Utenos apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Ingai Trimailovai,

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės ieškinį atsakovui G. A. ( G. A.) dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas atsiliepimo nepateikė į teismo posėdį neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Dėl tėvystės nustatymo.

K. S. gimimo įraše motina yra įrašyta ieškovė-B. S., įrašo apie tėvą nėra.

Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti tėvystę atsakovui. Taigi ieškovė gali inicijuoti ginčą dėl vaiko kilmės (Civilinio kodekso (toliau CK 3.151 straipsnio 1 dalis).

Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus.

Pagrindas nustatyti tėvystę yra moksliniai įrodymai, tačiau atsakovas, žinodamas apie inicijuotą tėvystės nustatymo bylą, užėmė pasyvią poziciją, todėl nustatant tėvystė remiamasi kitais įrodymais.

Vaiko gimimo datą susiejant su teismo pripažįstama visiems žinoma aplinkybe (Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 182 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jog normalus moters nėštumas trunka apie 9 mėnesius. Ieškovė ir atsakovas kartu gyveno nuo (duomenys neskelbtini) metų (duomenys neskelbtini) mėnesio, atsakovas jokia forma nepareiškė prieštaravimų ieškovės ieškiniui, todėl teismas daro išvadą, kad K. S. biologinis tėvas yra atsakovas G. A. ( CK 3.148 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Viena iš sudėtinių tėvų valdžios dalių – išlaikyti savo vaikus – yra reglamentuojama CK 3.192 straipsnyje. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 straipsnis).

Teisė į išlaikymą, kaip ir kitos vaiko teisės, atsiranda nuo vaiko gimimo momento (CK 3.200 straipsnis). Preziumuojama, jog šią teisę turi užtikrinti tėvai, iš kurių vaikas gimė, t. y. prigimtinė vaiko biologinių tėvų pareiga išlaikyti savo vaiką.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui po 325 eurų kas mėnesį mokamų periodinių išmokų.

Teismui pripažinus, kad nepilnamečio vaiko tėvas yra G. A. spręstina dėl išlaikymo iš jo priteisimo.

Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis).

Pažymėtina, kad priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio išlaikymas. Šiuo metu MMA – 924 Eur (neatskaičius mokesčių, taikoma nuo 2024-01-01).

Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus, todėl ne tik ieškovė, bet ir atsakovas privalėjo pateikti visus duomenis apie savo pajamas, turtinę padėtį (Civilinio proceso kodekso (toliau CPK 178 straipsnis).

Atsakovas procese užėmė pasyvią poziciją, duomenų apie savo pajamas, turtą nepateikė. Teismas patikrinus registrus nustatė, kad atsakovas niekur nedirba, neturi jokio turto, turi įsiskolinimų fiziniams ir juridiniams asmenims, valstybei.

Ieškovės taip pat neturi jokio turto, niekur nedirba.

Įvertinus teismo turimus duomenis apie šalių turtinę padėtį akivaizdu, kad ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis, vienoda.

Įvertinus vaiko amžių (duomenys neskelbtini ), kad abi šalys yra darbingos, turi realias galimybes dirbti ir gauti pakankamas pajamas, kad vaikas nuolat gyvena kartu su ieškove, atsakovas turi teikti savo vaikui išlaikymui po 325 eurų per mėnesį, minimaliems vaiko poreikiams, kurių nereikia įrodinėti, patenkinti. Ši suma, kartu su ieškovės teikiamu išlaikymu, užtikrins minimalų šalių vaiko poreikių patenkinimą. Teismo vertinimu, 650 eurų kas mėnesį išlaikymo dydis vaikui šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečio poreikiams bei jos tėvų turtinei padėčiai ir galimybėms teikti tokio dydžio išlaikymą (CPK 178, 185 straipsniai, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis).

Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu palaikė savo išvadą, nurodė, kad ieškovės prašomas išlaikymas tik minimaliai patenkins vaiko interesus, tačiau tokio dydžio išlaikymo priteisimui neprieštarauja.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Įvykus gimimo faktui, sukuriančiam tėvų ir vaikų biologinę kraujo giminystę, tėvai įgyja biologinę, t. y. prigimtinę, pareigą išlaikyti savo vaiką (Konstitucijos 38 straipsnis, CK 3.137, 3.192 straipsniai). Teisinė prievolė teikti išlaikymą ir materialiai rūpintis savo vaiku atsiranda tik tėvams, kurių tėvystė (motinystė) įforminta įstatyme nustatyta tvarka, t. y. tiems, kurie vaiko gimimo įraše nurodyti kaip vaiko tėvas (motina). Tokia, pagal įstatymą atsiradusi, išlaikymo prievolė gali būti įvykdoma priverstine tvarka. Be to, ši su nepilnamečių vaikų išlaikymu susijusi turtinė, prievolė, yra asmeninio (intuitu personae) pobūdžio. Tai reiškia, kad tiek motina, tiek tėvas, jeigu pagal įstatymą nustatyta vaiko kilmė iš jų, yra asmeniškai (individualiai) atsakingi už išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams teikimą, todėl šių prievolių vykdymas negali būti perleistas ar perkeltas kitiems (išskyrus įtėvius) asmenims. Išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteisiamas ne ilgiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo ieškovė pareiškė 2023-09-25, todėl išlaikymo įsiskolinimas už tris metus gali būti priteistas tik nuo (duomenys neskelbtini), t. y. nuo pareigos teikti išlaikymą atsiradimo.

Ieškovė 2023-09-25 pareiškusi ieškinį dėl išlaikymo įsiskolinimo prašo priteisti jį už (duomenys neskelbtini), todėl toks reikalavimas tenkintinas.

Kiekvienu atveju, sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi būti nustatyta, su kuriuo iš tėvų nustačius vaiko gyvenamąją vietą, tai labiau atitiks jo interesus (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

K. S. nuo gimimo visą laiką gyvena su ieškove kuri ja rūpinasi ir auklėja, dėl to vaiko gyvenamoj vieta nustatytina su ieškove.

Vaiko teisių apsaugos skyrius, patikrinęs vaikų gyvenimo sąlygas, nustatė, kad vaikas gyvena kartu su mama. Vaikui sudarytos tinkamos sąlygos gyventi, mokytis, vystytis.

Taigi, nustačius, kad vaiko tėvas neprisideda prie vaiko išlaikymo jo auklėjimo, vaiko K. S. gyvenamoji vieta nustatytina su motina B. S..

Bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovė, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimų nuo bylinėjimosi išlaidų atleista, todėl žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo ( CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Byloje žyminis mokestis turėjo būtis paskaičiuotas vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 85 straipsnio 1 dalies 3 punkto taisyklėmis ir sudaro 438,75 eurus ( 100+117+321,75). Byloje žyminio mokesčio skaičiavimui taikytina CPK 80 straipsnio 7 dalies taisyklė, todėl mokėtinas žyminis mokestis yra 329 eurai (438,75 - 25 proc. = 329).

Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu buvo teikiama antrinė teisinė pagalba. Iš pažymos apie antrinės teisinės pagalbos išlaidas matyti, kad ieškovei teiktos paslaugos kainavo 389,17 eurų.

Teismas, atsižvelgęs į suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, šias išlaidas vertina pagrįstomis, atitinkančiomis CPK 98 straipsnio reikalavimus bei 2004-04-02 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeisto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77, nustatytas ribas.

Ieškovės visi reikalavimai tenkinti, todėl išlaidos, patirtos teikiant ieškovei valstybės garantuojamą teisinę pagalbą priteistinos iš atsakovo (CPK 99 straipsnis).

Teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudaro 37 Eur. (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.

Priteisti iš G. A. nepilnametės K. S. išlaikymui kas mėnesį mokamas periodines išmokas po 325 eurus, išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. B. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti tvarkyti išlaikymui skiriamas lėšas uzurfruto teise.

B. S. naudai priteisti k. S. išlaikymo įsiskolinimą 10 725 eurus.

Iš G. A. į valstybės pajamas priteisti 329 eurų mokėtino žyminio mokesčio ir 37 eurus procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Iš G. A. valstybės naudai priteisti po 389,17 eurus už antrinė teisinę pagalbą. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą(5630) mokėjimo paskirtį ( įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Visagino rūmus.