Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, išsituokusi, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų saugos ir sveikatos, aplinkos apsaugos vyriausiąja specialiste, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktus, 163 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. S. sistemingai piktnaudžiavo motinos teisėmis ir pareigomis, psichiškai ir fiziškai gniuždydama savo nepilnametį sūnų N. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir padarė N. J. nesunkų sveikatos sutrikdymą, o būtent: laikotarpiu nuo 2014 metų iki 2018-03-05 apie 17.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sistemingai, maždaug vieną kartą per savaitę naudojo prieš N. J. fizinį smurtą, mušė jį ranka arba diržu, suduodama nenustatytą smūgių skaičių daugiausia per nugarą, kojas, taip sukeldama N. J. fizinį skausmą bei naudodama psichinį smurtą, tai yra neužtikrindama emocinių vaiko poreikių, pastoviai konfliktuodama su sūnumi ir šaukdama ant jo, taip fiziškai ir psichiškai gniuždydama mažametį N. J., padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl minėtų veiksmų visumos mažamečiui sūnui N. J. buvo sukeltas nesunkus psichikos sveikatos sutrikimas - kiti emocijų sutrikimai vaikystėje (F93.8), kurie susiję su L. S. veiksmais, t. y., ne vieną kartą galimai naudotu fiziniu smurtu, emocinių vaiko poreikių neužtikrinimu, dėl ko sutriko kasdienis vaiko funkcionavimas bei adaptacija, taip pat diagnozuojami lėtiniai judesių arba balso tikai ( F95.1).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalies, 291 straipsnio nuostatomis, byla buvo nagrinėjama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Apklausta teisme kaltinamoji L. S. kalta prisipažino ir parodė, jog jos sūnaus N. J. elgesys nuo pat jo vaikystės kėlė daug problemų. Sūnus yra labai judrus, tingi mokytis, nenori eiti į mokyklą. Nuo 2014 metų su sūnumi kildavo konfliktų, nes jis jos visiškai neklausydavo. Ji sūnų drausmindavo, bausdavo, yra taikiusi ir fizinių bausmių. 2018 m. kovo 5 d. vakare kilo konfliktas su sūnumi dėl to, jog jai sergant sūnus triukšmavo, neruošė pamokų, jai paprašius išeiti iš kambario, nėjo, pasakė, kad ji išeitų, po ko ji bandė jį išvesti iš kambario, tuomet sūnus ją puolė kumščiais, o ji paėmusi dirželį jam sudavė. Supranta, kad per griežtai elgėsi su sūnumi, dėl ko sūnui atsirado sveikatos sutrikimai. Gailisi dėl savo elgesio, kreipėsi pagalbos į psichologus. Prašo ją perduoti G. J. atsakomybėn pagal laidavimą, ateityje elgsis atsakingai ir naujų nusikalstamų veikų nedarys.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios L. S. visiško prisipažinimo jos kaltė įrodoma nukentėjusiojo N. J., liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusysis N. J., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad gyvena su mama L. S. ir tėčiu G. J.. Tėtis yra geriausias. Buvo nemalonus įvykis su mama, kai jis su mama susimušė. Dėl ko kilo konfliktas, neprisimena. Buvo namuose, svetainėje, mama jį mušė, jis taip pat mamai trenkė kumščiu. Kai mama mušė, jam skaudėjo. Apie įvykį mokykloje pasakė mokytojai. Daugiau niekas nežinojo apie tą įvykį. Buvo daugiau tokių įvykių, jie susipykdavo ir mušdavosi su mama. Tėtis žinojo, kad su mama jie pykstasi, bet nieko nesakė. Kai jie su mama mušdavosi, tėtis būdavo miegamajame prie kompiuterio. Jis nematydavo kaip mušdavosi, ateidavo pats ir pasakydavo jam. Dabar jau nebesimuša. Mama mušdavo jį su tėčio juodos spalvos diržu, daug kartų yra trenkusi jam per nugarą, taip pat yra trenkusi į koją, jam skaudėdavo, žymių nelikdavo. Apie smūgius diržu niekam nėra sakęs, nenorėjo sakyti. Mama jo neatsiprašė, negalėtų jai atleisti. Visada susitaikydavo, bet dabar nenori taikytis. Kai pirmą kartą mama mušė, jam buvo 7-8 metai. Diržu mušdavo kartą per mėnesį, paskutinį kartą diržu mušė, kai buvo 9-10 metų. Giminaičiams, draugams nėra pasakojęs, kas vyksta tarp jo ir mamos. Niekas nėra matęs kaip jie mušdavosi. Mama rėkdavo ant jo, bet niekas nėra girdėjęs. Tėtis jį gindavo, rėkdavo ant mamos, kad baigtų. Tėtį jis myli labiausiai, nesimuša su juo, tėtis geresnis. Jam nepatinka eiti į mokyklą, praleidžia pamokas. Tėtis žino, kad nelanko mokyklos. Pas gydytojus jis neina, pas psichologą nėra buvęs. Tėtis su mama nelabai gerai sutaria. Kai jie barasi, jis jaučiasi normaliai, nekreipia dėmesio. (1 t., b. l. 44-46).

Nukentėjusiojo N. J. atstovas pagal įstatymą ir liudytojas G. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad N. J. yra jo sūnus, L. S. - žmona, jie visi gyvena (duomenys neskelbtini). Jų šeimoje niekada nebuvo smurtaujama, tik sūnus su mama nelabai sutaria, dėl tvarkos, pamokų, dėl kompiuterinių žaidimų, dėl to tarp jų dažnai kyla žodiniai konfliktai. 2018-03-05 apie 17.30 val. jis buvo neseniai grįžęs iš darbo, o sūnus N. su žmona L. buvo svetainėje. Būdamas miegamajame išgirdo triukšmą, žodinį konfliktą ir ėjo į svetainę pasižiūrėti, kas vyksta. Koridoriuje sutiko sūnų, kuris pasakė, kad mama jam sudavė su diržu. Kiek kartų ir į kurias vietas sudavė, nesakė. Jie su sūnumi grįžo į svetainę. Jis žmonos paklausė kas atsitiko, ši atsakė, kad jie susipyko dėl televizoriaus, sūnus ją puolė, o ji su diržu sumojavo prieš jį, gal ir galėjo sūnui kliūti su diržu. Jis neklausė, iš kur žmona turėjo diržą ir kur galėjo suduoti. Pakalbėję su žmona, jie su vaiku ėjo į kitą kambarį, o žmona liko svetainėje. Pas vaiką jokių sužalojimų, paraudimų neatsirado. Kiek matė, diržas buvo ne odinis, o medžiaginis. Nėra niekada pastebėjęs, kad anksčiau L. būtų smurtavusi prieš sūnų, nemano, kad taip yra buvę, nes sūnus niekada jam nėra sakęs, kad mama prieš jį smurtauja. Mano, kad tai sūnaus fantazija. Pas sūnų niekada nėra matęs ant kūno sužalojimų. 2018 m. kovo mėnesį buvo pirmas atvejis, kai L. panaudojo fizinį smurtą prieš sūnų. (1 t., b. l. 130-133, 136-138).

Liudytoja D. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-03-06, apie 08. 30 val., Šiauliuose, Šiaulių „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijoje, klasėje ji priėjo prie vieno iš jos klasės auklėtinio N. J. ir tyliai jo paklausė, kodėl jis vakar nebuvo mokykloje (vieną dieną). N. J. jai atsakė, kad vakar ryte avėsi namuose batus, kažkas nutiko su batais, tačiau batų nebeapsiavė. Ji stovėjo šalia N. J. ir klausėsi, ką jis pasakoja, nieko nebeklausinėjo. N. J. pradėjo jai pasakoti, kad mama jo nemyli, jo neapkenčia, jį mušė. Sakydamas šiuos žodžius N. J. atrodė liūdnas. Paklausus su kuo jį mušė, N. atsakė, kad diržu. Ji nieko N. daugiau nebeklausinėjo, nenorėjo sukelti daugiau neigiamų emocijų. Jokių išorinių sužalojimų ant N. kūno matomose vietose nematė. Sekančią dieną (2018-03-07) rytą apie įvykį informavo mokyklos socialinę pedagogę D. K. ir kartu nuėjo pas mokyklos direktorių K. Š., kuris išgirdęs apie įvykį, nurodė rašyti raštu pranešimą policijai ir vaikų teisių apsaugos skyriui. D. K. nuėjo rašyti rašto, o ji, kaip klasės mokytoja, paskambino N. mamai L. S., norėdama sužinoti įvykio aplinkybes, ar N. jai sakė tiesą apie mušimą su diržu. Kai ji telefonu pasakė, jog N. aiškino, jog į mokyklą neatėjo dėl to, kad neapsiavė batų, bei jog mama jį mušė diržu, L. S. jai atsakė, kad mušė sūnų, ėmėsi visų priemonių ir tai jau buvo paskutinė priemonė, nes neteko kantrybės. Taip pat L. S. paaiškino, kad ji blogai jaučiasi, nes sūnus jos neklauso, o sutuoktinis vaikui girdint kalba negražius žodžius, o po to ir N. pradeda jos nebeklausyti ir dėl šių priežasčių ji pati bijo N., prisipažino, kad gali būti, kad ne tik N., bet ir jai pačiai reikalinga psichologinė pagalba, kad užregistravo N. pas psichologą ir laukia eilėje. Baigusi pokalbį su mama, ji paskambino N. tėčiui, taip pat papasakojo apie įvykį. Tėtis jai atsakė, kad viską žino ir viską supranta. Ji pasakė, kad nori šeimai padėti, siūlė įvairius pagalbos būdus, kad reikėtų palydėti N. į mokyklą, jeigu nei jis nei jo žmona neturi tokių galimybių, surastų kitą žmogų, kuris padėtų rūpintis N. Šią pagalbą siūlė todėl, kad N. ganėtinai dažnai praleidžia pamokas. Sūnaus nebuvimą mokykloje N. tėvai visada pateisindavo, nurodydavo nereikšmingas pamokų praleidimo aplinkybes, kiekvienu atveju jie susisiekdavo. N. mama nurodydavo, kad N. pats nenori eiti į mokyklą. Kai 2018-03-08 N. vėl neatėjo į mokyklą, ji paskambino ir atsiliepęs N. pasakė, kad jis ėjo į mokyklą, tačiau jam pradėjo skaudėti pilvą, todėl grįžo namo. Ji iš karto paskambino mamai ir pasakė, kad mokykloje nėra N., mama atsakė, kad suprato. Po to ji sulaukė skambučio iš N. tėčio, kuris patvirtino, kad N. iš tikrųjų skaudėjo pilvą ir jis buvo grįžęs iš darbo į namus pas N.. Apie 09.30 val. tėtis atvežė į mokyklą N., kuris buvo nusiminęs, nebendravo su klasiokais. Ji išėjo į koridorių pakalbėti su N. tėčiu, kuris apie smurtą šeimoje N. atžvilgiu nieko konkrečiai jai nepasakojo, tačiau pripažino, kad jo žmona tikrai mušė N. su diržu, bei kad šeimos santykių krizė galimai persiduoda vaikui. Ji paaiškino, kad mokykla yra pasiruošusi šeimai padėti. Po to, ji su N. bendravo, prašė, kad grįžęs iš mokyklos jis padovanotų mamai gėlę, kad ją apkabintų, bei padavė jam tulpę. N. sutiko su jos patarimais. 2018-03-09 N. į mokyklą atėjo linksmas, geros nuotaikos, todėl ji suprato, kad vėl pradėjo bendrauti su savo šeima. Kiek ji žino, šeima nėra įtraukta į socialinės rizikos grupę. N. jokiomis ligomis neserga, sutrikimų neturi, mokykloje yra ramaus, uždaro būdo, jaučiami jo nuotaikos svyravimai, menkas pasitikėjimas savimi. N. mokytoja yra nuo pirmos klasės, jau ketvirti metai, kad praeityje būtų buvęs smurtas N. atžvilgiu, ji niekada nebuvo susidūrusi. Klasė yra ganėtinai draugiška, nėra jokių patyčių. (1 t., b. l. 142-146).

Liudytoja D. K. parodė, kad dirba „Sandoros“ progimnazijos socialine pedagoge. N. J. jų mokykloje mokosi nuo pirmos klasės, yra judrus, bendraujantis vaikas. Mokslai jam sekasi sunkiai, tingi, reikia jį pastūmėti mokytis. N. niekada nėra skundęsis, kad namuose prieš jį būtų smurtaujama, nėra pastebėję pas N. smurto žymių. 2018-03-06 jai N. auklėtoja D. J. pasakė, kad N. pasisakė, jog namuose prieš jį smurtauja mama, jam su diržu sudavė per užpakalį. Sekančią dieną bendravo su N., kuris patvirtino, kad mama jam su diržu sudavė per užpakalį, jis sakė, kad jo mama nemyli ir jis mamos nemyli, o su tėčiu sutaria gerai. Pas N. sužalojimų nesimatė, bet jo neapžiūrinėjo. Apie tokį įvykį raštu informavo vaikų teisių apsaugos skyrių. 2018-03-09 buvo surengtas mokyklos vaiko gerovės komisijos posėdis, kuriame aptarė įvykusią situaciją šeimoje, vaiko mokymosi sunkumus ir rekomendavo registruotis psichologo konsultacijos. Po įvykio ji bendravo su N. mama ir ši tvirtino, kad N. su diržu sudavė per užpakalį. Moteris buvo labai liūdna, pokalbio metu verkė, akcentavo, kad vaikas jos visiškai neklauso. (1 t., b. l. 149-152).

Liudytojas A. J. parodė, kad G. J. yra jo tėtis, kuris su antrąja žmona L. S. turi sūnų N. J.. Jis gyvena Kelmės rajone, pas tėtį atvažiuoja per savaitę kartą. Su N. bendrauja, šis yra sakęs, kad tėtį myli labiau už mamą. Tėtis dažnai būna komandiruotėse, savaitgaliais būna namuose, dėl to ir nori N. palepinti. N. niekada nėra sakęs, kad mama prieš jį smurtautų. Sužalojimų pas N. nėra niekada pastebėjęs. N. jam nieko nepasakojo apie įvykį tarp jo ir mamos L.. N. judrus, išdykęs vaikas. Galvoja, kad kartais pameluoja, linkęs prisigalvoti nebūtų dalykų. (1 t., b. l. 160-162).

Liudytoja M. K. parodė, kad L. S. yra jos dukra ir kad pastaroji mušė jos anūką (savo sūnų) N. J., ji nieko nežino, dukra apie tai nepasakojo. Su dukra ir jos šeima sutaria gerai. Dažniausiai jie ją aplanko per šventes ar atostogų metu. Anūkas N. J. yra labai aktyvus, nepasėdi vietoje, nervingas vaikas. Pastebėjo, kad svečiuodamiesi pas ją, anūkas savo mamos neklauso, turi būti taip kaip jis sugalvoja, supyksta sudrausmintas. Tačiau ką nors blogą padaręs, po kiek laiko ateina, apsikabina ir atsiprašo. (1 t., b. l. 167-169).

Liudytojas V. L. parodė, kad gydė N. J., tačiau jis lankėsi gan retai. N. J. nebuvo nustatyta kažkokių psichologinių sutrikimų, dėl to niekada nebuvo kreiptasi. Dėl nustatytų N. J. tikų, neprisimena, tačiau gal jie buvo laikini. (1 t., b. l. 170-171).

Liudytoja I. G. parodė, kad L. S. ir jos brolis G. J. yra sugyventiniai, turintys bendrą vaiką N. J., gyvenantys Šiauliuose. Su broliu G. ir jo sūnumi N. ji sutaria gerai. N. mato retai, maždaug kartą-du per metus. Į jos sodybą Varėnos rajone brolis atvyksta su N., dažniausiai be L. S.. Jos nuomone, G. prižiūri savo sūnų N.. Brolio šeima iš pažiūros atrodo tvarkinga, nėra pastebėjusi nieko blogo jų santykiuose. Paskutinį kartą N. matė 2017 m. rudenį, jis atrodė gerai, pokštavo, žaidė kartu su juo, atrodė laimingas, todėl ar patiria smurtą, ji negali pasakyti. N. jai nėra skundęsis apie patiriamą smurtą, apie smurtą prieš N. jai nėra pasakojęs ir brolis G.. ( 1 t., b. l. 178-179).

2018-06-08 įvykio vietos apžiūros protokole, apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini); apžiūros metu nusikalstamos veikos pėdsakų, įrankių, priemonių nerasta. (1 t., b. l. 26-31).

2018-12-04/2019-01-08 teismo psichiatrinės teismo psichologinės ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog nagrinėjamų įvykių metu N. J. galėjo suprasti su juo galimai atliktų veiksmų pobūdį ir reikšmę, tačiau aktyviai priešintis įtariamosios veiksmams jis negalėjo tiek dėl savo amžiaus, tiek dėl priklausomo santykio. N. J. detalesnių parodymų neduoda ne dėl to, jog negalėtų prisiminti, o dėl to, kad kalbėti neigiamai apie mamą jam yra emociškai sunku. Tiek apklausos metu, tiek ekspertizėje N. J. nurodo, kad mama yra jį mušusi ne kartą. Negauta duomenų, jog N. J. būtų daromas tiesioginis poveikis nekalbėti apie smurtinį įtariamosios elgesį. Papildomai apklausti N. J. nerekomenduojama, rekomenduojama remtis jo 2018-04-04 duotais parodymais, jie yra realistiški, atitinkantys jo amžių, apsunkintą santykį su įtariamąja ir emocinę jo būseną, nenustatytos priežastys, dėl kurių nebūtų galima tikėti vaiko parodymais. Šiuo metu N. J. nenustatyti jokie psichikos sutrikimai, dėl kurių jis negalėtų teisingai suprasti įvykių aplinkybes ir duoti apie jas teisingus parodymus. Šiuo metu N. J. konstatuojami kiti emocijų sutrikimai vaikystėje (F93.8), susiję su įtariamosios L. S. veiksmais, t. y., ne vieną kartą galimai patirtu fiziniu smurtu, emocinių vaiko poreikių neužtikrinimu, dėl ko sutriko kasdienis vaiko funkcionavimas bei vaiko adaptacija. Taip pat diagnozuojami lėtinių judesių arba balso tikai (F95.1). N. J. psichikos būklę paveikė visų faktorių visuma ir galėtų būti vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. ( 1 t., b. l. 113-120).

Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamosios L. S. kaltė įrodyta.

Kaltinamosios L. S. veika atitinka nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 163 straipsnyje ir 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose numatytų nusikaltimų požymius.

L. S. padarė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikalstamos veikos padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai. Jos atsakomybę lengvina tai, jog prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamoji L. S. anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, dirba, charakterizuojama gerai, yra pagrindo manyti, kad ateityje ji naujų nusikalstamų veikų nedarys. Žala nusikalstama veika nėra padaryta. Byloje yra gautas G. J. prašymas perduoti L. S. jo atsakomybei pagal laidavimą. G. J. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo – neteistas, nebaustas, dirbantis, gerai charakterizuojamas. Jis yra kaltinamosios sugyventinis, galintis daryti teigiamą įtaką kaltinamajai. Dėl šių aplinkybių yra visos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnyje numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, todėl kaltinamoji L. S. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės ir byla nutrauktina. Atsižvelgiant į laiduotojo turtinę padėtį, laidavimas skirtinas be užstato. Kaltinamajai L. S. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Byloje civilinių ieškinių nėra pareikšta.

Daiktinių įrodymų nėra.

Byloje pateikta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2019-03-01 pažyma Nr. (2.19) NTP-7-1469 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų 52,00 EUR, susidariusių teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam N. J., priteisimo valstybei iš kaltinamosios L. S..

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti, taip pat šioje teisės normoje nustatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Kaltinamosios L. S., nors ji ir atleidžiama nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaltė dėl padarytų nusikalstamų veikų yra įrodyta, nukentėjusįjį teisme atstovavo advokatas, išlaidas advokato pagalbai apmokėti patyrė valstybė, kaltinamosios L. S. turtinė padėtis nėra labai sunki, todėl iš kaltinamosios valstybės naudai priteistinos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, patirtos teikiant nukentėjusiajam N. J. antrinę teisinę pagalbą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

L. S., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, pagal laidavimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, 163 straipsnyje, padarymą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

L. S. perduoti G. J. atsakomybei pagal laidavimą be užstato.

Nustatyti vienerių metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, L. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią priemonę įvykdant per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąsias priemones L. S. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąsias priemones panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, iš L. S. priteisti 52,00 EUR (penkiasdešimt du eurus 00 centų) valstybei atlyginti išlaidoms, patirtoms advokato pagalbai apmokėti teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam N. J. (antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: AB „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini)Nr. (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini)Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini)Nr. (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini)Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.