- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-10
- Bylos Nr.
- A-442-206-11
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Dainius Raižys (pran.), Skirgailė Žalimienė
- Atsakovas
- Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
- Pareiškėjas
- T. Ž.
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui Rimvidui Valančiui, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Teisės skyriaus
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos T. Ž. skundą atsakovams valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, ir Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui Rimvidui Valančiui ir Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Teisės skyriaus vedėjai Vitalijai Mardasaitei, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą ir prašė: 1) panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimą Nr. 2065-1135-B/09; 2) įpareigoti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą priimti sprendimą suteikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą Klaipėdos apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-373-513/2009; 3) priteisti 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimą; 4) priteisti 5 procentų metines palūkanas, padidinus iki 11 procentų metinių palūkanų, nuo teismo priteistos sumos nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pareiškėja nurodė, kad ji kreipėsi į atsakovą Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo administracinėje byloje Nr. I-373-513/2009. Atsakovas 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimu Nr. 2065-1135-B/09 atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą. Toks atsakovo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Atsakovas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėja nepateikė reikalingų dokumentų sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo priėmimui, bei nepagrįstai sprendimą motyvavo tuo, kad antrinė teisinė pagalba pareiškėjai yra teikiama daugiau kaip 3 bylose. Pareiškėja nurodė, kad dėl atsakovo veiksmų atsisakant suteikti antrinę teisinę pagalbą buvo pažeista jos teisė kreiptis į teismą, buvo užvilkintas ginčo išsprendimas. Pareiškėja dėl to patyrė pažeminimą, stresą, dvasinių ir emocinių sukrėtimų, pergyvenimų ir tai yra pagrindas priteisti jai neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėja nurodė, kad dėl antrinės teisinės pagalbos neskyrimo ji neturėjo galimybės ginti savo pažeistą teisę administracinėje byloje dėl socialinio draudimo išmokų, todėl jai turi būti priteisiamos palūkanos.
Atsiliepimas
Atsakovas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba su pareiškėjos skundu nesutiko.
Atsakovas nurodė, kad pareiškėja kartu su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą nepateikė jokių dokumentų, iš kurių būtų galima nustatyti bylos iškėlimo faktą; nepateikė reikalavimą pagrindžiančių dokumentų, kad būtų galima spręsti apie reikalavimo pagrįstumą ir pan. Be to, pareiškėjai antrinė teisinė pagalba negalėjo būti suteikta vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punktu.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. vasario 12 d. sprendimu pareiškėjos skundą patenkino iš dalies. Teismas panaikino Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimą Nr. 2065-1135-B/09 ir pareiškėjos 2009 m. liepos 10 d. prašymą bei 2009 m. spalio 22 d. pakartotinį prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo perdavė Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai nagrinėti iš naujo. Kitą pareiškėjos skundo dalį teismas atmetė.
Šalies argumentai
Teismas nurodė, kad 2009 m. liepos 10 d. prašymu pareiškėja kreipėsi į atsakovą Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, prašydama suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. I-373-513/2009 dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsisakymo išmokėti ligos pašalpą, sprendimo panaikinimo bei neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovas 2009 m. liepos 14 d. raštu Nr.(1.7)-SR-2265 informavo pareiškėją, kad ji nepateikė dokumentų, iš kurių būtų galima nustatyti bylos iškėlimo faktą, bei viešojo administravimo institucijos sprendimo, kurį ji apskundė teismui, nuorašo, ir nustatė terminą dokumentų pateikimui iki 2009 m. liepos 24 d.. Pareiškėja 2009 m. spalio 22 d. prašymu pakartotinai kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo administracinėje byloje Nr. I-373-531/2009. Atsakovas 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimu Nr. 2065-1135-B/09 išsprendė pareiškėjos pateiktą prašymą ir atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą, kaip atsisakymo pagrindą nurodydamas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punktą, t. y. tai, kad antrinė teisinė pagalba pareiškėjai yra teikiama daugiau kaip 3 bylose. Šiame atsakovo sprendime nurodyta, jog pareiškėja 2009 metais dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo kreipėsi 12 kartų ir 4 jos prašymai yra patenkinti. Teismas nurodė, kad pareiškėja nagrinėjamu atveju atsakovo prašo suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. I-373-513/2009 dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimų panaikinimo ir kt. Šie reikalavimai yra kildinami iš civilinės bylos Nr. 2-1525-676/2009 pagal pareiškėjos ieškinį atsakovui UAB “Simon Lauwerse logistika“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir šioje byloje priimtas sprendimas yra tiesiogiai susijęs su administracinės bylos Nr. I-373-342/2009 nagrinėjimu. Pareiškėjos reikalavimai minėtoje civilinėje byloje Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 spalio 29 d. sprendimu buvo patenkinti iš dalies ir jos atleidimas iš darbo buvo pripažintas neteisėtu. Teismas nurodė, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, atsižvelgė tik į bylų, kuriose teikiama antrinė teisinė pagalba, skaičių ir neatsižvelgė į kitas svarbias aplinkybes. Atsakovas nevertino, kokių teisių gynimui yra prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą; neatsižvelgė į teisinio reglamentavimo tokio pobūdžio ginče sudėtingumą, pareiškėjos galimybę ginti savo interesus be antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato ir pan. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143 - 955/2009). Taip pat atsakovas neįvertino to, ar dar vienas antrinės teisinės pagalbos pareiškėjai suteikimas pakenks kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų apsaugai ar teisinės pagalbos kokybei, jos efektyvumui ir ekonomiškumui. Tuo tarpu vien pareiškėjos kreipimųsi dėl antrinės teisinės pagalbos per 2009 metus ir patenkintų jos prašymų skaičius neleidžia konstatuoti jos piktnaudžiavimo valstybės garantuojama teisine pagalba. Iš ginčijamo atsakovo sprendimo turinio akivaizdu, kad sprendimas atsisakyti pareiškėjai teikti antrinę teisinę pagalbą grindžiamas ne objektyviais duomenimis, o tik formaliu konstatavimu, kad pareiškėjai antrinė teisinė pagalba teikiama daugiau kaip 3 bylose. Toks sprendimas laikytinas nemotyvuotu ir prieštaraujančiu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 daliai, todėl naikintinas. Teismas nurodė, kad, panaikinus ginčijamą sprendimą, pareiškėjos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo turi būti nagrinėjamas iš naujo. Šiuo atveju nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą priimti konkretaus turinio sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261 - 608/2008). Teismas nurodė, kad pareiškėja teigė, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jai pablogėjo sveikata, buvo sutrikdyta jos dvasinė pusiausvyra, ji jautėsi pažeminta. Tačiau byloje nėra įrodymų, kad būtent atsakovo 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimas sukėlė pareiškėjai žymius dvasinius išgyvenimus, pažemino jos reputaciją ar pan. Pareiškėjos teiginiai apie padarytą neturtinę žalą yra tikėtino pobūdžio, todėl negali būti pagrindas reiškiamų reikalavimų patenkinimui. Be to, nėra teisinių prielaidų pripažinti, kad atsakovas vilkino priimti sprendimą pagal pareiškėjos prašymą. Atsakovas 2009 m. liepos 14 d. raštu informavo pareiškėją apie trūkumus, trukdančius išspręsti jos prašymą, ir nurodė, kaip juos pašalinti. Tai, kad byloje ginčijamas atsakovo sprendimas pripažįstamas neteisėtu, nėra pagrindas pripažinti, kad atsakovas vilkino priimti sprendimą ir atliko neteisėtus veiksmus. Todėl nenustačius civilinės atsakomybės sąlygų, nėra teisinio pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Teismas nurodė, kad Civilinio kodekso 6.37 straipsnis reglamentuoja palūkanų pagal prievoles mokėjimą. Nagrinėjamu atveju atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, ir pareiškėja nėra prievoliniuose teisiniuose santykiuose, todėl pareiškėjos reikalavimai dėl palūkanų priteisimo nepagrįsti. Vadovaujantis Civilinio kodekso 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktu, civilinės teisės ir pareigos atsiranda dėl žalos padarymo. Tačiau nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad dėl atsakovo veiksmų ar neveikimo būtų atsiradusi žala, todėl pareiškėjos reikalavimas dėl palūkanų priteisimo, šį reikalavimą siejant su žalos atlyginimu, taip pat yra nepagrįstas.
III.
Apeliaciniu skundu atsakovas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 12 d. sprendimo dalį dėl atsakovo 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. 2065-1135-B/09 panaikinimo ir pareiškėjos 2009 m. liepos 10 d. prašymo bei 2009 m. spalio 22 d. pakartotinio prašymo perdavimo nagrinėti iš naujo ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundą atmesti.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad pareiškėja, pateikdama 2009 m. liepos 10 d. prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių jos prašymo reikalavimą. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas 2009 m. liepos 14 d. raštu Nr. (1.7)-SR-2265 informavo pareiškėją apie jos prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą nagrinėjimo sustabdymą, kol pareiškėja pateiks jos prašyme išdėstyto reikalavimo pagrįstumą patvirtinančius dokumentus. Tačiau kai pareiškėja pakartotiniu prašymu kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, jos reikalavimą pagrindžiantys dokumentai ir vėl nebuvo pateikti. Atsakovas nurodo, kad, nagrinėjant pareiškėjos prašymus dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, jam nebuvo žinoma informacija apie tai, jog administracinė byla, kurioje pareiškėja prašė suteikti antrinę teisinę pagalbą, yra susijusi su civiline byla, kurioje jau yra teikiama antrinė teisinė pagalba. Taip pat jam nebuvo žinoma tai, jog civilinėje byloje dalis pareiškėjos reikalavimų buvo tenkinta ir jos atleidimas iš darbo buvo pripažintas neteisėtu. Todėl atsakovas, priimdamas byloje ginčijamą sprendimą, šių aplinkybių vertinti negalėjo. Šiuo atveju pati pareiškėja turėjo atsakovui pateikti atitinkamą informaciją, tačiau to nepadarė. Atsakovas nurodo, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punkte numatytos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisės atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą, jeigu pareiškėjui ji jau yra teikiama daugiau kaip 3 bylose, įtvirtinimu įstatymų leidėjas siekė užtikrinti visų asmenų lygias galimybes gauti greitą bei efektyvią antrinę teisinę pagalbą. Tokios teisės normos įtvirtinimas savaime išreiškia įstatymų leidėjo poziciją, jos antrinės teisinės pagalbos teikimas vienam asmeniui daugiu kaip 3 bylose daro neigiamą įtaką kitų asmenų, kuriems yra būtina antrinė teisinė pagalba, teisėms ir teisėtiems interesams. Vadinasi, aplinkybė, jog dar vienas antrinės teisinės pagalbos suteikimas (kai tokia pagalba yra teikiama daugiau kaip 3 bylose) pakenks kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų apsaugai ar teisinės pagalbos kokybei, jos efektyvumui ir ekonomiškumui, yra preziumuojama ir jos papildomai nustatinėti nereikia. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas šiuo atveju turėjo nustatinėti tokią aplinkybę, yra nepagrįsta. Atsakovas nurodo, kad kai atsisakoma teikti antrinę teisinę pagalbą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punkto pagrindu, jokių papildomų argumentų nurodyti nereikia. Tokiu atveju užtenka konstatuoti atitinkamo kiekybinio rodiklio egzistavimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A502 - 1065/2009 ir Nr. A502 - 1224/2009). Atsakovas nurodo, kad byloje ginčijamas jo sprendimas yra aiškiai ir pakankamai motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas, todėl panaikinti jį nėra pagrindo.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėja prašo apeliacinį skundą atmesti.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad ji buvo atsakovui pateikusi visus reikalingus dokumentus antrinės teisinės pagalbos suteikimui ir nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo atsisakyti jai suteikti antrinę teisinę pagalbą svarbioje administracinėje byloje dėl valstybinio socialinio draudimo įstaigų neišmokėtos draudimo išmokos už nedarbingumo laikotarpį. Atsakovo teiginiai, kad jai antrinė teisinė pagalba yra teikiama daugiau kaip 3 bylose, yra nepagrįsti, nes antrinės teisinės pagalbos teikimas vienoje iš 4 bylų, kuriose jai tokia pagalba buvo suteikta, buvo nutrauktas atsakovo 2009 m. gruodžio 9 d. sprendimu Nr. 2328-92-D/09.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Byloje ginčijamu 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimu Nr. 2065-1135-B/09 Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punkto pagrindu atsisakė pareiškėjai suteikti antrinę teisinę pagalbą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punktas numato, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba turi teisę atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą, jeigu pareiškėjui antrinė teisinė pagalba yra teikiama daugiau kaip 3 bylose. Pirmosios instancijos teismas teisingai argumentavo, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba minėta įstatymo jai suteikta teise neturi naudotis vien tik formaliai, bet turi išsamiau įvertinti su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą susijusias aplinkybes ir nuspręsti, ar tikrai konkrečiu atveju yra tikslinga pasinaudoti minėta teise atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šioje konkrečioje byloje pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ginčo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir nepagrįstai panaikino Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimą Nr. 2065-1135-B/09.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 4 straipsnio 1 punktas numato asmens, besikreipiančio dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, pareigą bendradarbiauti su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 4 straipsnio 2 punktas įpareigoja asmenį, besikreipiantį dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, teikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingą išsamią ir teisingą informaciją. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo turi pateikti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai prašymą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus ir dokumentus, įrodančius jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą.
Kaip matyti iš bylos, nagrinėjamu atveju pareiškėja į Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo kreipėsi 2009 m. liepos 10 d. prašymu (b. l. 64-68). Šiame prašyme tik bendro pobūdžio teiginiais buvo apibūdintas teisinis ginčas, kuriame pareiškėja pageidauja naudotis antrine teisine pagalba. Papildomų dokumentų ar kitokių duomenų, iš kurių būtų galima aiškiai ir konkrečiai įvertinti teisinio ginčo (bylos), kuriame pareiškėja pageidauja naudotis antrine teisine pagalba, pobūdį, pareiškėja nenurodė ir prie savo prašymo nepridėjo. Nors pareiškėja prie savo prašymo ir pridėjo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 1 d. nutarties, kuria pareiškėjai buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, kopiją (b. l. 31-33), tačiau šioje nutarties kopijoje esantys duomenys nebuvo pakankami, kad būtų galima tiksliai įvertinti pareiškėjos siekiamą teisme iškelti bylą. Juolab, kad pačiame prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą buvo nurodyti teisiškai dviprasmiški teiginiai, iš kurių buvo galima suprasti, jog atitinkama byla Klaipėdos apygardos administraciniame teisme jau yra iškelta.
Esant paminėtoms aplinkybėms, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2009 m. liepos 14 d. raštu Nr. (1.7)-SR-2265 pagrįstai pareiškėjai paaiškino, kad jos pateikta informacija nėra pakankama, ir pagrįstai paprašė pareiškėjos pateikti jos reikalavimus pagrindžiančius papildomus dokumentus (duomenis apie administracinės bylos iškėlimo faktą; viešojo administravimo institucijos sprendimą, kurį pareiškėja apskundė teismui) (b. l. 74). Pareiškėja į šį Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos raštą tris mėnesius nereagavo ir tik 2009 m. spalio 22 d. prašymu (b. l. 75) vėl kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo pagal jos 2009 m. liepos 10 d. prašymą. Tačiau ir su 2009 m. spalio 22 d. prašymu pareiškėja jokių dokumentų (duomenų), pagrindžiančių jos reikalavimus (leidžiančių konkrečiai identifikuoti bylą, kurioje pareiškėjai reikalinga teisinė pagalba), nepateikė. Pareiškėjos 2009 m. spalio 22 d. prašyme tik bendro pobūdžio teiginiais buvo nurodyta, kad jai reikalinga teisinė pagalba.
Paminėtų aplinkybių visuma liudija, kad pareiškėja nagrinėjamu atveju tinkamai nevykdė jai įstatymo nustatytos pareigos bendradarbiauti su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ir nepateikė visos reikiamos informacijos antrinės teisinės pagalbos suteikimui. Tuo tarpu pareiškėjai reikiamai nebendradarbiaujant su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ir esant duomenims, kad pareiškėjai antrinė teisinė pagalba jau ir taip yra teikiama 4 bylose, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pagrįstai pasinaudojo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punkte numatyta teise ir pagrįstai 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimu Nr. 2065-1135-B/09 atsisakė pareiškėjai suteikti antrinę teisinę pagalbą.
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pareiškėjos prašymus suteikti antrinę teisinę pagalbą įvertino vien tik formaliai ir jog priėmė nepakankamai motyvuotą sprendimą. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2009 m. lapkričio 5 d. sprendime Nr. 2065-1135-B/09 yra išdėstytos aplinkybės, liudijančios pareiškėjos nepakankamą bendradarbiavimą su šia tarnyba (visos reikalingos informacijos nepateikimą šiai tarnybai), konkrečiai nurodyti antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjai 4 bylose faktai bei įvardintas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punkte numatytas atsisakymo suteikti antrinę teisinę pagalbą teisinis pagrindas. Toks sprendimo turinys patvirtina, kad Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba įvertino visas reikšmingas prieš tai šioje nutartyje aptartas aplinkybes ir priėmė tinkamai motyvuotą sprendimą.
Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėja paminėjo, kad vienoje iš 4 bylų, kurioje jai buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, tokios pagalbos teikimas buvo nutrauktas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2009 m. gruodžio 9 d. sprendimu Nr. 2328-92-D/09. Tačiau ši pareiškėjos nurodoma aplinkybė nagrinėjamu atveju nėra reikšminga. Nagrinėjamu atveju yra vertinamas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. 2065-1135-B/09 teisėtumas, o šio klausimo išsprendimui yra reikšmingos tik tos aplinkybės, kurios buvo 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. 2065-1135-B/09 priėmimo metu. Pareiškėjos nurodomas 2009 m. gruodžio 9 d. sprendimas Nr. 2328-92-D/09 tuo metu nebuvo priimtas, todėl į jį atsižvelgti nėra pagrindo.
Dėl išdėstytų argumentų pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas panaikino Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimą Nr. 2065-1135-B/09 ir perdavė šiai tarnybai pareiškėjos prašymus dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo nagrinėti iš naujo, negali būti laikoma teisėta. Todėl ši teismo sprendimo dalis panaikinama ir atitinkama pareiškėjos skundo dalis atmetama.
Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra iš esmės teisėta, todėl paliekama nepakeista. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos neteisėtų veiksmų, todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjai žalos atlyginimą. Kaip teisingai savo sprendime nurodė bei motyvavo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju negali būti tenkinamas ir pareiškėjos reikalavimas dėl palūkanų priteisimo.
Rengiantis nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme, taip pat pareiškėjos vardu buvo gautas prašymas atidėti teismo posėdį. Tačiau šis prašymas negali būti tenkinamas, todėl teisėjų kolegija į jį neatsižvelgia. Pirma, šis prašymas yra paduotas netinkama procesine forma. Jis yra atsiųstas tik elektroniniu paštu ir nėra pareiškėjos pasirašytas. Antra, šis prašymas negalėtų būti tenkinamas, net jeigu ir būtų paduotas tinkama forma. Šiame prašyme nurodyta, jog pareiškėjai nėra žinoma, kokia byla bus nagrinėjama, ir ji nėra gavusi šioje byloje pateikto apeliacinio skundo bei nėra pateikusi atsiliepimo į jį. Tačiau iš bylos matyti, kad pareiškėjai šioje byloje paduotas apeliacinis skundas buvo įteiktas ir ji pateikė savo atsiliepimą į šį apeliacinį skundą. Taip pat pareiškėjai iš anksto ir tinkamai buvo pranešta apie apeliacinės instancijos teismo posėdį. Jokių kliūčių išnagrinėti bylą šiuo atveju nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Apeliacinį skundą tenkinti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 12 d. sprendimą pakeisti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 12 d. sprendimo dalį, kuria teismas panaikino Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimą Nr. 2065-1135-B/09 ir pareiškėjos T. Ž. 2009 m. liepos 10 d. prašymą bei 2009 m. spalio 22 d. pakartotinį prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo perdavė Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai nagrinėti iš naujo, panaikinti ir šiuos pareiškėjos T. Ž. skundo reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus.
Kitą Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 12 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.