Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėja Sigita Meškauskienė, sekretoriaujant Gitanai Žitinevičienei, dalyvaujant prokurorui Evaldui Tarasevičiui, gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, nukentėjusiems D. T., A. B., viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kauno m., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, teistas 2012-06-14 Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 284 str. 1 d., 138 str. 1 d. - bauda 3 MGL(bauda sumokėta),

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK ) 286 str., 290 str., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. B. pasipriešino ir įžeidė viešojo administravimo funkcijas atliekančius pareigūnus, o būtent: 2013-08-25 apie 17.00 val., Kaune, Plytinės gatvėje, važiuodamas automobiliu “Pegeot 306“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamo R. D., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,90 prom.), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, sėdėdamas priekinėje keleivio sėdynėje, pravažiuojantiems policijos pareigūnams tarnybiniu policijos automobiliui su skiriamaisiais policijos ženklais, ranka rodė įžeidžiantį gestą, o sustabdžius transporto priemonę nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų ir panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-ojo būrio vyr. patruliui A. B. ir patruliui D. T..

Kaltinamasis T. B. teisme kaltu prisipažino visiškai, sutiko duoti parodymus ir parodė, kad su visais prokurorės pateiktais kaltinimais pilnai sutinka, įvykio metu buvo neblaivus. Važiavo iš „fuksų“ krikštynų. Automobilyje sėdėjo šalia vairuotojo. Prieš pareigūnus nėra nusiteikęs, tačiau jo veiksmus įtakojo neblaivumas. Dėl įvykio labai gailisi.

Vadovaujantis BPK 276 str., teismas posėdžio metu balsu perskaitė T. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus tyrėjui, kur jis parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, jo esmę suprato, apklausiamas įtariamuoju parodo, kad 2013-08-25 su draugais važiavo iš „fuksų“ stovyklos, kuri vyko (duomenys neskelbtini), dėl kaimo pavadinimo gali suklysti. Važiavo automobiliu Peugeot 306, kurį vairavo R., pavardės nežino. Automobilyje jis sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, gale sėdėjo du jam iš matymo pažįstami iš tos pačios „fuksų“ stovyklos, vardų ir pavardžių nežino. Jie iš stovyklos išvažiavo būdami apsvaigę nuo alkoholio ir dar jis asmeniškai važiuodamas automobilyje gėrė degtinę. Atsimena, kad bevažiuojant juos sustabdė, buvo kažkoks policijos reidas, liepė vairuotojui pasitikrinti alkotesteriu, kadangi vairuotojas buvo blaivus, važiavo toliau. Kur tai įvyko, neatsimena. Nuo to momento jau dingo atmintis ir jokių aplinkybių neatsimena. Atmintis dingo nuo per didelio išgerto alkoholio kiekio. Mano, kad policijos pareigūnai nemeluoja ir jis tuos visus gėdingus veiksmus galėjo padaryti, dėl to labai gailisi, visų atsiprašo dėl savo tokio netinkamo elgesio, tikrai nežino, kas jam nutiko ir kodėl taip pasielgė. Labai gailisi, jam gėda (b.l.25). Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus šiuos T. B. parodymus, jis juos patvirtino.

Kaltinamajam T. B. pilnai pripažinus savo kaltę, visi proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius BPK 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str).

Motyvuojamoji dalis

Be T. B. parodymų, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

- nukentėjusiojo A. B. parodymais nustatyta, kad 2013-08-25 dirbdamas Kauno miesto Panemunės policijos komisariato prižiūrimoje teritorijoje, naudojosi radijo šaukiniu „434“. Dirbo kartu su patruliu D. T.. Apie 17:00 val. važiuojant Plytinės g. link Rokų g. ir prasilenkiant su automobiliu Peugeot 306 valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) pastebėjo, kaip priekinėje keleivio vietoje sėdėjęs jaunuolis žiūrėdamas į juos, rodė įžeidžiantį gestą - kairės rankos pirštų kombinacija laikant ištiestą vidurinį pirštą. Apsisukus su tarnybiniu policijos automobiliu, kuris buvo su skiriamaisiais policijos ženklais ir pasivijus minėtąjį Peugeot 306 automobilį, švyturėlių ir garsinės sirenos pagalba vairuotojas buvo sustabdytas netoli įvažiavimo į 4-ąjį fortą. Priėję prie vairuotojo ir pareikalavus pateikti dokumentus, nustatė, kad sustabdytą automobilį vairavo pil. R. D. gim. (duomenys neskelbtini), gyv.Kaune, (duomenys neskelbtini). Vairuotojas bendravo mandagiai, paaiškino, kad veža draugus iš Alytaus, kur vyko „fuksų“ šventė. Priekinėje keleivio vietoje sėdėjęs jaunuolis akivaizdžiai matėsi, kad yra neblaivus, su kojomis laikė atidarytą degtinės butelį ir tarą su sulčių gėrimu. Jaunuolis paklaustas, kodėl rodė įžeidžiančius gestus, jis atsakė, kad draugo automobilis tai nėra vieša vieta, ir jis gali elgtis kaip tinkamas, pasakė, kad jam viskas „po....“. Kelis kartus pareikalavo išlipti iš automobilio, pasakė, jog jis yra sulaikomas dėl policijos pareigūnų įžeidimo ir reikės vykti į komisariatą, tačiau asmuo vykti kategoriškai atsisakė, o išlipęs iš automobilio ėmė reikšti pretenzijas, kad dėl kažkokių menkniekių yra trukdomi, bendravo nemandagiai. Dar kartą pasakė, kad jis yra sulaikomas ir reikės vykti į policijos komisariatą, pilietis pasakė, kad dėl kažkokio „fako“ mat įsižeidėme, niekas to neįrodys, ir niekur nevažiuos“. Pareikalavo nusiraminti ir sėstis į tarnybinį policijos automobilį, asmuo ir toliau ignoravo daromas pastabas ir pradėjo įžeidinėti, rusų kalba sakydamas keiksmažodžius. Pareikalavo nusiraminti ir įspėjo, kad priešingu atveju jam bus uždėti antrankiai. Jaunuolis įsiaudrino ir kategoriškai atsisakė vykdyti teisėtus nurodymus. Pareikalavo rankas sudėti už nugaros, tačiau jaunuolis atsisakė paklusti, pradėjo stumdyti, šaukti, kad yra kvailiai ir neturi teisės jo sulaikyti. Toliau jaunuolis tęsė savo neteisėtą veiką, naudodamas fizinę jėgą aktyviais veiksmais priešinosi, stumdėsi, pargriovė ant žemės, taip mėgino išvengti sulaikymo, todėl panaudojo spec. priemonę dujas, tada kartu su kolega D. T., atliekant sulaikymo veiksmus, jaunuoliui uždėjo antrankius ir pasodino į tarnybinį automobilį. Iš karto po to pastebėjo, kad sulaikytajam nestipriai kraujuoja iš kairio kelio, vietoje įdrėskimą aprišo tvarsčiu ir vyko į Panemunės policijos komisariatą, kur nustatytą, kad sulaikytasis yra T. B. a.k (duomenys neskelbtini) Panemunės policijos komisariate medikų pagalbos jaunuolis atsisakė. T. B. nustatytas vidutinis 1,90 promilių girtumas. Įvykį taip pat matė ir minėto automobilio vairuotojas, nes sulaikymo metu buvo iš jo išlipęs ir stovėjo netoliese. (b.l. 7-8 );

- nukentėjusiojo D. T. parodymais nustatyta, kad jis nurodė analogiškas įvykio aplinkybes, kaip ir A. B. ( b.l. 10-11);

- liudytojo R. Z. parodymais nustatyta, kad 2013-08-25 apie 15.00 val. vairavo jam priklausantį automobilį Peugeot 306 valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris registruotas mamos vardu, važiavo iš Prienų rajono. Kartu automobilyje buvo dar trys asmenys. Priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo T. B., kuris buvo apsvaigęs nuo alkoholio, nes tris dienas šventė „Fuksų“ stovykloje. Išvažiavus iš Rokų, prasilenkiant su policijos tarnybiniu automobiliu, T. B. sėdėdamas automobilyje parodė policijos pareigūnams nepadorius gestus, tai yra jis parodė rankos ištiestą vidurinį pirštą. Maždaug pavažiavus vieną kilometrą, sustabdė tas pats policijos ekipažas, kurių pareigūnams T. rodė nepadorius gestus. Policijos pareigūnai patikrino dokumentus, tada nuėjo prie T. pusės ir jo paprašė išlipti iš automobilio ir eiti su jais, persėsti į jų automobilį. Ar dar ką nors sakė T. policijos pareigūnai, neužfiksavo. T. atsisakė paklusti, policininkas pakartojo savo reikalavimus. Su dideliais keiksmais T. išlipo iš automobilio ir lydimas policijos pareigūnų nuėjo iki jų automobilio, bet sėstis į jį atsisakė. Policijos pareigūnai įsodino T. į tarnybinį automobilį, bet netrukus T. išlipo ir policijos automobilio ir susistumdė su policijos pareigūnais, policijos pareigūnai bandė T. įsodinti į savo tarnybinį automobilį, bet T. priešinosi. Kokiais veiksmais jis priešinosi aš tiksliai nemačiau. Mačiau kaip T. su policijos pareigūnu pargriuvo, T. buvo papurkšta dujų, po to jam uždėjo antrankius ir įsodino į automobilį ( b.l. 13-14;.

- apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra Kauno mieste, Plytinės gatvėje, negyvenamojoje zonoje, ties elektros stulpu Nr. 52 ( b.l. 3-5 );

- pristatyto asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 1666 nustatyta, kad T. B. užfiksuotas 1,90 prom. girtumas ( b.l. 15 );

- 2013-08-25 T. B. laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos BPK 140 str. tvarka, 2013-08-27 iš sulaikymo paleistas (b.l.16-18);

2013-08-27 T. B. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 26-27).

Pagal BK 290 straipsnį atsako tas, kas įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį. Šia teisės norma saugoma normali pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veikla, autoritetas, taip pat jo asmeninė ir profesinė garbė bei orumas. Minėtame straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiškia savo pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimu. Įžeidimas reiškia, kad kaltininkas prieš pareigas vykdantį nukentėjusįjį atlieka nepadorius veiksmus, išsako žeminančius žodžius, demonstruoja bendrą neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui tiek aplinkinių, tiek ir jo paties akyse. Šio nusikaltimo sudėtis – formalioji, nusikaltimas laikomas baigtu nuo nukentėjusiojo įžeidimo momento. Įstatyme nėra numatyta aplinkybių, kurioms esant valstybės tarnautojų ar kitas viešojo administravimo funkcijas atliekančių asmenų įžeidinėjimas galėtų būti pateisinamas. Įžeidimas padaromas kaip atsakas į teisėtai pavestų pareigų vykdymą, būtent tokia situacija ir užfiksuota nagrinėjamoje byloje.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam vešiojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Taigi šiuo nusikaltimu kėsinamasi ne tik į valdymo tvarką, tačiau ir į konkretų valdymo tvarkos subjektą. Veika pasireiškia aktyviais veiksmais, kuriais pasipriešinama valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, teisėtai einančiam įstatymo jam pavestas pareigas. Tad atsakomybė už pasipriešinimą galima tik tais atvejais, kai valstybės tarnautojas ar kitas viešojo administravimo funkcijas atliekantis asmuo veikia teisėtai įstatymo ar kitais teisės aktais nustatytos kompetencijos ribose. Teisėtumo principas reikalauja, kad minėtų asmenų veikla būtų grindžiama teise. Šie asmenys pagal jiems suteiktą kompetenciją turi atlikti teisėtus veiksmus ir susilaikyti nuo veiksmų, kurie teisės normų nėra leidžiami. Laikytis galiojančių įstatymų yra jų konstitucinė pareiga.

Pagal BK 230 str. 1 d. valstybės tarnautojai yra valstybės politikai, valstybės pareigūnai, teisėjai, valstybės tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatymą ir kiti asmenys, kurie, dirbdami ar kitais įstatyme numatytais pagrindais eidami pareigas valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, atlieka valdžios atstovo funkcijas arba turi administracinius įgaliojimus, taip pat oficialūs kandidatai į šias pareigas. Pagal Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 2 str. 3 d., policijos pareigūnas yra Lietuvos Respublikos pilietis, priimtas statutiniu valstybės tarnautoju į policijos įstaigą ir turintis viešojo administravimo įgaliojimus nepavaldiems asmenims, todėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-ojo būrio vyr. patrulis A. B. ir patrulis D. T., kurie buvo įžeisti einantys savo pareigas, teisingai įvardintini kaip viešojo administravimo funkcijas atliekantys pareigūnai.

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamasis T. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2013-08-25 apie 17.00 val., Kaune, Plytinės gatvėje, važiuodamas automobiliu “Pegeot 306“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamo R. D., sėdėdamas priekinėje keleivio sėdynėje, pravažiuojantiems policijos pareigūnams tarnybiniu policijos automobiliui su skiriamaisiais policijos ženklais, ranka rodė įžeidžiantį gestą, o sustabdžius transporto priemonę nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų ir panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-ojo būrio vyr. patruliui A. B. ir patruliui D. T.. Taigi, kaltinamojo T. B. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 str. ir 286 str. sudėtį, ir kvalifikuota teisingai. Teismas šiuos kaltininko veiksmus įvertina kaip idealią nusikaltimų sutaptį. Idealia nusikaltimų sutaptimi pripažįstami ir skirtingi veiksmai, jei jie padaromi toje pačioje vietoje, vienu metu, veiksmai tarpusavy susiję, yra bendro sumanymo dalis ir nukreipti į vieną tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sauso 3 d. baudžiamoji byla Nr. 2K–70/2012). Šiuo konkrečiu atveju nustatyta, kad T. B. pasipriešino policijos pareigūnams ir įžeidinėjo juos iš esmės tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, t.y. pirma juo įžeidė rodydamas nepadorų gestą, o po to ir pasipriešino naudodamas fizinę jėgą prieš policijos pareigūnus. Visi veiksmai buvo tampriai tarpusavy susiję ir nukreipti į vieną tikslą, turėjo vieningą ir kryptingą tyčią, įvykdyti iš esmės toje pačioje įvykio vietoje ir beveik tuo pačiu metu. Dėl šių aplinkybių minėta situacija vertintina kaip idealioji dviejų nusikaltimų sutaptis, todėl skirtinos bausmės bendrintinos bausmių apėmimo būdu.

BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 59 str. 1 d. 2 p., 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamojo padaryti nusikaltimai priskiriami prie nesunkių (BK 11 str. 3 d.), jis teistas (b.l.29), administracine tvarka baustas (b.l.37-40). T. B. Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas ( b.l.53 ), UAB „Medgintras“ Psichikos sveikatos centre neužregistruotas ( b.l.55 ). T. B. yra KTU dieninio skyriaus 2 kurso studentas, turi pastovią gyvenamąją vietą, papildomai uždarbiauja iš pagalbinių darbų. Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, T. B. skirtina BK 286 str.ir 290 str. sankcijose numatyta bausmė - bauda, atitinkamai parenkant jos dydį. Kadangi T. B. buvo laikinai sulaikytas nuo 2013-08-25 iki 2013-08-27, tai šis laikas (dvi paros suėmimo) yra įskaitomas į bausmę, vieną arešto parą prilyginant dviejų MGL dydžių baudai (BK 65 str.). Vadovaujantis BK 64 ¹ str. 1 d., baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64 ¹ str. 2 d.), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu.

Turtui areštas netaikytas, proceso išlaidų nėra, civilinis ieškinys nepareikštas.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str., 276 str., 291 str., 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,

nusprendžia:

T. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 str., ir paskirti jam bausmę – 9 MGL (vienas tūkstantis vienas šimtas septyniasdešimt litų) dydžio baudą.

T. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 str., ir paskirti jam bausmę –10 MGL (vieno tūkstančio trijų šimtų litų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes sudėti apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 10 MGL (vieno tūkstančio trijų šimtų litų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2013-08-25 iki 2013-08-27 (dvi paros suėmimo), vieną sulaikymo parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir galutine bausme laikyti 6 MGL (septynių šimtų aštuoniasdešimties litų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹str., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 4 (keturių) MGL, tai yra 520,-Lt (penkių šimtų dvidešimties litų), dydžio baudą.

Įpareigoti T. B. per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti paskirtą baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas ,,Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801.

Išaiškinti T. B., kad sumokėjęs baudą, jis privalo banko kvitą pateikti Kauno apylinkės teismo raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).

Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.