Kauno apylinkės teismo nutarimas

2015-11-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.6.-8771-540/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-11-27
Bylos Nr.
A2.6.-8771-540/2015
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-07530-2015-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Violeta Miceikienė
Pažeidėjas
D. R.
Kategorijos
  • 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-8771-540/2015Teisminio proceso Nr. 4-69-3-07530-2015-5Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2.; 2.7.4.4; 2.7.4.5; 2.14.3. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. lapkričio 27 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. R., teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, administracine tvarka baustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. vasario 16 d. apie 22.30 val., Kauno r. sav., Tabariškių k., Tiesiojoje gatvėje, D. R. vairavo transporto priemonę – automobilį Audi A6, v. n. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas ir į kelio dangos būklę, nesuvaldė transporto priemonės, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į stovėjusią transporto priemonę BMW 320, v. n. (duomenys neskelbtini), ir ją apgadino. Padaręs turtinę žalą, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Šiais savo veiksmais D. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14; 9; 127; 219.1 punkto reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. R. kaltę dėl abiejų pažeidimų pripažino ir nuoširdžiai gailisi bei paaiškino, kad 2015 m. vasario 16d. jis kartu su drauge važiavo jo mamai priklausančiu automobiliu kaimo keliuko link karjero. Kadangi buvo tamsu ir slidu, jo vairuojamą automobilį užmetė ir jis automobilio nesuvaldęs bei nespėjęs sustabdyti, į kažką atsitrenkė. Tuo metu pagalvojo, kad atsitrenkė ar į stulpą, ar į kokius nors krūmus. D. R. automobilis į kažką atsitrenkė galine automobilio dalimi, nes automobilis ant slidžios dangos apsisuko. Kodėl nesustojo ir neišlipo iš automobilio, paaiškinti negali. Mano, kad daugiausiai įtakos turėjo išgąstis. Tik grįžus namo pastebėjo, kad automobilis yra apgadintas. pažeidimų padarymo metu jo vairuotojo pažymėjimo galiojimas buvo pasibaigęs, nes jis nežinojo, kad pasibaigus dviem metams ir per kuriuos jis buvo padaręs KET pažeidimų, reikėjo persilaikyti teises, ko jis dėl įstatymų nežinojimo nebuvo padaręs.

Liudytoja J. R. parodė, kad automobilis, kurį 2015 m. vasario 16d. vairavo sūnus D. R., registruotas jos vardu, tačiau juo naudojasi pagal poreikius visi šeimos nariai, t.y. ji, sutuoktinis ir sūnus Deividas. Kad sūnus tuo metu neturėjo teisės vairuoti transporto priemones jai nebuvo žinoma. 2015 m. vasario 16d. ji iš namų buvo išvykusi, todėl apie įvykį nieko nežinojo. kai įvykis paaiškėjo, sūnus iš pradžių neigė vairavęs automobilį, tačiau vėliau pripažino. J. R. suprato, jog sūnus iš įvykio vietos išvažiavo, nes labai išsigando.

Liudytojas G. M. parodė, kad tikslios datos nebeprisimena, su automobiliu kartu su drauge buvo atvažiavęs į netoli Ringaudų esančią aikštelę, kuri buvo netoli vandens telkinio. Buvo vakaras ir tamsu. Jie, sėdėdami automobilyje, gėrė kavą. pro galinio vaizdo veidrodėlį pamatė atvažiuojančius du automobilius. Jam pasirodė, kad automobiliai tarpusavyje lenktyniauja. Vienas automobilis stipriai atsitrenkė į G. M. automobilio galinę dalį. Nuo smūgio A. M. automobilis stipriai pavažiavo į priekį. Atsitiktinumo dėka, todėl kad automobilis buvo paliktas įjungus pirmą pavarą bei užtraukus rankinį stabdį, nenuvažiavo nuo kalniuko, kuris buvo šalia. Dėl patirto šoko G. M. gerai nesuprato kuria dalimi- priekiu ar galu kitas automobilis atsitrenkė į jo automobilį. Kurį laiką abu automobiliai pastovėjo. Mano, kad abiejų automobilių vairuotojai taip pat buvo šoke. Kai G. M. išlipo iš automobilio, abu automobiliai greitai iš tos vietos išvažiavo, todėl G. M. netiksliai įsidėmėjo atsitrenkusio automobilio valstybinius numerius.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1), tarnybinis pranešimas dėl eismo įvykio (b. l. 2), 2015 m. rugsėjo 29 d. Kauno apygardos teismo nutartis, kuria nutarta Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą tenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutarimą panaikinti. D. R. administracinio teisės pažeidimo byla grąžinta iš naujo tirti institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai (b. l. 3-4), tarnybiniai pranešimai dėl eismo įvykio (b. l. 3; 4), eismo įvykio vietos schema (b. l. 5), D. R. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad 2015 m. vasario 16 d. apie 22.30 val., Kauno rajone, Tabariškėse, prie Ringaudų karjero, jis vairavo mamos automobilį Audi A6, v. n. (duomenys neskelbtini) Esant slidžiai dangai, važiuojant tiesiu keliu, užmetė mašinos galą ir D. R. atsitrenkė į automobilį. Iš pradžių nežinojo, kad atsitrenkė į automobilį, galvojo, kad atsitrenkė į šalia esantį stulpą ir dėl to nuvažiavo. Iš paskui važiuojančių draugų sužinojo, kad atsitrenkė į BMW automobilį (b. l. 7), J. R. paaiškinimas, kuriame ji nurodė, kad automobilis Audi A6 priklauso jai, tačiau juo naudojasi jos vyras L. R. arba sūnus D. R.. 2015 m. vasario 15 d. apie 17.00 val. L. R. paėmė automobilį ir išvyko iš namų. Vyras pasakė, kad važiuoja į Vokietiją pirkti kito automobilio. Nežino, kur šiuo metu yra automobilis (b. l. 8), L. R. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad atsikėlęs po žmonos gimtadienio nerado mašinos. Automobilį vairavo sūnus D. R. (b. l. 9), B. E. paaiškinimas (b. l. 10), G. M. paaiškinimas, kuriame ji nurodė, kad prie karjero jam su drauge sėdint mamos automobilyje BMW, pajuto smūgį į mažinos galą ir pamatė, kad atsitrenkęs automobilis Audi nuvažiavo (b. l. 11), foto lentelė Nr. 1 (b. l. 12-14), transporto priemonės techninės apžiūros aktas, iš kurio matyti, kad ant automobilio Audi A6, v. n. (duomenys neskelbtini) rasti techniniai defektai: apgadintas galinis bamperis, galinis dešinės pusės sparnas, galinis dešinės pusės žibintas. Konstatuota, kad transporto priemonė apgadinta eismo įvykyje. Apgadinimų aukštis ir pobūdis atitinka apgadinimų aukštį ir pobūdį ant automobilio BMW 320, v. n. (duomenys neskelbtini) (b. l. 15), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 20-21).

Iš pažymos apie asmens baustumą (b. l. 20-21) matyti, kad D. R. baustas administracine tvarka, teisė vairuoti transporto priemones jam nebuvo atimta, tačiau 2014 m. sausio 29 d. administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė KET reikalavimą, susijusį su vairuotojų pareigomis pėstiesiems, ir 2014 m. vasario 13 d. jam buvo paskirtos administracinės nuobaudos už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 ¹ str. 1 d., 7 d., numatytus pažeidimus.

Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 46 p. nurodyta, kad pradedantysis vairuotojas – asmuo, įgijęs teisę vairuoti A, A1, A2, B1, B kategorijos motorinę transporto priemonę ir turintis vairavimo stažą iki dvejų metų. Teisę vairuoti transporto priemones D. R. įgijo 2013 m. sausio 10 d., jam buvo išduotas tai patvirtinantis vairuotojo pažymėjimas, kuris galiojo dvejus metus - iki 2015 m. sausio 10 d. Minėto įstatymo 22 str. 5 p. nurodyta, pradedantiesiems vairuotojams išduodamas 2 metus galiojantis vairuotojo pažymėjimas, kurį jie vidaus reikalų ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turės teisę pakeisti į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą nebaigę papildomo vairuotojų mokymo, jeigu per 2 metus nepažeidė KET reikalavimo (reikalavimų), už kurį (kuriuos) šiame įstatyme numatytas papildomas vairuotojų mokymas, arba nesukėlė eismo įvykio, dėl kurio buvo sutrikdyta eismo dalyvio sveikata. Pradedantysis vairuotojas, pažeidęs KET reikalavimą (reikalavimus), už kurį (kuriuos) šiame įstatyme numatytas papildomas vairuotojų mokymas, papildomą vairuotojų mokymą privalo baigti per vienus metus nuo pažeidimo padarymo datos.

Pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintų motorinių transporto priemonių vairuotojų pažymėjimų išdavimo taisyklių 45¹ p., pradedantiesiems vairuotojams 2 metams išduotas vairuotojo pažymėjimas į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą keičiamas (įteikiamas naujas) baigus galioti 2 metams išduotam vairuotojo pažymėjimui. Prašymas pakeisti 2 metams išduotą vairuotojo pažymėjimą gali būti pateiktas likus ne daugiau kaip 10 darbo dienų iki šio vairuotojo pažymėjimo galiojimo pabaigos. Pagal šių taisyklių 45 p. pradedantiesiems vairuotojams, per 2 metus pažeidusiems KET reikalavimą (-us), už kurį (-iuos) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme numatytas papildomas vairuotojų mokymas, arba sukėlusiems eismo įvykį, dėl kurio buvo sutrikdyta eismo dalyvio sveikata, vairuotojo pažymėjimas, išduotas 2 metams, keičiamas į 10 metų galiojantį tik nustatyta tvarka užbaigus papildomus vairuotojų mokymus, numatytus Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos apraše, patvirtintame Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2014 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 2B-86 „Dėl Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Taigi, sistemiškai aiškinant LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo, LR Vidaus reikalų ministro nustatytų motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių nuostatas, darytina išvada, kad asmuo, pasibaigus dvejiems metams išduoto vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui ir per vienerius metus nuo pažeidimo padarymo dienos neįvykdęs pareigos baigti papildomus transporto priemonių vairuotojų kursus, netenka teisės vairuoti transporto priemones. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad po 2014 m. sausio 29 d. naujas vairuotojo pažymėjimas D. R. nebuvo išduotas, duomenų apie tai, kad D. R. baigė papildomus vairuotojų mokymus, nėra, todėl konstatuotina, kad pažeidimo padarymo metu teisės vairuoti B kategorijos transporto priemones D. R. neturėjo, t.y. vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės jos vairuoti.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų: eismo įvykio vietos schemos (b. l. 5), tarnybinių pranešimų (b. l. 3; 4), foto nuotraukų (b. l. 12-14), transporto priemonės techninės apžiūros akto (b. l. 15), administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. R. paaiškinimo, liudytojo G. M. parodymų matyti, kad 2015 m. vasario 16 d. apie 22.30 val., Kauno r. sav., Tabariškių k., Tiesiojoje gatvėje, D. R. vairavo transporto priemonę – automobilį Audi A6, v. n. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas ir į kelio dangos būklę, nesuvaldė transporto priemonės, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į stovėjusią transporto priemonę BMW 320, v. n. (duomenys neskelbtini), apgadindamas pastarosios transporto priemonės galinį bamperį, bagažinės dangtį, dešinės pusės galinį žibintą.

Surinktais įrodymais yra pilnai įrodyta, kad D. R., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės sugadinimą (apgadinimą), ir tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d.

Byloje nustatyta, kad 2015 m. vasario 16 d. apie 22.30 val., Kauno r. sav., Tabariškių k., Tiesiojoje gatvėje, D. R. vairavo transporto priemonę – automobilį Audi A6, v. n. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, padarė eismo įvykį, kurio metu kliudė stovintį automobilį BMW, v. n. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino. Įvykus eismo įvykiui nesustojo, nepažymėjo eismo įvykio vietos ir iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino.

Iš transporto priemonės techninės apžiūros akto, fotonuotraukų matyti, kad abiems transporto priemonėms padaryti aiškiai matomi ir pakankamai žymūs apgadinimai. Iš liudytojo G. M. parodymų matyti, kad automobilis stipriai atsitrenkė į G. M. automobilio galinę dalį ir nuo smūgio A. M. automobilis stipriai pavažiavo į priekį. Atsitiktinumo dėka, todėl kad automobilis buvo paliktas įjungus pirmą pavarą bei užtraukus rankinį stabdį, nenuvažiavo nuo kalniuko, kuris buvo šalia. Be to liudytojas G. M. patvirtino, jog tiek atsitrenkęs automobilis, tiek kartu su juo atvažiavęs automobilį, po automobilių kontakto kurį laiką pastovėjo vietoje ir tik G. M. išlipus iš automobilio, iš įvykio vietos išvažiavo. Iš D. R. paaiškinimo matyti, kad jis teigė, jog pajuto automobilio kontaktą, tačiau manė, jog atsitrenkė į stulpą ar į krūmus. Šie jo paaiškinimai vertinami, kaip pasirinkta gynybos taktika, siekiant išvengti griežtos administracinės atsakomybės. Kelių eismo taisyklėse pateikta eismo įvykio sąvoka – tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Taigi, ir tuo atveju jeigu eismo įvykio metu būtų kliudytas tik stulpas, transporto priemonės vairuotojas taip pat privalėtų laikytis Kelių eismo taisyklių 219.1 punkto reikalavimų, t. y. nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą Taisyklių 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka. Tačiau įvertinus surinktus įrodymus, daroma išvada, kad D. R. gerai suprato, jog atsitrenkė ne į stulpą ar krūmus, o į kitą automobilį bei jį apgadino ir tokiu būdu padarė eismo įvykį.

Esant nustatytiems transporto priemonių apgadinimams bei įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, daroma išvada, kad D. R. iš eismo įvykio vietos pasitraukė tyčia, t. y. jis suvokė, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitą transporto priemonę, ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo ir tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad D. R. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., numatytus pažeidimus, todėl yra baustinas.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

D. R. administracine tvarka baustas. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors bylos nagrinėjimo metu D. R. paaiškino, kad jis labai gailisi dėl padarytų pažeidimų, tačiau šios aplinkybės pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nėra pagrindo, nes iš bylos duomenų matyti, kad tyrimo pradžioje D. R. neigė kaltę dėl abiejų pažeidimų, motyvuodamas, kad taip jis išsisuks nuo atsakomybės ir niekas nesužinos. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 32 str. 1 d. 5 p.) Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jam skirtinos administracinės nuobaudos - baudos, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. sankcijose.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. sankcijoje numatytas transporto priemonės konfiskavimas yra alternatyvi papildoma nuobauda, dėl kurios kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus visas padaryto pažeidimo aplinkybes, yra pavesta spręsti bylą nagrinėjančiam teismui. Pažymėtina, jog kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, įstatymas konkrečių kriterijų, kuri nuobauda turėtų būti skiriama, nenustato, tačiau teismų praktika patvirtina, jog tokiais atvejais turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų veiksmingiausia siekiant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatytų administracinės nuobaudos tikslų.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad D. R. vairavo J. R. priklausantį automobilį, į tai, kad D. R. nors ir baustas už KET pažeidimus, tačiau jie nebuvo šiukštūs ir labai pavojingi, todėl teismas sprendžia, kad alternatyvią papildomą nuobaudą - transporto priemonės konfiskavimą taikyti netikslinga.

Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30² str., 286 str., 287 str., teismas

nutaria:

D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir skirti administracines nuobaudas:

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., skirti 434,00 Eur (keturių šimtų trisdešimt keturių eurų 00 ct) baudą;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., skirti 1300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų 00 ct) baudą be transporto priemonės Audi A6, v. n. (duomenys neskelbtini) indentifikacinis numeris (VIN) kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimo.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d. ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t.y. galutinę nuobaudą paskirti 1300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų 00 ct) baudą be transporto priemonės Audi A6, v. n. (duomenys neskelbtini) indentifikacinis numeris (VIN) kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimo.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Violeta MiceikienėPaskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001.Atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).