- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-11-15
- Bylos Nr.
- Iv-1377-428/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-964-2010-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Medevedevienė
- Pareiškėjas
- Z. K.
- Atsakovas
- Kauno teritorinės muitinės, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno teritorinės muitinės
- Trečiasis asmuo
- Muitinės departamentui prie LR Finansų ministerijos
- Kategorijos
- 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.6pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant pareiškėjai Z. K. jos atstovei K. G., atsakovo Kauno teritorinės muitinės atstovei Dalei Gudauskienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Z. K. prašymą atsakovams - Kauno teritorinei muitinei ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno teritorinės muitinės, trečiajam suinteresuotam asmeniui Muitinės departamentui prie LR Finansų ministerijos dėl Kauno teritorinės muitinės viršininko 2010-06-23 įsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja patikslintu prašymu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti Panevėžio teritorinės muitinės viršininko 2010-06-23 įsakymą Nr. K2-70 „Dėl pareigūnų atleidimo", toje apimtyje, kuria pareiškėja atleista iš tarnybos; 2) įpareigoti atsakovą priimti ją į Kauno teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus Panevėžio poskyrio vyresniojo inspektoriaus pareigas; 3) priteisti atlyginimą už priverstinės pravaikštos laiką; 4) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno teritorinės muitinės, 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą (b.l. 16-18).
Pareiškėja ir jos įgaliota atstovė panašiai paaiškino, kad skundžiamas įsakymas toje dalyje, kurioje pareiškėja yra atleista iš tarnybos, nepagrįstas. Pareiškėja buvo informuota, kad Panevėžio teritorinė muitinė bus reorganizuojama ir jos pareigybė bus naikinama. Pareiškėjai 2010-06-03 buvo pateiktas sąrašas pareigybių, kurias jai buvo siūloma užimti po reorganizavimo. Pareiškėja sutiko užimti Kauno teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus Panevėžio poskyrio vyresniojo inspektoriaus pareigas (pareigybės lygis A, pareigybės kategorija 9). Tačiau pareiškėja 2010-06-14 gavo Kauno teritorinės muitinės informacinį pranešimą, kad negali būti paskirta į Kauno teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus Panevėžio poskyrio vyresniojo inspektoriaus pareigas. Priežastis nepriimti pareiškėjos į šias pareigas buvo tai, kad į jas pretendavo daugiau kandidatų ir buvo atrinktas kitas asmuo, t.y. pareigūnė Jolanta Murauskienė dirbusi Panevėžio teritorinės muitinės Personalo ir mokymo skyriuje. Atsakovas neturėjo teisės nepriimti į šias pareigas pareiškėjos. Atsakovas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėja turėjo aukštąjį universitetinį išsilavinimą, viena augino sūnų, kuris mokėsi Universitete (dieninėse studijose), turėjo didesnį nei 10 metų darbo stažą. Dėl nurodytų kriterijų pareiškėja turėjo pirmumo teisę prieš kitus asmenis likti tarnyboje. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, nesilaikant įstatymų reikalavimų, pareiškėja patyrė negatyvius dvasinius ir emocinius išgyvenimus, stresą, įtampą, pažeminimą, nestabilumo darbo santykiuose jausmą, neužtikrintumą savo ateitimi, nepasitikėjimą darbdaviu, tuo jai buvo padaryta 5000 Lt neturtinė žala, kurią prašo priteisti.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime ir jo atstovė teismo posėdyje prašė pareiškėjos prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė ir jo atstovė teismo posėdyje panašiai paaiškino, kad Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2010-02-04 įsakymu „Dėl pareigybių skaičiaus muitinės įstaigose nustatymo" Nr. 1B-69 Panevėžio teritorinėje muitinėje iki 2010-07-01 buvo nustatytas 148 pareigybių kaičius. Reorganizuojama Panevėžio teritorinė muitinė baigė veiklą 2010-06-30. Nuo 2010-06-30 buvo panaikintos 148 Panevėžio teritorinės maitinės pareigybės. Pareiškėja apie tai, kad pareigybė bus naikinama, buvo informuota 2010-02-23 informaciniu pranešimu Nr. K ll-44 pasirašytinai. Atsakovas įvykdė Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto (toliau - Statutas) 54 straipsnio 7 dalyje įtvirtintus reikalavimus. Tame pačiame straipsnyje nustatyta, kad muitinės pareigūnas kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir muitinės pareigūnas sutinka - į to paties lygio žemesnės kategorijos pareigas. Jei pareigūnas iki pareigybės panaikinimo į kitas pareigas nepaskiriamas, jis atleidžiamas iš pareigų pagal Statuto 55 straipsnio 1 dalies 8 punktą. Kauno teritorinės muitinės viršininko 2010-05-20 įsakymu Nr. 3B-195, buvo patvirtintas Kauno teritorinės muitinės statutinių valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis pareigybių sąrašas, galiosiantis nuo 2010-07-01. Pagal patvirtintą pareigybių skaičių nuo 2010-07-01 Kauno teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus Panevėžio poskyryje buvo nustatyti 7 etatai, iš jų 4 vyresniojo inspektoriaus (A lygis 9 kategorija). Į šias pareigas galėjo pretenduoti pagal turimą kategoriją (A lygio 9 kategorija) ir pareiškėja, t.y. į tą pareigybę, į kurią pareiškėja prašo teismo įpareigoti muitinę priimti ją į pareigas. Pagal Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto (toliau - Statutas) 54 straipsnio 7 dalį, muitinės pareigūnas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir muitinės pareigūnas sutinka - į to paties lygio žemesnės kategorijos pareigas. Jei pareigūnas iki pareigybės panaikinimo į kitas pareigas nepaskiriamas, jis atleidžiamas iš pareigų pagal Statuto 55 straipsnio 1 dalies 8 punktą. Per visą įspėjimo apie pareigybės panaikinimą terminą pareiškėjai buvo siūlomos užimti kitos pareigos, kurių pareiškėja atsisakė. Informaciniu pranešimu 2010-06-03 Nr. l B - 2.7-6771 pareiškėjai buvo pasiūlytos dar 10 pareigybių, į kurias pareiškėja galėtų pretenduoti. Pareiškėja pasirinko Kauno teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus Panevėžio poskyrio vyresniosios inspektorės pareigas, tačiau į šias pareigas pretendavo daugiau reorganizuojamos Panevėžio teritorinės muitinės pareigūnų, kurių pareigybės Statuto nustatyta tvarka taip pat buvo naikinamos. Pareiškėja neturėjo pirmenybės teisės kitos pareigūnės - Jolantos Murauskienės atžvilgiu užimti Kauno teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus Panevėžio poskyrio vyresniosios inspektorės pareigas. Statuto 55 straipsnio 4 dalis imperatyviai nustato, kad nėščia muitinės pareigūnė, taip pat muitinės pareigūnas atostogų vaikui prižiūrėti, iki jam sueis treji metai, metu negali būti atleistas iš pareigų be kitų atvejų ir Statuto 55 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytu pagrindu, t. y. dėl pareigybės panaikinimo. Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir Darbo kodekso 132 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Minėtos Statuto normos, kurios nustato garantijas nėščioms pareigūnėms ir vaikus iki 3 metų auginantiems pareigūnams, yra specialios Darbo kodekso atžvilgiu, o esant teisės normų konkurencijai taikomas specialus teisės aktas. Todėl įgyvendinant minėtą Statuto garantiją į Kauno teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus Panevėžio poskyrio vyresniosios inspektorės pareigas buvo paskirta ne pareiškėja, o kita reorganizuojamos Panevėžio teritorinės muitinės pareigūnė - Jolanta Murauskienė. Ši pareigūnė įspėjimo apie pareigybių panaikinimą laikotarpiu buvo nėščia, o nuo 2010 m. birželio 20 d. - vaiko priežiūros, kol jam sueis treji metai, atostogose. Atsižvelgiant į minėtas įstatymų nuostatas ir nurodytas faktines aplinkybes, pareiškėja neturėjo pirmenybės teisės Jolantos Murauskienės atžvilgiu užimti Kauno teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus Panevėžio poskyrio vyresniosios inspektorės pareigas. Todėl nesant kitų laisvų pareigų, o siūlomų pareigų pareiškėjai atsisakius, ji buvo atleista iš Panevėžio teritorinės muitinės Mokesčių apskaitos ir išieškojimo skyriaus vyresniosios inspektorės pareigų pagal Statuto 55 straipsnio 1 dalies 8 punktą išmokant jai piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas ir trijų mėnesių gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensaciją. Pareiškėja taip pat prašo priteisti jai iš atsakovo 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kaip minėta, pareiškėja iš tarnybos buvo atleista teisėtai, jos atžvilgiu darbdavys neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl reikalavimas atlyginti neturinę žalą yra nepagrįstas. Be to, pareiškėja nenurodo, kuo pasireiškė jai padaryta neturtinė žala ir savo prašymą grindžia tik abstrakčiais teiginiais apie tariamas neigiamas pasekmes. Todėl pareiškėjos prašymas priteisti neturinę žalą turėtų būti netenkintinas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime prašė pareiškėjos skundo netenkinti ir nurodė, kad Statuto 55 straipsnio 4 dalis draudžia atleisti muitinės pareigūną atostogų vaikui prižiūrėti, iki jam sueis treji metai, metu dėl pareigybės panaikinimo. Pareiškėja neturėjo pirmenybės teisės atžvilgiu pareigūnės, kuri buvo vaiko priežiūros, kol jam sueis treji metai, atostogose ir pretendavo užimti Kauno teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus Panevėžio poskyrio vyresniosios inspektorės pareigas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Skundžiamu Panevėžio teritorinės muitinės viršininko 2010-06-23 įsakymu Nr. 2K-70 pareiškėja buvo atleista iš Panevėžio teritorinės muitinės Mokesčių apskaitos ir išieškojimo skyriaus vyresniosios inspektorės pareigybės Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto (toliau – Statutas) 55 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu dėl jos pareigybės panaikinimo (b.l. 26-27). Ginčo esmė yra dėl statutinio valstybės pareigūno, kurio pareigybė naikinama, pirmenybės teisės būti paskirtam į kitas to paties lygio ir kategorijos pareigas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja iki atleidimo dirbo Panevėžio teritorinės muitinės Mokesčių apskaitos ir išieškojimo skyriaus vyresniosios inspektorės A lygio, 9 kategorijos pareigybėje. Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymai patvirtina, kad Panevėžio teritorinė muitinė buvo reorganizuojama. Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2009-10-30 įsakymu Nr. 1B- 607 „Dėl Panevėžio teritorinės muitinės reorganizavimo" buvo numatyta Panevėžio teritorinę muitinę reorganizuoti jungimo būdu bei nuo 2010-07-01 prijungti prie Kauno teritorinės muitinės. Šiuo Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu buvo patvirtintas Panevėžio teritorinės mitinės reorganizavimo projektas. Pagal šį projektą Panevėžio teritorinės muitinės veikla baigėsi 2010-06-30. Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2010-02-04 įsakymu Nr. 1B-69 „Dėl pareigybių skaičiaus muitinės įstaigose nustatymo" Panevėžio teritorinei muitinei baigus veiklą nuo 2010-06-30 buvo panaikintas 148 pareigybių skaičius. Taip pat nuo 2010-06-30 buvo panaikinta ir Panevėžio teritorinės muitinės Mokesčių ir apskaitos išieškojimo skyriaus vyresniosios inspektorės pareigybė, kurioje pareiškėja dirbo. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad buvo faktinis pagrindas spręsti 148 pareigybes užimančių muitinės pareigūnų, tame tarpe ir pareiškėjos, atleidimo klausimą. Ppareiškėja 2010-02-24 buvo informuota pasirašytinai apie naikinamą jos pareigybę (b.l. 28). Pareiškėjai buvo siūlomos kitos pareigos, t.y. Kauno teritorinės muitinės posto vyresniosios inspektorės (A lygis, 8 kategorija) pareigos Kybartų kelio poste ir Kauno teritorinės muitinės „Centro" krovinių posto vyresniosios inspektorės (A lygis, 8 kategorija) pareigos (b.l. 29, 31). Nurodytų pareigų pareiškėja atsisakė (b.l.30, 32). Pareiškėjai 2010-06-03 buvo pasiūlyta dar 10 pareigybių, į kurias ji galėtų pretenduoti (b.l. 33-34). Pareiškėja iš nurodytų 10 pareigybių pasirinko Kauno teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus Panevėžio poskyrio vyresniosios inspektorės pareigas (b.l. 35). Būtent, į šias pareigas pretendavo dar aštuonios reorganizuojamos Panevėžio teritorinės muitinės pareigūnės, kurių pareigybės taip pat buvo naikinamos (b.l. 47-48). Iš šių aštuonių pretendenčių buvo atrinkta Jolanta Murauskienė iki 2010-06-30 Panevėžio teritorinėje muitinėje užėmusi Statistikos analizės skyriaus vyresniosios inspektorės A lygio, 9 kategorijos pareigybę. Ši pareigūnė reorganizacijos metu buvo neštumo ir gimdymo atostogose, o nuo 2010-06-21 iki 2012-04-21 jai buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogose iki jam sueis dveji metai (b.l. 90). Pareiškėja mano, kad ji turėjo pirmumo teisę užimti Kauno teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus Panevėžio poskyrio vyresniosios inspektorės pareigas, kadangi turėjo 10 metų darbo stažą muitinėje ir viena augino vaiką – dieninio skyriaus studentą.
Statutas ir valstybės tarnybos įstatymas nereglamentuoja, kurie pareigūnai turi pirmenybės teisę būti paskiriami į kitas to paties lygio ir kategorijos pareigas. Darbuotojų pirmenybės teisę būti paliktam dirbti, kai mažinamas darbuotojų skaičius, reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 135 straipsnis. Todėl sprendžiant šį klausimą turi būti vadovaujamasi DK norminis. Taip pat pagal DK 135 straipsnio 1 dalies 5 punktą, šiuo atveju, turi būti vadovaujamasi ir Panevėžio teritorinės muitinės ir muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2009-12-22 kolektyvinėje sutartyje Nr. A10-112/PM01 (toliau - Kolektyvinė sutartis) numatytomis pirmumo teisę reglamentuojančiomis nuostatomis (b.l.39-46), bei Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2010-04-14 įsakymu Nr. l B - 246 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl muitinės pareigūnų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, atrankos tarnybai ar darbui muitinėje tęsti vykdant muitinės reorganizaciją (toliau -Rekomendacijos)(b.l.38). DK 135 straipsnyje 1 dalyje yra išvardinti šeši atvejai lemiantys darbuotojų pirmenybės teises likti darbe mažinant darbuotojų skaičių. Pažymėtina, kad šios straipsnio 2 dalyje numatyta, kad 1 dalies punktuose nustatyta pirmenybė likti darbe taikoma tik tiems darbuotojams, kurių kvalifikacija nėra žemesnė už kitų tos pačios specialybės darbuotojų. Muitinės Statuto 54 straipsnio 7 punkte, taip pat numatyta, kad muitinės pareigūnas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir muitinės pareigūnas sutinka - į to paties lygio žemesnės kategorijos pareigas. Rekomendacijų 8. – 8.7. punktuose numatyti kriterijai, nustatantys muitinės pareigūno kvalifikaciją. Taigi, įvertinus minėtų teisės aktų nuostatas, iš esmės pagrindinis kriterijus sprendžiant, kas iš darbuotojų turi būti atleistas, kai mažinamas darbuotojų skaičius yra jų kvalifikacija. Atvejai numatantys pirmenybės teisę likti darbe išvardinti DK 135 straipsnio 1 dalies punktuose, Rekomendacijų 7. – 7.3.4. punktuose ir Kolektyvinės sutarties 28. - 28.8. punktuose. Pareiškėja dėl pirmumo teisės likti dirbti galėjo konkuruoti tik su tais muitinės pareigūnais, kurių išsilavinimą ir kvalifikaciją apibrėžiantys rodikliai buvo tokie patys, kaip ir pareiškėjos. Pareiškėjos ir priimtosios į Kauno teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus Panevėžio poskyrio vyresniosios inspektorės pareigas Jolantos Murauskienės kvalifikacija, t.y. pareigybės ir kvalifikacijos kategorijos, pareigybės lygis, išsilavinimas, iš esmės nesiskyrė. Pažymėtina tai, kad Rekomendacijose buvo numatytos tos pačios kaip ir DK 135 straipsnyje 1 dalyje pirmumo teisę lemiančios sąlygos. Kolektyvinėje sutartyje, be to, buvo numatyti papildomi - fakultatyviniai kriterijai lemiantis pareigūnų pirmumo teisę būti paskiriamam į kitas to paties lygio ir kategorijos pareigas, kurie savo esme neprieštaravo DK 135 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Pareiškėja atitiko DK 135 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir Rekomendacijų 7.3.2. punkte numatytus kriterijus, kadangi turėjo ne mažesnį kaip dešimties metų nepertraukiamąjį darbo stažą muitinėje, bei kolektyvinės sutarties 28.3. punkto nuostatas, nes viena augino sūnų studijuojantį dieniniame skyriuje. Tuo tarpu pareigūnė Jolanta Murauskienė, atrinkta į Kauno teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus Panevėžio poskyrio vyresniosios inspektorės pareigas, jokių pirmumo teisę lemiančių kriterijų neatitiko. Tačiau minėtos pareigūnės atžvilgiu galiojo kita įstatymuose numatyta imperatyvaus pobūdžio garantija, užtikrinanti darbuotojo teisę išsaugoti darbo vietą. Būtent, Statuto 55 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nėščios muitinės pareigūnės ir muitinės pareigūnas atostogų vaikui prižiūrėti, iki jam sueis treji metai, metu negali būti atleistas iš pareigų, kai jo pareigybė naikinama Statuto 55 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytu pagrindu. Panaši nuostata yra numatyta ir DK 132 straipsnio 2 dalyje. Nors šiuo atveju, taikytina specialioji DK 132 straipsnio 2 dalies atžvilgiu Statuto 55 straipsnio 4 dalis, kuri nustato pareigūnams garantija draudžiančią atleisti nėščias muitinės pareigūnes ir pareigūnus atostogų, vaikui prižiūrėti iki jam sueis 3 metai, metu. Statuto 55 straipsnio 4 dalyje numatyta garantija nesaistoma kriterijais, kurie suteikia pareigūnams pirmumo teisę būti paliktiems darbe, kai mažinamas darbuotojų skaičius (DK 135 str.). Statuto 55 straipsnio 4 dalyje numatyta garantija, draudžianti atleisti iš pareigų nėščią muitinės pareigūnę ir muitinės pareigūną atostogų vaikui prižiūrėti, iki jam sueis treji metai, metu, yra imperatyvaus pobūdžio. Todėl ši garantija be išlygų privaloma darbdaviui. Darbdavys neturi pasirinkimo laisvės nevykdyti Statuto 55 straipsnio 4 dalyje nustatyto draudimo atleisti iš tarnybos nėščią muitinės pareigūnę ar pareigūną jo atostogų, vaikui prižiūrėti iki jam sueis 3 metai, metu. Pareigybės naikinimo atveju Statuto 55 straipsnio 4 dalyje numatyta garantija yra absoliuti, todėl svaresnė už kriterijus nulemiančius pirmenybės teisė būti paliktam darbe. Įstatymo leidėjas, įvirtinęs Statuto 55 straipsnio 4 dalyje garantijas nėščioms muitinės pareigūnėms ir muitinės pareigūnams, esantiems vaiko priežiūros iki jam sueis treji metai atostogose, siekė apginti laibiau socialiai pažeidžiamų pareigūnų teises darbo netekimo atveju, lyginant su kitais pareigūnais, kurie atitiko pirmumo teisės būti paliktiems darbe kriterijus. Ginčo atveju, atsakovas neturėjo jokios alternatyvos nepriimti Jolantos Murauskienės į pareiškėjos pageidaujamas užimti pareigas. Statuto 55 straipsnio 4 dalis šiai pareigūnei, esančiai vaiko priežiūros iki jam sueis treji metai atostogose, garantavo darbinių santykių tęstinumą jos pareigybės naikinimo atveju.
Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto (toliau - Statutas) 54 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad muitinės pareigūnas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir muitinės pareigūnas sutinka - į to paties lygio žemesnės kategorijos pareigas. Jei pareigūnas iki pareigybės panaikinimo į kitas pareigas nepaskiriamas, jis atleidžiamas iš pareigų pagal Statuto 55 straipsnio 1 dalies 8 punktą.
Pareiškėjai atsisakius siūlomų pareigų, bei nepasirinkus kitų Lietuvos Respublikos muitinės interneto svetainėje siūlomų pareigų (b.l. 36), pareiškėja pagrįstai buvo atleista iš Panevėžio teritorinės muitinės Mokesčių apskaitos ir išieškojimo skyriaus vyresniosios inspektorės pareigų pagal Statuto 55 straipsnio 1 dalies 8 punktą. Pareiškėjai buvo išmokėta piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas ir trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė kompensacija. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo naikinti skundžiamą įsakymą. Nepanaikinus skundžiamo įsakymo, taip pat nėra teisinio pagrindo tenkinti kitų pareiškėjos prašymo reikalavimų, susijusių su atlyginimo už priverstinės pravaikštos laiką priteisimu, įpareigojimu priimti į Kauno teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus Panevėžio poskyrio vyresniosios inspektorės pareigas.
Be to, pareiškėja prašė priteisti neturtinę žalą. Pažymėtina, kad valstybės pareiga atlyginti žalą pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šiuo atveju vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai nebūtų veikę taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Byloje nenustatyta jokių pagrįstų duomenų, kad teritorinės muitinės pareigūnai veikė neteisėtai, atleisdami pareiškėją iš tarnybos Statuto 55 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu. Nenustačius civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų (neveikimo), civilinė atsakomybė negalima. Pareiškėjos reikalavimas priteisti neturtinę žalą yra nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 88 straipsniais, teisėja
nusprendžia:
Pareiškėjos prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacinius skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.