- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-23
- Bylos Nr.
- 1A-251-312-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-14-1-01262-2011-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.), Audronė Kartanienė, Laureta Ulbienė
- Nuteistasis
- A. A.
- Advokatai
- Vytautas Antanėlis
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
Pranešėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė Baudžiamoji byla Nr. 1A-251/2012
Teisėja Aldona Tumelionytė Teisminio proceso Nr. 1-14-1-01262-2011-2
2012 m. vasario 23 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. A. (A. A.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 22 str. 1 d. 178 str. 1 d. ir nubaustas laisvės atėmimu penkiems mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d., 65 str., bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 7 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas penkiems mėnesiams dešimčiai dienų ir 1 MGL dydžio, t. y. 130,00 Lt bauda. Į bausmės laiką įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal 2011 m. spalio 7 d. baudžiamąjį įsakymą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. A. nuteistas už tai, kad, jis 2011m. rugpjūčio 4 d., apie 18.00 val., UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), prekybos salėje susidėjęs į kuprinę dvejas moteriškas kelnes po 99,00 Lt vertės kiekvienos, bendros 198,00 Lt vertės ir keturias vienodas moteriškas palaidines po 49,00 Lt vertės kiekviena, bendros 196,00 Lt vertės, išsinešė šiuos drabužius pro kasas nesumokėjęs ir tokiu būdu pasikėsino pagrobti svetimą UAB (duomenys neskelbtini) 394,00 Lt vertės turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas parduotuvės darbuotojų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo švelninti jam paskirtą bausmę ir pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Apeliantas tvirtina, kad teismas, neatsižvelgdamas į tai, kad jis savo kaltę pilnai pripažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kas yra laikytina atsakomybę lengvinančia aplinkybe, paskyrė jam per griežtą, su laisvės atėmimu susijusią bausmę. Skunde taip pat nurodoma, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad jis išlaiko mažametį sūnų Maksimą, gimusį 2009 m. liepos 1 d., o dėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės nebus kam vaiko prižiūrėti. Apelianto vertinimu, esant tokioms aplinkybėms, įstatymas numato galimybę skirti švelnesnę bausmę. Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad visas bausmes, kurios jam buvo paskirtos pagal ankstesnius nuosprendžius, jis yra pilnai atlikęs.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste BPK) 320 str. 3 d. nuostatas, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
Lietuvos Respublikos BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d. nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nustatyta nebuvo, nes bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu jis pilnai neprisipažino įvykdęs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką – pasikėsinimą pagrobti svetimą turtą, nes teigė bandęs pagrobti ne keturias, o tris palaidines iš parduotuvės (duomenys neskelbtini). Tačiau nuteistojo kaltė yra pilnai įrodyta byloje surinktais duomenimis ir liudytojų parodymais, aptarta skundžiamame nuosprendyje. A. A. nuteistas už pasikėsinimą padaryti nesunkų tyčinį nusikaltimą, žala nepadaryta, nes prekės grąžintos savininkui. Tačiau naują nusikalstamą veiką nuteistasis padarė turėdamas neišnykusį teistumą už nusikaltimus nuosavybei, po to jo atžvilgiu priimtas baudžiamasis įsakymas, kuriuo jis vėlgi nuteistas už nusikaltimą nuosavybei. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d., asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro tyčinį nusikaltimą, yra laikomas recidyvistu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 56 str. 1 d., recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skundą nagrinėjančios kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas pagrįstai skyrė nuteistajam laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad paskirtos bausmės atlikimas nepanaikina asmens teistumo, todėl šiuo pagrindu paskirta bausmė jam negali būti švelninama. Be to, nuteistajam pirmosios instancijos teismas paskyrė kur kas švelnesnę bausmę nei Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. numatytos bausmės vidurkis.
Pažymėtina ir tai, kad pagal įstatymą švelnesnės negu įstatymo numatytos bausmės paskyrimas, net ir esant konkrečioje baudžiamojoje byloje Lietuvos Respublikos BK 62 str. 1 ir 2 d. numatytų sąlygų visumai, yra teismo, nagrinėjančio bylą, teisė, bet ne pareiga. Pagal BK 62 str. 2 d. švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė gali būti skiriama tada, kai yra atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta. Taip pat turi būti nustatyta viena iš alternatyvių savarankišką teisinę reikšmę turinčių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. 1 - 6 p. Vadinasi, sprendžiant Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. taikymo (ar netaikymo) klausimą, visų pirma turi būti nustatytos bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Nors apeliantas ir teigia, jog jis augina mažametį vaiką, ši aplinkybė nelaikytina pakankama švelninti jam paskirtą bausmę, nes nėra nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Be to, nuteistasis yra vedęs, iki skundžiamo nuosprendžio niekur nedirbo, taigi mažametį vaiką bausmės atlikimo laikotarpiu galės prižiūrėti ir išlaikyti nuteistojo žmona ir vaiko motina.
Byloje nustatyta, kad A. A. nusikalstamą veiką padarė iki priimant Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 7 d. baudžiamąjį įsakymą, todėl šios bausmės bendrintinos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis, nepriklausomai nuo to, kad ankstesnė bausmė yra visiškai atlikta, ir remiantis BK 65 straipsnyje nustatytomis bausmių keitimo taisyklėmis, pagal ankstesnį nuosprendį (šiuo atveju – baudžiamąjį įsakymą) atliktą bausmę įskaitant į skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmės laiką.
Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam bausmes bendrino būtent Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu, taikant dalinio bausmių sudėjimo būdą, taip pat į paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką įskaitė bausmę pilnai atliktą pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 7 d. baudžiamąjį įsakymą. Atsižvelgiant į tai, kad A. A. šiuo metu yra pilnai atlikęs baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą bausmę, realiai nuteistasis pagal skundžiamą nuosprendį turi atlikti bausmę, paskirtą už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 178 str. 1 d. (t. y. penkis mėnesius laisvės atėmimo).
Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 41 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir Lietuvos Respublikos BK 54 str. nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, o paskirta bausmė atitinka teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimus, todėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendis paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo A. A. apeliacinį skundą atmesti.