Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų I. B., V. P., R. Š., A. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lazdijų rajono apylinkės teismui dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjai, atsakovės, trečiojo suinteresuoto asmens atstovai nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas visiškai.

Ginčas kilęs dėl pareiškėjams Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjams neišmokėtos kompensacijos už budėjimą pagal grafiką poilsio ir švenčių dienomis už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gegužės 3 d.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija prašo pareiškėjų reikalavimui taikyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 27 str. 2 d. nustatytą 3 metų senaties terminą. Pareiškėjai prašo šį terminą atnaujinti, motyvuodami tuo, kad teisėjų darbo užmokesčio teisinis reglamentavimas Konstitucinio Teismo 2011 m. vasario 14 d. nutarimu buvo pripažintas prieštaraujančiu konstitucinėms nuostatoms, tačiau bylai aktualiu laikotarpiu šis reglamentavimas nebuvo keičiamas. Kadangi pareiškėjams buvo žinoma apie pastangas parengti tokį teisinį reglamentavimą, jie, būdami pagarbūs ir lojalūs valstybei, saugodami savo profesijos garbę ir prestižą, stengėsi išvengti bylinėjimosi su valstybe ir pagrįstai tikėjosi, kad po Konstitucinio Teismo nutarimo šis klausimas bus tinkamai reglamentuotas, bus išspręstas klausimas dėl laikotarpio, per kurį dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija) prieštaraujančio teisinio reglamentavimo buvo nerealizuojama pareiškėjų konstitucinė teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą. Tačiau 2013 m. gegužės 3 d. Teisėjų tarybos nutarimu Nr. 13P-67-(7.1.2) patvirtinus Pavyzdinį atlyginimo bei kompensavimo teisėjams už viršvalandinį darbą bei darbą poilsio iš švenčių dienomis tvarkos aprašą paaiškėjo, kad bylai aktualiu laikotarpiu kilę darbo apmokėjimo klausimai nesureglamentuoti, taikyti šį teisinį reglamentavimą atgal buvo atsisakyta, todėl pareiškėjams neliko nieko kito tik ginti savo pažeistas teisme.

Teismas pažymi, kad teisminėje praktikoje ne kartą pažymėta, kad tai, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009 ir kt.). Be to, sprendžiant klausimą dėl ieškinio senaties termino taikymo būtina nustatyti, kuris iš interesų turi būti ginamas prioritetiškai – teisinių santykių stabilumas, kuris ir yra užtikrinamas ieškinio senaties terminu, ar būtinybė pašalinti teisių ir teisėtų interesų pažeidimą.

Teismas, įvertinęs tai, kad teisėjų darbo užmokesčio teisinis reglamentavimas Konstitucinio Teismo 2011 m. vasario 14 d. nutarimu buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, tačiau nebuvo keičiamas taip, kad neprieštarautų Konstitucijai, atsižvelgęs į pažeistos teisinės vertybės svarbą, ginčo santykių socialinį jautrumą, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, sprendžia, kad, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ieškinio senaties terminas yra atnaujintinas.

Byloje nustatyta, jog pareiškėjai ginčo laikotarpiu (V. P. iki 2012 m. rugsėjo 7 d.) dirbo Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjais. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjai jų nurodomu laikotarpiu budėjo poilsio ir švenčių dienomis pagal teismo pirmininko patvirtintus grafikus, tačiau už tai jiems nebuvo kompensuota. Tik pareiškėjui R. Š. 2011 m. gruodžio 16 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo pirmininko įsakymu Nr. R-51 buvo skirta 365,98 Lt vienkartinė priemoka (t. II, el. b. l. 34).

Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2011 m. vasario 14 d. nutarime pripažino, kad Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 str. 1 d. (Žin., 2008, Nr. 131-5022) tiek, kiek ribojama teisėjų teisė gauti teisingą atlyginimą už viršvalandinį darbą, už darbą švenčių ir poilsio dienomis, prieštarauja Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Po minėto Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo Teisėjų atlyginimo įstatymo 6 str. 1 d. nuostatos nebuvo pakeistos, taip pat nebuvo priimtas kitas teisės aktas, kuriuo būtų nustatytas kompensavimas teisėjams už viršvalandinį darbą, už darbą švenčių ir poilsio dienomis. Atkreiptinas dėmesys, kad teisinio reguliavimo trūkumų įveikimas ad hoc, teismams nagrinėjant bylas, yra būtina prielaida asmens, kuris kreipėsi į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo, teisių ir laisvių apsaugai užtikrinti atitinkamuose individualiuose visuomeniniuose santykiuose, todėl nagrinėjamu atveju teisinio reguliavimo spraga užpildytina taikant DK nuostatas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 str. 6 d.).

Pažymėtina, kad kompensavimą už darbą pagal grafiką šventinėmis dienomis reglamentuoja DK 194 str. 2 d., t. y. už darbą švenčių dieną pagal grafiką mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, nurodytas DK 186 str. 2 d., tuo tarpu skaičiuojant kompensaciją už budėjimus pagal grafiką poilsio dienomis turi būti vadovaujamasi DK 155 str. 3 d. ir 193 str. nuostatomis. DK 155 str., reglamentuojančio budėjimo teisinius santykius, 3 d. yra nustatyta, jog už budėjimą įmonėje, kai viršijama darbo laiko trukmė (DK 144 str. 1 ir 2 d., 145, 146 str. ir 149 str. 1 d.), ar namuose per artimiausią mėnesį privalo būti suteikiamas poilsio laikas tokios pat trukmės kaip budėjimas įmonėje ar darbo laikui prilygintas budėjimo laikas (budint namuose), arba darbuotojo pageidavimu šis poilsio laikas gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų, arba apmokama kaip už viršvalandinį darbą. Apmokėjimą už viršvalandinį darbą reglamentuoja DK 193 str., pagal kurį už viršvalandinį darbą mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio, nurodyto DK 186 str. 2 d.

LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-1252/2014 išaiškinta, jog teismas turi nustatyti, ar tomis savaitėmis, kuriomis pareiškėjas budėjo pagal grafiką poilsio dienomis, buvo (nebuvo) viršyta darbo laiko trukmė. Nustačius, jog ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui budint pagal grafiką poilsio dienomis buvo viršyta darbo laiko trukmė, turėtų būti sprendžiama dėl DK 155 str. 3 d. ir 193 str. nuostatų taikymo išmokos už budėjimą pagal grafiką poilsio dienomis dydžiui apskaičiuoti. Nesant duomenų, jog pareiškėjo darbo laiko trukmė bylai aktualiu laikotarpiu buvo viršyta, turėtų būti sprendžiama dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už budėjimus pagal grafiką poilsio dienomis.

Kadangi iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjai ginčo laikotarpiu budėjo namuose, todėl, vadovaujantis DK 155 str. 2 d. toks budėjimų laikas prilyginamas ne mažiau kaip pusei darbo laiko, t. y. kiekvienas budėjimas namuose, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai budėdavo po 8 valandas, prilyginamas 4 darbo valandoms.

Be to, teismas atkreipia dėmesį, jog budėjimo vertinimas skiriasi tik pagal tai, kur jis yra atliekamas, jokie kiti vertinimo kriterijai, taip pat ir aplinkybė, ar budėjimo metu realiai buvo atliekamos tam tikros darbo funkcijos ar nebuvo atliekamos, DK 155 str. nėra nustatyti (žr., LVAT 2015 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2031-662/2015), todėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos teiginiai, jog pareiškėjams kompensacija už budėjimą poilsio ir švenčių dienomis galėtų būti priteista tik tokiu atveju, jei jie tomis dienomis būtų atlikę konkrečias teisėjo funkcijas, atmetami kaip nepagrįsti.

Taigi teismas, atsižvelgdamas į pateiktus budėjimo grafikus bei žiniaraščius, vadovaudamasis aukščiau nurodytomis DK nuostatomis, daro išvadą, kad į bylą pateiktose Lazdijų rajono apylinkės teismo patikslintose pažymose apie pareiškėjams numatytą priskaičiuoti darbo užmokestį už budėtą laiką namuose poilsio ir švenčių dienomis skaičiavimai atlikti tinkamai, t. y. skaičiuojant apmokamų valandų skaičių atsižvelgtą į tai, kad pareiškėjai budėjo namuose, taip pat vertinta, ar tomis savaitėmis, kuriomis pareiškėjai budėjo pagal grafiką poilsio dienomis, buvo (nebuvo) viršyta darbo laiko trukmė, ir, atsižvelgiant į tai, neišmokėto darbo užmokesčio dalies skaičiavimai atlikti pagal atitinkamas DK nuostatas – už budėjimus šventinėmis dienomis skaičiuotas dvigubas darbo užmokestis, už budėjimus poilsio dienomis, kai buvo viršyta darbo laiko trukmė – pusantro darbo užmokesčio, o už budėjimus poilsio dienomis, kai nebuvo viršyta darbo laiko trukmė – vidutinis darbo užmokestis. Taigi teismas, spręsdamas dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo pareiškėjams vadovaujasi minėtomis Lazdijų rajono apylinkės teismo pažymomis.

Pagal Lazdijų rajono apylinkės teismo pažymas (t. IV, el. b. l. 62–66) pareiškėjai I. B. už budėjimus pagal grafiką poilsio ir švenčių dienomis 2009 m. nepagristai neišmokėta darbo užmokesčio dalis sudaro 6 700,14 Lt, 2010 m. – 5 206,95 Lt, 2011 m. – 6 675,55 Lt, 2012 m. – 7 033 Lt, 2013 m. – 4 138,30 Lt. Taigi iš viso ginčo laikotarpiu I. B. nepagrįstai neišmokėta 29 752,94 Lt (8 617,05 Eur).

Pagal Lazdijų rajono apylinkės teismo pažymas pareiškėjui V. P. už budėjimus pagal grafiką poilsio ir švenčių dienomis 2009 m. nepagristai neišmokėta darbo užmokesčio dalis sudaro 8 946,62 Lt, 2010 m. – 7 843,28 Lt, 2011 m. – 8 340,82 Lt, 2012 m. – 6 012,04 Lt. Taigi iš viso ginčo laikotarpiu V. P. nepagrįstai neišmokėta 31 142,76 Lt (9 019,57 Eur).

Pagal Lazdijų rajono apylinkės teismo pažymas (t. IV, el. b. l. 56–60) pareiškėjui R. Š. už budėjimus pagal grafiką poilsio ir švenčių dienomis 2009 m. nepagristai neišmokėta darbo užmokesčio dalis sudaro 5 864,78 Lt, 2010 m. – 5 850,91 Lt, 2011 m. – 5 637,16 Lt, 2012 m. – 7 610,88 Lt, 2013 m. – 2 699,12 Lt. Kaip minėta, R. Š. 2011 m. gruodžio 16 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo pirmininko įsakymu Nr. R-51 buvo skirta 365,98 Lt vienkartinė priemoka (t. II, el. b. l. 34), taigi iš viso ginčo laikotarpiu R. Š. nepagrįstai neišmokėta 27 296,87 Lt (7 905,72 Eur).

Pagal Lazdijų rajono apylinkės teismo pažymas pareiškėjai A. V. už budėjimus pagal grafiką poilsio ir švenčių dienomis 2009 m. nepagristai neišmokėta darbo užmokesčio dalis sudaro 7 066,03 Lt, 2010 m. – 6 121,52 Lt, 2011 m. – 5 641,60 Lt, 2012 m. – 6 895,21 Lt, 2013 m. – 2 699,12 Lt. Taigi iš viso ginčo laikotarpiu A. V. nepagrįstai neišmokėta 28 596,28 Lt (8 282,06 Eur) darbo užmokesčio.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime prašė sprendimo įvykdymą atidėti vieneriems metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, tačiau tokio savo prašymo visiškai nemotyvavo. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjams nepagrįstai neišmokėta darbo užmokesčio dalis susidarė 2009–2013 m., o Konstitucinis Teismas dar 2011 m. pripažino, kad Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 str. 1 d. (Žin., 2008, Nr. 131-5022) tiek, kiek ribojama teisėjų teisė gauti teisingą atlyginimą už viršvalandinį darbą, už darbą švenčių ir poilsio dienomis, prieštarauja Konstitucijai, papildomas delsimas kompensuoti už budėjimus 2009–2013 m., nesant išsamių, įrodymais pagrįstų atsakovo motyvų, prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, todėl prašymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo netenkintinas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjų skundas tenkinamas visiškai ir jiems iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, už darbą pagal grafiką poilsio ir švenčių dienomis priteistina: I. B. – 8 617,05 Eur, V. P. – 9 019,57 Eur, R. Š. – 7 905,72 Eur, A. V. – 8 282,06 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 2 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjų I. B., V. P., R. Š. ir A. V. skundą tenkinti visiškai.

Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, I. B. – 8 617,05 Eur (aštuonis tūkstančius šešis šimtus septyniolika eurų ir penkis euro centus), V. P. – 9 019,57 Eur (devynis tūkstančius devyniolika eurų ir penkiasdešimt septynis euro centus), R. Š. – 7 905,72 Eur (septynis tūkstančius devynis šimtus penkis eurus ir septyniasdešimt du euro centus), A. V. – 8 282,06 Eur (aštuonis tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt du eurus ir šešis euro centus) neišmokėto darbo užmokesčio.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.