laisvės, kad visos valstybės valdžią įgyvendinančios bei kitos valstybės institucijos turi veikti remdamosi teise ir paklusdamos teisei, kad Konstitucija turi aukščiausią juridinę galią ir kad įstatymai, Vyriausybės nutarimai bei kiti teisės aktai turi atitikti Konstituciją (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. vasario 23 d., 2000 m. spalio 18 d. nutarimai);

– vienas iš esminių teisinės valstybės požymių – asmens teisių ir laisvių apsauga. Garantuojant asmens teisių apsaugą būtina paisyti pamatinių teisinės valstybės principų, kurie reikalauja, kad jurisdikcinės ir kitos teisės taikymo institucijos būtų nešališkos ir nepriklausomos, siektų nustatyti objektyvią tiesą ir sprendimą priimtų tik teisės pagrindu. Tai įmanoma tik jei procesas yra viešas, šalys turi lygias teises, o teisiniai ginčai, ypač dėl asmens teisių, sprendžiami užtikrinant šiam asmeniui teisę ir galimybę jas ginti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. gegužės 11 d., 2000 m. rugsėjo 19 d., 2003 m. sausio 24 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2015 m. gruodžio 30 d. nutarimai);

– konstitucinio teisinės valstybės principo turinys yra atskleistinas atsižvelgiant į įvairias Konstitucijos nuostatas, įvertinant visas Konstitucijoje įtvirtintas, jos ginamas ir saugomas vertybes ir atsižvelgiant į įvairių kitų konstitucinių principų – kaip antai: <...> teisės viešumo, teisingumo (apimančio inter alia prigimtinį teisingumą), žmogaus teisių ir laisvių gerbimo ir apsaugos (apimančio inter alia žmogaus teisių ir laisvių prigimtinio pobūdžio pripažinimą) <...>. (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas);

– konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja asmens teisę į tinkamą teisinį procesą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas);

– neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas (inter alia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2015 m. lapkričio 19 d., 2015 m. gruodžio 30 d., 2016 m. sausio 25 d. nutarimai). Neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2013 m. liepos 1 d. nutarimai).

Taip pat paminėtinas iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas, kuris pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktiką taikomas ne tik teismų sprendimams, bet ir kitoms institucijoms. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime yra konstatavęs, kad per ikiteisminį tyrimą priimami sprendimai turi būti aiškūs, pagrįsti teisiniais argumentais. Šių sprendimų aiškumas, pagrindimas teisiniais argumentais yra svarbi asmens konstitucinių teisių ir laisvių, inter alia teisės į teisingą teisinį procesą, taip pat teisės į teisminę gynybą, garantija.

Šiais principais turi būti vadovaujamasi ir aiškinant ir Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatas, inter alia jo nuostatas ir dėl priimamų sprendimų bei jiems keliamų reikalavimų.

Nagrinėjamoje byloje, susipažinus su joje esančiais duomenimis matyti, jog, teismo vertinimu, joje nėra priimtas tinkamos formos ir turinio policijos įstaigos vadovo įgalioto pareigūno sprendimas (vienas iš nurodytų Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 1-3 punktuose), kuris gali būti skundžiamas teismui. Teismo posėdžio metu policijos atstovė nurodė, kad įstatymas neįpareigoja priimti rašytinės formos sprendimo, o tik įpareigoja pareigūną apie tai pažymėti atitinkamoje informacinėje sistemoje. Šiame kontekste pažymėtina, kad nors tiesiogiai Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 9 straipsnis ir nenurodo policijos įstaigos vadovo įgalioto pareigūno priimamo sprendimo formos, tačiau akivaizdu, kad priimamas sprendimas, net ir nesant tiesioginio rašytinės formos reikalavimo, privalo atitikti bendruosius procesinių dokumentų rengimo reikalavimus, keliamus jų formai ir turiniui. Vien tik jau dėl to, kad išvengti atsitiktinumų ir savivalės, užtikrinti teisę į teisingą teisinį procesą, taip pat teisę į teisminę gynybą, jis turi būti motyvuotas, kadangi jis gali būti revizuojamas teismo Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 9 straipsnio 6-7 dalyse nustatyta tvarka, o teisme skundas dėl policijos įstaigos vadovo įgalioto pareigūno sprendimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 9 straipsnio 8 dalimi, įprastai nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Priešingu atveju, aiškinant įstatymą taip, kad toks sprendimas neturi būti rašytinės formos, ir nepriimant rašytinės formos sprendimo, nebūtų nei objektyvios galimybės patikrinti, ar priimtas sprendimas nėra subjektyvus priimančio policijos įstaigos vadovo įgalioto pareigūno situacijos vertinimas, dėl ko jis galėjo būti priimtas atsitiktinai ar tam tikra prasme savivaliaujant, bet ir nebūtų objektyvios galimybės nei teismui, nei smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam, nei tokio smurto pavojų keliančiam asmeniui įvertinti, kokiais duomenimis remiantis jis yra priimtas, kas neatitinka ir teisės į teisingą teisinį procesą, taip pat teisės į teisminę gynybą, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, kad būtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise, principų. Štai dėl ko, teismo vertinimu, tokia sprendimo forma (kaip parodė institucijos, priėmusios skundžiamą sprendimą, atstovė – tik paspaudus atitinkamą „varnelę“ sistemoje, o nesurašius jokio motyvuoto dokumento) neatitinka ne tik bendrųjų procesiniam dokumentui keliamų formos ir turinio reikalavimų, bet ir negali būti vertinama kaip atitinkanti aukščiau paminėtų konstitucinio teisinės valstybės principo turinį atskleidžiančių oficialios konstitucinės doktrinos nuostatų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 9 straipsnio 8, 9, 10, 11 ir 12 dalimis, teismas

nutaria:

pareiškėjos Ž. K. skundo netenkinti ir palikti galioti sprendimą panaikinti paskirtą apsaugos nuo smurto orderį.

Apie priimtą nutartį informuoti pareiškėją ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus viršininkę V. G. – M.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Arūnas Purvainis