Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2020-12-02 · Administracinė byla Nr. AS-797-624/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-12-02
Bylos Nr.
AS-797-624/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03212-2020-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjai
Audrius Bakaveckas (pirm.), Arūnas Dirvonas (pirm.), Veslava Ruskan
Pareiškėjas
G. B.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai ir viešajai įstaigai „Ekoargus“, „Ekoagros“, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija
Kategorijos
Administracinė byla Nr. AS-797-624/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03212-2020-5Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2020 m. gruodžio 2 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai ir viešajai įstaigai „Ekoargus“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas G. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas įpareigoti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją (toliau – ir Ministerija) ir Viešąją įstaigą (toliau – ir VšĮ) „Ekoagros“ panaikinti priežastis, kliudančias gauti pareiškėjui priklausančią Europos Sąjungos paramą už jaunus sodus; VšĮ „Ekoagros“ ištaisyti 2020 m. birželio 11 d. nutarimo išrašą taip, kad kur augalai būtų surašyti augalai, kad jauni ar derantys augalai atskirai, derlingumo gali ir nebūti, nes labai subjektyvu. Šalindamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartyje ir 2020 m. spalio 20 d. nutartyje nustatytus skundo trūkumus, G. B. teismui pateikė patikslintus skundus, kuriuose papildomai prašė nustatyti, ar Ministerijos 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymo (procesiniame dokumente įvardytas sprendimu) Nr. 375 „Dėl Ekologinio žemės ūkio taisyklių patvirtinimo“ 44.1 papunktis yra teisėtas, bei įpareigoti Ministeriją ištaisyti šį įsakymą taip, kad už jaunus sodus būtų galima gauti Europos Sąjungos paramą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 28 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Teismas nurodė, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Konstatavo, kad pareiškėjas prašo ištaisyti Ministerijos 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375 „Dėl Ekologinio žemės ūkio taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų „Ekologinio žemės ūkio taisyklių“ (toliau – ir Taisyklės) 44.1 papunktį dalyje, kad jeigu sertifikavimo įstaiga sertifikuodama nustato, kad derlius sertifikavimo įstaigos kontroliuojamame lauke jo nuėmimo metu bus ypatingai mažas, toks sertifikavimo įstaigos kontroliuojamas laukas įvardijamas kaip „ypatingai mažas derlius“, o jeigu derliaus visai nebus (nepriklausomai nuo to, ar augalai einamaisiais metais pagal jų auginimo specifiką turi duoti derlių, ar ne) – toks sertifikavimo įstaigos kontroliuojamas laukas įvardijamas kaip „derliaus nėra“. Pareiškėjas prašo nustatyti, ar ši teisės nuostatos dalis yra teisėta. Taigi, pareiškėjas prašo ištirti Taisyklių, kurios yra norminis administracinis aktas, nuostatos teisėtumą.

Nurodė, kad norminių administracinių aktų teisėtumo ištyrimą reglamentuoja ABTĮ 112–113 straipsniai. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, pateikdamas 2020 m. spalio 24 d. patikslintą skundą (galutinai tikslindamas skundo reikalavimus), jame suformulavo tik reikalavimą dėl norminio teisės akto nuostatos teisėtumo ištyrimo. Konstatavo, kad vadovaujantis ABTĮ 23 straipsnio 1 dalimi ir 113 straipsnio 1 dalimi, prašyti administracinio teismo pradėti tyrimą, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę ir pareiškėjas, tačiau tik tuomet, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jo teisių pažeidimo. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas 2020 m. spalio 24 d. patikslintame skunde nurodo, kad Taisyklių nuostata pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, tačiau pareiškėjas šiame skunde nėra suformulavęs jokių konkrečių reikalavimų Ministerijos ir (ar) VšĮ „Ekoagros“ atžvilgiu, t. y. pareiškėjas nepareiškė konkrečių reikalavimų subjektams, kurie, jo teigimu, galimai pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus ir tai reiškia, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi su abstrakčiu prašymu ištirti norminio teisės akto teisėtumą. Kadangi pareiškėjas nepatenka į sąrašą asmenų, turinčių teisę į teismą kreiptis su abstrakčiu pareiškimu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, teismas pareiškėjo 2020 m. spalio 24 d. patikslintą skundą atsisakė priimti.

III.

Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartį.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. I3-4289-809/2020 atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) dėl 2020 m. kovo 16 d. sprendimo Nr. BR6-3793364 „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“, kuriame nenumatyta mokėti išmokų pareiškėjo ekologiniam ūkiui už lazdynų sodų ir daugiamečių pievų priežiūrą. Pareiškėjo manymu, šios abi administracinės bylos turėtų būti sujungtos kaip susijusios.

Pareiškėjas nurodo, kad NMA sprendime remiais kai kuriomis Ministerijos nuostatomis, kurios, pareiškėjo nuomone, yra neteisingos ir nepakeistos. Pažymi, kad Ministerija 2016 m. gegužės 2 d. rašte Nr. 3IN-589(8.1.) nurodė, kad lazdynų auginimas, nepaisant jų pasodinimo momento, nepatenka į Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 m. programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“, ir nėra remiamas. Pareiškėjo nuomone, tai yra neteisėta, nes jis lazdynų sodus sodino vadovaudamasis Ministerijos 2011 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-301, kuriame tarp remiamų augalų buvo nurodyti lazdynai ir graikiniai riešutmedžiai.

Pareiškėjo manymu, taip pažeidžiamas tęstinumo principas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo prašymą konstatavęs, kad pareiškėjas neturi teisės kreiptis į administracinį teismą su abstrakčiu prašymu dėl Ministerijos priimto norminio administracinio akto teisėtumo, kadangi jis nepatenka į subjektų, turinčių teisę paduoti abstraktų prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, ratą, taip pat teisme nėra nagrinėjama jokia konkreti byla dėl pareiškėjo teisių pažeidimo (ABTĮ 112–113 str.).

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Pareiškėjas prašymą ištirti Ministerijos 2000 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. 375 patvirtintų „Ekologinio žemės ūkio taisyklių“ 44.1 punkto teisėtumą dalyje, kad jeigu sertifikavimo įstaiga sertifikuodama nustato, kad derlius sertifikavimo įstaigos kontroliuojamame lauke jo nuėmimo metu bus ypatingai mažas, toks sertifikavimo įstaigos kontroliuojamas laukas įvardijamas kaip „ypatingai mažas derlius“, o jeigu derliaus visai nebus (nepriklausomai nuo to, ar augalai einamaisiais metais pagal jų auginimo specifiką turi duoti derlių, ar ne) – toks sertifikavimo įstaigos kontroliuojamas laukas įvardijamas kaip „derliaus nėra“, grindžia tuo, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama kita administracinė byla Nr. I3-4289-809/2020, kurioje pareiškėjas yra pareiškęs individualų reikalavimą. Nustatyta, kad administracinėje byloje Nr. I3-4289-809/2020 pareiškėjas G. B. ginčijo NMA 2020 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. BR6-3793364 „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ ir prašė įpareigoti jį persvarstyti, taip pat ginčijo NMA 2020 m. birželio 29 d. raštą Nr. BR6-4618 „Dėl atsakymo į prašymą“, bei prašė priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I3-4289-809/2020 pareiškėjo G. B. skundą, teisme gautą 2020 m. liepos 8 d., laikė nepaduotu, dėl šios nutarties yra paduotas atskirasis skundas, todėl šiuo metu teisme nėra individualios bylos, iškeltos pagal pareiškėjo skundą, kurioje kilusiam ginčui išspręsti turi būti taikomas Taisyklių 44.1 punktas, kurio nuostatų teisėtumą prašoma tirti. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas duomenų apie Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamą kitą administracinę bylą pirmosios instancijos teismui priimant skundžiamą nutartį nebuvo pateikęs, ši informacija nurodyta tik atskirajame skunde.

Kreiptis į administracinį teismą su abstrakčiu pareiškimu, t. y. nesusijusiu su pareiškėjo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimu, ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę Seimo nariai, Seimo kontrolieriai, vaiko teisių apsaugos kontrolierius, lygių galimybių kontrolierius, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės pareigūnai, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai, prokurorai ir profesinės savivaldos asociacijos, įsteigtos pagal įstatymą vykdyti viešąsias funkcijas (ABTĮ 112 str. 1 d.). Kad būtų ištirta, ar savivaldybių administravimo subjekto priimtas norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, su pareiškimu į administracinį teismą turi teisę kreiptis ir savivaldybių veiklos priežiūrą vykdantys Vyriausybės atstovai (ABTĮ 112 str. 1 d.).

Kadangi pareiškėjas nėra vienas iš ABTĮ 112 straipsnyje nurodytų subjektų, turinčių teisę kreiptis į administracinį teismą su abstrakčiu pareiškimu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartimi pagrįstai atsisakė priimti jo procesinį dokumentą, kuriuo iš esmės reiškiamas prašymas ištirti Ministerijos 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375 patvirtinto „Dėl Ekologinio žemės ūkio taisyklių patvirtinimo“ 44.1 papunkčio teisėtumą, ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

Pažymėtina, kad prašyti administracinio teismo pradėti tyrimą, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo (ABTĮ 113 str. 1 d.). Kai nagrinėdamas individualiąją bylą pats administracinis teismas suabejoja norminio administracinio akto, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, teisėtumu, teismas nutartimi sustabdo individualiosios bylos nagrinėjimą ir, jeigu tokio akto teisėtumo tyrimas priskirtas jo kompetencijai, nusprendžia pradėti tyrimą (ABTĮ 113 str. 3 d.). Taigi, jeigu administraciniame teisme bus nagrinėjama pagal pareiškėjo skundą iškelta individuali byla, kurioje kilusiam ginčui išspręsti turės būti taikomas Taisyklių 44.1 punktas, pareiškėjas turės teisę prašyti teismo pradėti tyrimą, ar šio norminio administracinio akto dalis atitinka aukštesnės galios teisės aktų nuostatas.

Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo G. B. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas Arūnas Dirvonas Veslava Ruskan