Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Vida Stonkuvienė, dalyvaujant posėdžių sekretorei Dianai Šėperienei, pareiškėjui V. K., jo atstovei advokato padėjėjai Brigitai Dobrovolskienei, atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Gediminui Savickui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. prašymą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl 2014-01-30 įsakymo Nr. 30-TE-91, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda pastaba, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas V. K. prašo panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Klaipėdos apskrities VPK) viršininko 2014-01-30 įsakymą Nr. 30-TE-91 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda pastaba. Prašyme nurodo, kad tarnybinė nuobauda paskirta už aplaidų tarnybinių funkcijų vykdymą, tačiau pažeidimai nedetalizuoti ir nekonkretūs. Nurodo, jog tarnybinis patikrinimas pradėtas pagal Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro 2013-12-18 tarnybinį pranešimą Nr. 30-12-PER-371 „Dėl netikėto patikrinimo“, 2014-01-08 jam įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, 2014-01-28 surašyta tarnybinio patikrinimo išvada. Argumentuoja, jog skundžiamas įsakymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, jame nurodyta nebegaliojanti Vidaus tarnybos statuto redakcija, nenurodytas konkretus 26 straipsnio 1 dalies punktas. Neigia padaręs tarnybinį nusižengimą. Nesutinka su išvadoje konstatuota sunkinančia aplinkybe, jog pakartotinai tinkamai nevykdė pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų. Pareiškėjo teigimu, per tarnybos laiką buvo skatintas 22 kartus, tarnybinių nuobaudų neturėjo.

Pareiškėjas nurodo, jog 2014-01-28 išvadoje konstatuotos aplinkybės, kad Rietavo PK nevedamas eismo įvykių apskaitos žurnalas, dėl to negalima nustatyti, kuriuose eismo įvykiuose nuo 2013 metų pradžios transporto priemonių vairuotojai pasišalino iš eismo įvykio vietos, neatitinka faktinių aplinkybių. Teigia, jog nenurodytas teisės aktas, kuris numato pareigą vesti tokį žurnalą, be to, pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012-09-13 įsakymu Nr. 5-V-622 patvirtintų Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių reikalavimus Rietavo PK teritorijoje įvykusių eismo įvykių apskaita yra kaupiama kompiuteriniame registre. Pagal šių taisyklių 10 punktą administraciniai teisės pažeidimai ir eismo įvykiai fiksuojami eismo įvykių apskaitos žurnale pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010-12-17 įsakymu Nr. 5-V-960 patvirtintą formą, ir įforminami pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005-07-25 įsakymo Nr. 5-V-461 ir 2005-07-25 įsakymo Nr. 5-V-462 reikalavimus. Pažymi, kad tik tuo atveju, kai duomenų įvesti į Registrą negalima dėl programinės įrangos arba Vidaus reikalų telekomunikacinio tinklo gedimų ar sutrikimų, duomenys į Registrą įvedami ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo techninių gedimų pataisymo. Nurodo, jog eismo įvykių apskaitos žurnalas pradėtas 2011 metais, o siekiant taupyti materialinius išteklius ir atsižvelgiant į tai, kad faktiškai įrašų jame nebedaroma, tęsiamas iki šiol. Registro programinės įrangos arba Vidaus reikalų telekomunikacinio tinklo gedimų ar sutrikimų 2013 metais Rietavo PK neužfiksuota, todėl žurnalas 2013 m. pildomas nebuvo. Pažymi, jog atvejų, kai administraciniai teisės pažeidimai ir eismo įvykiai 2013 metais nebūtų įvesti į registrą, neužfiksuota ir tarnybinio patikrinimo išvadoje. Pareiškėjo teigimu, taip pat nepagrįsti 2014-01-28 tarnybinio patikrinimo išvados teiginiai, jog vyriausiasis patrulis T.L. atlieka tyrimą administracinių teisės pažeidimų bylose, neturėdamas įgaliojimų eismo priežiūrai atlikti. Argumentuoja, jog Rietavo PK pareigūnams įgaliojimai tirti ir nagrinėti administracinių teisės pažeidimų, susijusių su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, bylas suteikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2012-08-01 įsakymu Nr. 30-V-729, be to, vyriausiojo patrulio pareigybės aprašymo 7.2 punkte numatyta užduotis – saugaus eismo priežiūros vykdymas. Dėl to, jog Klaipėdos apskrities VPK Rietavo PK pareigūnai priėmė nepagrįstus nutarimus nepradėti administracinės teisenos dėl eismo įvykių, nurodo, jog būtina sąlyga pradėti administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį yra žalos kitų asmenų turtui padarymas, priešingu atveju, atsakomybė nekyla. Teigia, jog visos faktinės aplinkybės yra užfiksuotos pareigūnų priimtuose nutarimuose nepradėti administracinės teisenos, be to, visais atvejais informacija yra registruota registre, o atvejų, kad pažeidimus padarę asmenys išvengė atsakomybės nenustatyta. Nurodo, jog 2013-12-11 Rietavo PK buvo tik 11 neatliktų administracinių teisės pažeidimų tyrimų iš 128 pagal Lietuvos kelių policijos tarnybos pateiktus greičio matavimų prietaisų protokolus. Tyrimai nebaigti dėl objektyvių priežasčių, t.y. medžiaga gauta neseniai arba nėra galimybės užbaigti teisenos, pavyzdžiui, asmenys nenurodė, kas pažeidimo padarymo metu vairavo automobilį. Pažymi, jog nenustatyta, kad buvo praleisti patraukimo administracinėn atsakomybėn terminai. Nesutinka su tarnybinio patikrinimo išvados teiginiu, jog jis nusišalino nuo pavaldžių pareigūnų kontrolės funkcijos vykdymo. Nurodo, jog 2013 metais atliko 30 pavaldžių pareigūnų patikrinimų, jų metu trūkumų nenustatė. Teigia, jog išvados teiginiai paneigiami, nes alkoholio kiekio matavimo prietaisų bylos yra suformuotos ir yra elektroninės, tai, kad jos neatspausdintos, nesukelia teisinių pasekmių. Nurodo, jog kiekvieną dieną jis ir vyriausiasis patrulis T. L. tikrina duomenis ir tai patvirtina parašais žurnaluose. Alkoholio kiekio matuoklio Lion alcometer 500 Nr. 18825 žurnalas susiūtas ir sunumeruotas ir 2012-12-07 pasirašytas vyresniojo specialisto A. P., Lion alcometer 500 Nr. 18836 žurnalas susiūtas ir sunumeruotas 2013-01-22 vyresniojo specialisto A. P., Lion alcometer 500 Nr. 18774 2013 metais nenaudotas, žurnalas susiūtas ir sunumeruotas 2014-01-06 vyresniojo patrulio T. L., todėl neatitinka faktinių aplinkybių tarnybinio patikrinimo išvados teiginiai, jog nesusiūti alkoholio kiekio matuoklių žurnalai. Pareiškėjas taip pat nurodo, jog 2013 metais greičio matuoklis Unipar SL 700 naudotas 128 kartus pagal sudarytas tarnybos užduotis, visais leistino važiavimo greičio viršijimo atvejus surašyti ATP protokolai ir priimti sprendimai, tikrinusiems pareigūnams buvo parodyta suformuota kompiuterinė matavimo prietaiso byla, kurioje yra kaupiami prietaiso atmintyje išsaugoti duomenys ir informacija apie duomenų sutikrinimą, minėti duomenys atspausdinti.

Pareiškėjas nurodo, jog yra atsakingas už visų viešajai policijai pavestų uždavinių ir funkcijų vykdymą, nuo 2011-06-07 dirba padidintu darbo krūviu, nes iki šiol neužimta laisva vyresniojo specialisto pareigybė, dėl atrankos į kurią paskelbimo ne kartą kreipėsi į Rietavo PK viršininką, o 2013-07-15 pateikė prašymą Klaipėdos apskrities VPK viršininkui. Vyresniajam specialistui A. P. nuo 2013-05-27 suteiktos kasmetinės, o po to vaiko auginimo atostogos iki 2014 m. birželio, todėl nuo 2013-05-27 jis vienas nagrinėja visas administracinių teisės pažeidimų bylas (išskyrus, kuriose baudos iki 200 litų), teikia apeliacinius skundus. Nurodo, jog 2013 m. nuo sausio 3-16 d., balandžio 22-26 d., 29-30 d., gegužės 6-10 d., nuo gruodžio 5 d. iki 2014 m. sausio 7 d. laikinai ėjo PK viršininko pareigas, vykdo kitų darbuotojų funkcijas jų atostogų ir ligos metu. Teigia, jog 2013-07-05 pateikė prašymą dėl T. L. laikino perkėlimo į vyresniojo specialisto pareigas A. P. atostogų metu, tačiau sprendimas nepriimtas.

Pareiškėjas ir jo atstovė advokato padėjėja prašo prašymą patenkinti.

Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu pareiškėjo prašymą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro vyresnieji specialistai G. K. ir R. P., įgalioti Klaipėdos apskrities VPK viršininko 2013-12-10 įsakymu Nr. 30-V-954 „Dėl netikėto patikrinimo atlikimo Klaipėdos apskritie VPK Plungės rajono PK VPS KPP ir Klaipėdos apskritie VPK Rietavo PK VPP“ atliko Klaipėdos apskrities VPK padalinių pareigūnų vykdomos eismo priežiūros veiklos netikėtą patikrinimą. 2013-12-19 gavus pareigūno G. K. tarnybinį pranešimą (reg. Nr. 30-12-PR5-371), kurio 15 punkte konstatuota, jog 2013-12-11 Rietavo policijos komisariate nebuvo suformuotos alkoholio kiekio matavimo prietaisų bylos ir nespausdinami jų atmintyje išsaugoti duomenys (išklotinės), pradėtas tarnybinis patikrinimas pareiškėjo atžvilgiu dėl neveikimo. Argumentuoja, jog aplinkybė, kad pareiškėjas 2013 metais atliko 30 pavaldžių pareigūnų patikrinimų ir jų metu trūkumų nenustatė, nereiškia, jog trūkumų nebuvo. Apie atliktus pavaldžių pareigūnų veiklos patikrinimus ir nustatytus rezultatus turėjo būti surašomas bei užregistruojamas tarnybinis pranešimas tiesioginiam vadovui, tačiau pareiškėjas nustatytos tvarkos nevykdė ir tokių duomenų nepateikė. Nurodo, jog Klaipėdos apskrities VPK viršininko 2012-11-28 įsakymu Nr. 30-V-1079 pareiškėjui suteikti įgaliojimai (4.31 punktas) išduoti ir priimti alkoholio kiekio ir transporto priemonių greičio matavimo prietaisus (toliau - matavimo prietaisai) bei numatytos pareigos <...> ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę organizuoti matavimo prietaisais užfiksuotų duomenų tikrinimą (11 punktas) <...> atspausdinant per tikrinamą laikotarpį matavimo prietaiso atmintyje išsaugotus duomenis, patikrinant atliktų matavimų rezultatus (11.1 punktas). Klaipėdos apskrities VPK viršininko 2012-07-31 įsakymu Nr. 30-V-721 patvirtintas Kovos su korupcija policijoje 2012-2014 metų programos įgyvendinimo priemonių planas, kurio 8.1 punkte nurodyta, jog struktūrinių padalinių, kurių veikloje naudojami matavimo prietaisai, vadovai ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę vykdo alkoholio ir transporto priemonių greičio matavimo prietaisais atliktų matavimų ir matavimų prietaisų atmintyje išsaugotų duomenų atitikties atspausdintų išklotinių duomenims kontrolę. Nurodytos pareiškėjo pareigos įtvirtintos ir Klaipėdos apskrities VPK viršininko 2012-03-14 įsakymu Nr. 30-V-252 patvirtinto pareigybės aprašymo 7.4 punkte. Teigia, jog atlikus tarnybinį patikrinimą nustatyta, kad pareiškėjas šių pareigų nevykdė ir paaiškinime apie tarnybinį nusižengimą pripažino neatlikęs arba netinkamai vykdęs pareigas teisindamasis pareigūnų trūkumu, padidėjusiu darbo krūviu pavaduojant kitus pareigūnus. Argumentuoja, jog tokios aplinkybės neatleidžia pareiškėjo nuo pareigos vykdyti tiesiogines pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas bei Klaipėdos apskrities VPK viršininko įsakymus. Pažymi, jog tarnybinio patikrinimo metu objektyvių ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių, kurios galėjo jam sutrukdyti tinkamai atlikti tarnybines funkcijas - užtikrinti, kad eismo įvykių bylos būtų laiku ir tinkamai išnagrinėtos, į registrą laiku suvesti duomenys, vykdoma alkoholio kiekio ir transporto priemonių greičio matavimo prietaisais atliktų matavimų kontrolė bei pavaldžių pareigūnų darbo kontrolė, nenustatyta. Teigia, jog pareiškėjo kaltės forma - netiesioginė tyčia, nes jis žinojo ir suvokė, jog turi atlikti konkrečias pareigas, tačiau jų nevykdė tikėdamasis, kad nekils neigiamų pasekmių. Nurodo, jog 2013-01-03 tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 30-IS-3 rezoliucinėje dalyje konstatuota, jog V. K. ir A. P. padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau tarnybinė nuobauda negali būti paskirta, nes pasibaigė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas. Argumentuoja, jog tai reiškia, kad pareiškėjas, būdamas atsakingas už Rietavo PK VPP pavestų uždavinių bei funkcijų vykdymą ir kontrolę, nusišalino nuo jų vykdymo ir kontrolės, todėl savo veiksmais (neveikimu) pažeidė Lietuvos Respublikos ATPK 6 straipsnio, 35 straipsnio, pareigybės aprašymo 7.1, 7.2, 7.15 punktų reikalavimus, aplaidžiai atliko tarnybines pareigas bei neužtikrino, kad būtų pasiekti Lietuvos Respublikos ATPK 248 straipsnyje numatyti uždaviniai. Teigia, jog nuo 2013-01-03, kai išvadoje konstatuotas tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, iki netikėto patikrinimo 2013-12-11, dėl kurio metu nustatytų faktų G. K. surašė tarnybinį pranešimą, nepraėjo vieneri metai ir tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta nepraleidus nustatyto termino (b.l. 68-70).

Atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas pareiškėjo prašymą prašo atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

nagrinėjamas ginčas kilo dėl Klaipėdos apskrities VPK viršininko 2014-01-30 įsakymo Nr. 30-TE-91 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, kuriuo pareiškėjui Klaipėdos apskrities VPK Rietavo PK Viešosios policijos poskyrio viršininkui V. K. paskirta tarnybinė nuobauda pastaba pagrįstumo ir teisėtumo (b.l. 14).

Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinės atsakomybės klausimus reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas (redakcija, galiojanti nuo 2013-12-30) bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. 1V–308 patvirtintas Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) (2013-08-23 redakcija Nr. 1V-720, galiojanti nuo 2013-08-28 (Žin., 2013, Nr. 91-4553)). Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 6 dalis apibrėžia, kad tarnybinis nusižengimas yra šio Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu. Tai reiškia, jog kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės (drausminės) nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamoje valstybės tarnautojo veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-12-01 sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, 2008-05-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-845/2008, 2008-02-21 sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-242/2008 ir kt.). Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Tarnybinio nusižengimo tyrimas (tarnybinis patikrinimas) (Statuto 26 straipsnio 7 dalis) yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinė dalis, kurioje turi būti atliktas išsamus visų galimai padaryto tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, lėmusių nusižengimą, tyrimas. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nepakanka formaliai įvardyti atitinkamo įstatymo ir (ar) poįstatyminių aktų normas, kuriose nustatytos tam tikros valstybės tarnautojo elgesio taisyklės, ir konstatuoti, kad jas pažeidė atitinkamas valstybės tarnautojas. Tarnybinį patikrinimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius valstybės tarnautojo galimai padaryto nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio patikrinimo išvadoje. Tarnybinio patikrinimo išvada, kuria remiantis skiriama tarnybinė nuobauda, teismų praktikoje vertinama kaip individualaus administracinio akto skirti tarnybinę nuobaudą motyvuojamoji dalis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-04-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-354/2014, 2014-04-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-278/2014). Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis. Sprendžiant, ar skundžiamu Įsakymu nuobauda pareiškėjui buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių ir tik išvadoje nurodytos tarnybinės nuobaudos paskyrimą ir jos pasirinkimą nulėmusios faktinės ir teisinės aplinkybės yra reikšmingos, teismui sprendžiant skundžiamos nuobaudos pagrįstumo klausimą. Tai reiškia, kad, spręsdamas šį klausimą, teismas turi patikrinti tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytus įrodymus ir juos įvertinti pagal įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles, nustatytas ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-03-27 sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-1308/2012). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, jog tarnybos teisinių santykių srityje įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių valstybės tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui. Tai lemia tarnybos teisinių santykių specifika, nes tarnautojas iš esmės yra silpnesnioji šalis, o tarnybos teisiniai santykiai yra jautrūs vertinant socialiniu aspektu. Atsižvelgiant į tai, darbdaviu esantis viešojo administravimo subjektas ginčo teisme atveju privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti valstybės tarnautojui drausminę atsakomybę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose: 2012-02-10 Nr. A756-156/2012, 2011-09-22 Nr. A62-2207/2011, 2011-02-17 Nr. A62-773/2011, 2009-09-21 Nr. A438-1112/2009, 2006-12-04 Nr. A6-2160/2006 ir kt.).

Ginčijamu atsakovo 2014-01-30 įsakymu Nr. 30-TE-91 pareiškėjui V. K. tarnybinė nuobauda pastaba buvo paskirta atsižvelgiant į 2014-01-20 tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 30-6-IS-12, kurioje pareiškėjui formuluojamas kaltinimas - už aplaidų tarnybinių funkcijų vykdymą. Klaipėdos apskrities VPK viršininko 2014-03-10 įsakymu Nr. 30-TE-234 papildytas ginčijamo įsakymo teisinis pagrindas, nurodytas Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 2 dalies 1 punktas (b.l. 71). Pažymėtina, jog atsakovas pripažino padaręs klaidą ginčijamame įsakyme – nenurodęs konkrečios teisės normos ir šią klaidą pats ištaisė, todėl pripažintinas nepragrįstu pareiškėjo argumentas, jog ginčijamame įsakyme nenurodytas konkretus Statuto 26 straipsnio 1 dalies punktas.

Iš tarnybinio patikrinimo medžiagos duomenų ir faktinių bylos aplinkybių matyti, jog Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos poskyrio vyresniesiems specialistams G. K. ir R. P. 2013-12-11 atlikus Rietavo PK Viešosios policijos poskyrio vykdomos eismo priežiūros veiklos netikėtą patikrinimą 2013-12-18 tarnybiniu pranešimu Nr. 30-12-PR5-371 pasiūlyta atlikti tarnybinį patikrinimą dėl Rietavo PK pareigūnų veiksmų. Tarnybinio pranešimo pagrindu 2013-12-19 pradėtas tarnybinis patikrinimas (Klaipėdos apskrities VPK viršininko 2013-12-19 pavedimas). Pareiškėjui 2014-01-08 pasirašytinai įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 30-PR3-1 ir pasiūlyta iki 2014-01-13 pateikti paaiškinimą. Nurodyti veiksmai atlikti Aprašo 6, 20 punktuose nustatyta tvarka ir terminais. Pareiškėjas 2014-01-13 pateikė tarnybinį pranešimą dėl nusižengimo, 2014-01-20 jį papildė (tarnybinio patikrinimo medžiagos b.l. 1-3, 25-26, 30-33). Konstatuotina, jog pareiškėjui sudarytos galimybės teikti paaiškinimus, įrodymus, jo teisės šiuo požiūriu nebuvo pažeistos. Tai pripažino ir pareiškėjas teismo posėdžio metu. Tarnybinio patikrinimo terminas 2014-01-20 pratęstas dar 30 dienų, nes negauta informacija apie pareiškėjo darbo krūvį (tarnybinio patikrinimo medžiagos b.l. 165). Tai atitinka Aprašo 22 punktą. 2014-01-28 surašyta tarnybinio patikrinimo išvada (tarnybinio patikrinimo medžiagos b.l. 166-173), 2014-01-30 priimtas ginčijamas įsakymas, kuriuo paskirta nuobauda, su išvada ir įsakymu pareiškėjas supažindintas pasirašytinai (Aprašo 24.1, 28, 31 punktai). Konstatuotina, jog tarnybinio patikrinimo procedūra atlikta nepažeidžiant Aprašo reikalavimų.

Iš tarnybinio patikrinimo išvados turinio matyti, jog pareiškėjui V. K. formuluojamo kaltinimo padarius tarnybinį nusižengimą apimtį sudaro tai, jog pareiškėjas, būdamas Rietavo PK Viešosios policijos poskyrio viršininkas, atsakingas už pavaldžių pareigūnų kontrolę, neužtikrino, kad laiku ir tinkamai būtų išnagrinėtos eismo įvykių bylos, duomenys suvesti į Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registrą (toliau – ATPEĮR); turėdamas pareigą vykdyti Kovos su korupcija policijoje 2012-2014 metų programos įgyvendinimo priemonių planą ir Klaipėdos apskrities VPK viršininko 2012-11-28 įsakymu Nr. 30-V-1079 būdamas įgaliotas vykdyti alkoholio kiekio ir transporto priemonių greičio matavimo prietaisais atliktų matavimų kontrolę, jos nevykdė ir pažeidė įsakymo 8.1 punkte bei pareigybės aprašymo 7.2, 7.3, 7.4, 7.13 punktuose nustatytus reikalavimus, t.y. turėdamas pareigą ne rečiau kaip kartą per savaitę vykdyti alkoholio kiekio ir transporto priemonių greičio matavimo prietaisais atliktų matavimų ir prietaisų atmintyje išsaugotų duomenų atitikties atspausdintų išklotinių duomenims kontrolę, to nepadarė (tarnybinio patikrinimo medžiagos b.l. 166-173). Pareiškėjas kaltinamas aplaidžiai vykdęs savo tarnybines funkcijas.

Pareiškėjas neigia padaręs pirmąjį pažeidimą, susijusį su administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių apskaita bei bylų nagrinėjimu. Iš tarnybinio patikrinimo medžiagos ir išvados neaišku, kaip konkrečiai pasireiškė pareiškėjo pareigų, susijusių su bylų nagrinėjimu ir apskaita, nevykdymas ar aplaidus vykdymas, kuo konkrečiai pareiškėjas yra kaltinamas ir kaip šiuo atveju pasireiškė jo „nusišalinimas“ nuo pavaldžių pareigūnų darbo kontrolės, kokius teisės aktus jis pažeidė. Konkrečių pažeidimų negalėjo nurodyti ir teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. P., atlikęs netikėtą tarnybinį patikrinimą, kurio pagrindu pradėtas tarnybinis patikrinimas pareiškėjui. Liudytojas parodė, jog patikrinimo metu buvęs neišnagrinėtų bylų likutis – 11 – nėra didelis. Be to, jis nesiaiškino aplinkybių ir priežasčių, dėl kurių bylos neišnagrinėtos. Liudytojas parodė, jog nenustatė atvejų, kad administracinius teisės pažeidimus padarę asmenys išvengė atsakomybės dėl pareigūnų neveikimo. Iš liudytojo parodymų matyti, jog nurodydamas neišnagrinėtų bylų likutį jis iš esmės pateikė savo samprotavimus apie jų neišnagrinėjimo priežastis, t.y. jo teigimu, su šiomis bylomis tiesiog nebuvo dirbama. Iš tarnybinio patikrinimo išvados ir liudytojo parodymų taip pat neaišku, kokio registro pareiškėjas nepildė, netinkamai pildė ar nekontroliavo jo pildymo – elektroninio ATPEĮR ar žurnalų, kurie nėra privalomi vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012-09-13 įsakymo Nr. 5-V-622, kuriuo patvirtintos Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklės (toliau – Taisyklės), nuostatomis. Taisyklių 3 punktu nustatyta, jog Registro (ATPEĮR) objektai yra ATPK 259 ar 262 straipsnių nustatyta tvarka užfiksuoti administraciniai teisės pažeidimai, juos padarę asmenys, eismo įvykiai ar juose dalyvavę asmenys bei transporto priemonės. Pagal Taisyklių 5 ir 7 punktus duomenis į Registrą įrašo ir už jų teisingumą atsako Registro vartotojas pagal kompetenciją. Duomenų įvedimo tvarką ir įvestų duomenų teisingumą privalo periodiškai tikrinti atsakingi darbuotojai, įstaigų vadovai ar jų įgalioti pareigūnai (Taisyklių 9 punktas). Kai duomenų į Registrą įvesti negalima dėl Registro programinės įrangos gedimų ar sutrikimų, administraciniai teisės pažeidimai ir eismo įvykiai fiksuojami nustatyta tvarka dokumentuose; pašalinus techninius gedimus duomenys į Registrą įvedami ne vėliau kaip per 3 darbo dienas (Taisyklių 10 punktas). Šios nuostatos perrašytos tarnybinio patikrinimo išvadoje, tačiau neaišku, ar jos pažeistos, ar jas pažeidė pareiškėjas ir kokiu būdu, nesiaiškinta, ar pareiškėjas turėjo pareigas, susijusias su registrais, kur tokios jo pareigos nustatytos, kaip pasireiškė tokių pareigų nevykdymas ir pan. Pažymėtina, jog atvejų, kad iš viso nebuvo užfiksuoti administraciniai teisės pažeidimai ar eismo įvykiai, tarnybinio patikrinimo metu nenustatyta. Minėta, jog tarnybinio patikrinimo išvadoje neužtenka abstrakčiai suformuluoti kaltinimą, joje turi būti aiškiai ir pagrįstai nurodyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai (Aprašo 23 punktas), o kaltinimas turi būti aiškus ne tik jį reiškiančiai institucijai, bet ir asmeniui, kuriam tie kaltinimai reiškiami, bei teismui, nagrinėjančiam bylą. Dėl to iš pareiškėjui reiškiamų kaltinimų apimties šalintinas kaltinimas padarius tarnybinius pažeidimus, susijusius su administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių apskaita bei bylų nagrinėjimu.

Pareiškėjas pripažįsta, jog ne visada tinkamai vykdydavo pareigą kiekvieną savaitę vykdyti alkoholio kiekio ir transporto priemonių greičio matavimo prietaisais atliktų matavimų ir prietaisų atmintyje išsaugotų duomenų atitikties atspausdintų išklotinių duomenims kontrolę, t.y. nepadarydavo žymos apie atliktą tikrinimą ir nepatvirtindavo to savo parašu. Argumentuoja, jog dėl ypatingai didelio darbo krūvio ne visada pajėgdavo tai padaryti, todėl paskirta nuobauda neadekvati pažeidimui. Pažymėtina, jog tarnybinio patikrinimo išvadoje šis pareiškėjui reiškiamas kaltinimas suformuluotas aiškiai, nurodyti teisės aktų reikalavimai, kuriuos jis pažeidė, t.y. Kovos su korupcija policijoje 2012-2014 metų programos įgyvendinimo priemonių plano, Klaipėdos apskrities VPK viršininko 2012-11-28 įsakymo Nr. 30-V-1079 8.1 punktą, kuriuo jam pavesta vykdyti alkoholio kiekio ir transporto priemonių greičio matavimo prietaisais atliktų matavimų kontrolę, bei pareigybės aprašymo 7.2, 7.3, 7.4, 7.13 punktuose nurodytas pareigas.

Klaipėdos apskrities VPK viršininko 2012-03-14 įsakymu Nr. 30-V-252 patvirtinto Rietavo PK Viešosios policijos poskyrio viršininko pareigybės aprašymo 7.2 punkte įtvirtinta pareiškėjo funkcija – planuoja, organizuoja, kontroliuoja, atsako už skyriaus veiklą įgyvendindamas LR įstatymus, norminius teisės aktus, Klaipėdos apskrities VPK viršininko įsakymus ir nurodymus; 7.3 punkte nurodyta, jog asmeniškai atsako už VPP dirbančiųjų teisėtumo pažeidimų kontrolę, prevencijos priemonių organizavimą ir įgyvendinimą; 7.4 punkte – planuoja, organizuoja ir vykdo VPP veiklą pagal Klaipėdos apskrities VPK veiklos planą; 7.13 punkte – organizuoja VPP pareigūnų mokymus (b.l. 37-38). Įvertinęs išdėstytą reglamentavimą, teismas konstatuoja, jog pareigybės aprašymo nuostatos, kuriose įtvirtintų funkcijų neatlikimu yra kaltinamas pareiškėjas, yra konkrečios. Pareigybės aprašymo 7.2 bei 7.3 punktuose nustatytos funkcijos užtikrinti skyriaus veiklos sritį reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimą ir kontrolę iš esmės detalizuojamos 2012-11-28 Klaipėdos apskrities VPK viršininko įsakymu Nr. 30-V-1079, kuriuo pareiškėjas įpareigotas vykdyti alkoholio kiekio ir transporto priemonių greičio matavimo prietaisais atliktų matavimų kontrolę ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Pažymėtina, jog pareiškėjui taip pat yra suprantamas jam inkriminuojamas tarnybinis nusižengimas. Darytina išvadą, kad pareiškėjas tarnybinėn atsakomybėn patrauktas už pakankamai detaliai identifikuoto objekto – vidaus tarnybos tvarkos kontroliuojant alkoholio kiekio ir transporto priemonių greičio matavimo prietaisais atliktų matavimų ir šių prietaisų atmintyje išsaugotų duomenų atitikties atspausdintų išklotinių duomenims kontrolės - pažeidimą. Pareiškėjo veiksmų neteisėtumas pasireiškė tuo, jog tokios kontrolės pareiškėjas neatliko (nepadarė žymų apie atlikimą). Liudytoju apklaustas pareigūnas G. K., atlikęs netikėtą patikrinimą ir surašęs tarnybinį pranešimą, kurio pagrindu pradėtas tarnybinis patikrinimas, parodė, jog kontrolės funkcijų nevykdymas pasireiškė prietaisų duomenų analizės nedarymu, išklotinių nespausdinimu, žymų apie jų tikrinimą nebuvimu. Pareiškėjas pripažįsta, kad jis buvo atsakingas už šių veiksmų atlikimą. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad pareiškėjas neveikė taip, kaip teisės aktais jis buvo įpareigotas veikti, todėl jo veikoje yra tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kaltinamas tarnybinį nusižengimą padaręs neveikimu. Tais atvejais, kai priešinga vidaus tarnybos interesams (priešinga teisei) veika padaroma neveikimu, t.y., pareigūnui neatliekant pareigų, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad neveikimas turi būti sąmoningas ir valingas asmens poelgis bei kad asmuo negali atsakyti už neveikimu padarytą veiką, jei suvokė, kad turi veikti atitinkamu būdu, bet dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių to negalėjo padaryti. Šie neveikimo požymiai, nulemia ir įrodinėjimo dalyką – ar asmuo padarė priešingą teisei veiką; ar šią veiką, neveikimo forma, padarė dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių, ar nesant tokių aplinkybių (žr. pvz. administracines bylas Nr. A438-891/2013, Nr. A438-776/2010, Nr. A438-1340/2009, Nr. A438-1131/2009). Todėl nustatant galėjimą veikti taip, kaip to reikalauja teisės aktai, privalu atsižvelgti į visas neveikimo metu egzistuojančias faktines aplinkybes, kurios sąlygoja galimybę pareiškėjui veikti pagal teisės aktų reikalavimus arba gali būti padaryta priešinga išvada, kad susiklosčiusioje faktinėje situacijoje pareiškėjas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, veikti kaip to reikalauja teisės aktai negalėjo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-10-05 sprendimas administracinėje byloje Nr. A15-1480/2005, 2013-03-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-577/2013, 2013-09-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-891/2013, kt.).

Pareiškėjo teigimu, tinkamai atlikti pareigų jis negalėjo dėl padidėjusio darbo krūvio, nes Rietavo PK trūksta darbuotojų. Pareiškėjo teiginius patvirtina byloje esantys duomenys ir liudytojo A. V. parodymai. Iš Klaipėdos apskrities VPK 2014-05-26 raštu Nr. 30-S-5643 pateiktos informacijos matyti, jog Rietavo PK Viešosios policijos poskyryje 2012 – 2013 metais neužimta 15 - 20 proc. etatų, 2013-12-31 21,05 proc., 2014-04-23 15,79 proc., tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas visus 2013 metus dėl ypač padidėjusio darbo krūvio negalėjo tinkamai atlikti jam priskirtų pareigų. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, jog pareiškėjas neturėjo galimybės atlikti jam priskirtų funkcijų. Teismo vertinimu, nurodyti pareiškėjo argumentai yra reikšmingi sprendžiant parinktos tarnybinės nuobaudos proporcingumo klausimą, tačiau nešalina tarnybinės atsakomybės.

Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė gali pasireikšti tyčine bei neatsargia kaltės forma. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas sąmoningai siekė, kad nebūtų vykdoma alkoholio ir greičio matavimo prietaisų duomenų kontrolė. Toks pareiškėjo santykis su padarytu nusižengimu vertintinas kaip neatsargumas.

Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad pareiškėjo veikoje buvo jam inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo sudėtis, todėl jis pagrįstai bei teisėtai buvo patrauktas tarnybinėn atsakomybėn.

Iš Valstybės tarnybos statuto 26 straipsnio 2 dalies matyti, jog pareiškėjui paskirta švelniausia tarnybinė nuobauda pastaba. Teismo vertinimu, paskirta nuobauda yra adekvati padarytam pažeidimui, atitinka proporcingumo ir teisingumo kriterijus, ją paskiriant įvertinta pareiškėjo asmenybė, jis charakterizuojamas teigiamai, kaip pareigingas ir sąžiningas pareigūnas. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau ji neturėjo įtakos parenkant nuobaudos rūšį, tačiau lėmė vertinant, ar pareiškėjas padarė nusižengimą, t.y. analogiškas pažeidimas dėl matavimo prietaisų naudojimo teisėtumo kontrolės nevykdymo pareiškėjui buvo nurodytas 2013-01-03 tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 30-IS-3, nors nuobauda pareiškėjui paskirta nebuvo (tarnybinio patikrinimo medžiaga b.l. 10-17).

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog ginčijamas Klaipėdos apskrities VPK viršininko 2014-01-30 įsakymas Nr. 30-TE-91 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ yra teisėtas ir pagrįstas ir nėra teisinio pagrindo jį panaikinti prašyme išdėstytais motyvais. Pareiškėjo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.

Pareiškėjas taip pat reiškė reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 ir 6 dalis, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad pareiškėjo reikalavimai yra nepagrįsti ir netenkintini, jis neturi teisės į išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

atmesti pareiškėjo V. K. prašymą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2014-01-30 įsakymo Nr. 30-TE-91, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda pastaba, panaikinimo,

nepatenkinti pareiškėjo V. K. prašymą dėl išlaidų atlyginimo.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.