Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku - ekspeditoriumi, praeityje teistas, 2009-05-12 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu nutraukta byla pagal BK 284 str.1 d., vadovaujantis BK 38 str., teistumas išnykęs, aukštojo išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. padėjo suklastoti tikrą Vengrijos Respublikos asmens tapatybės kortelę ir žinomai suklastotą tikrą Vengrijos Respublikos asmens tapatybės kortelę laikė, gabeno ir panaudojo, o būtent: V. M. tiksliai nenustatytu metu, bet ne vėliau kaip 2017-02-07, Vengrijos Respublikoje, Budapešto mieste, tiksliau nenustatytoje vietoje, susitarė su nenustatytos Vengrijos įmonės atstovu, kad pastarasis padės įgyti suklastotą tikrą Vengrijos Respublikos asmens tapatybės kortelę, kurioje bus jo (V. M.) nuotrauka. Vykdydamas susitarimą su Vengrijos įmonės atstovu, tiksliau nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2017 m. vasario 7 d., V. M. nenustatytoje vietoje perdavė Vengrijos Respublikos įmonės atstovui savo nuotrauką, išgalvotu parašu pasirašė atstovo jam pateiktą prašymą gauti Vengrijos Respublikos asmens tapatybės kortelę, po ko 2017-02-07 kartu su minėtu atstovu nuvyko į Seged miesto apskrities administraciją, Vengrijoje, kur susimokėjęs oficialius mokesčius pasiėmė žinomai suklastotą tikrą Vengrijos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), vardu, t. y. padėjo pagaminti žinomą suklastotą tikrą Vengrijos Respublikos asmens tapatybės kortelę. Įgijęs žinomai suklastotą tikrą Vengrijos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje laikė šį dokumentą, po ko gabeno į Niderlandų Karalystę, kur Amsterdamo miesto oro uoste pateikė žinomai suklastotą tikrą Vengrijos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), GWK Travelex banko filiale ir įgijo GWK Travelex banko „MasterCard“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) bei tokiu būdu panaudojo žinomai suklastotą dokumentą. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus žinomai suklastotą tikrą Vengrijos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) laikė iki 2018-11-05 kol asmens kratos metu ją paėmė Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai.

Kaltinamasis V. M. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad galima remtis jo duotais parodymais prieš tai, ikiteisminio tyrimo metu. Neįvardins kelintais metais, nes nepamena, tai buvo Vengrijos valstybėje. Joje dažnai lankėsi darbo reikalais. Per tarpininkus gavo tokį kaip ir pasiūlymą įsigyti vengrišką dokumentą. Pasiūlė įsigyti Vengrijos pilietybę, pilietybės kortelę. Buvo įmonė, kuri užsiima tuo klausimu. Jis lankėsi toje įmonėje, kurioje užpildė anketą, surašė dokumentus. Po to pats važiavo, kadangi net negalvojo, kad čia gali būti kažkoks kriminalas, kadangi jis pats važiavo į pasų poskyrį, kuriame buvo pildyti dokumentai. Jis vengrų kalbos nežino, tai tas įmonės atstovas pildė dokumentus, vertėjavo. Jis pildė dokumentus, kad gautų pasą, pildė anketinius duomenis. Tai oficiali valstybinė įmonė, kuri išduoda dokumentus, ten pildė prašymą, bet vengrų kalba, jam vertėjavo. Kokiu vardu pildė prašymą, jis dabar negali tiksliai įvardinti. Atsimena, kad buvo reikalingi jo pirštų antspaudai, nupaveikslavo, buvo padarytos nuotraukos, identifikuota asmenybė. Buvo parašęs įgaliojimą, kad be jo buvimo jie paims dokumentus iš pasų poskyrio, taip ir buvo. Kažkur po kelių savaičių, po maždaug 3 sav., būtent ta įmonė paėmė dokumentus ir jis iš jos atsiėmė tapatybės kortelę. Kad nėra V. M. pavardės ji pamatė, kai gavo tuos dokumentus. Kai pildė prašymą jis gerai nepamena. Jis jiems kaip anketinius duomenis buvo pateikęs savo, V. M., asmens dokumentą. Ant prašymo kaip pasirašė dabar nepamena. Viskas vyko greitai. Šalia atstovavo asmuo, kuris tvarkė visus tuos dokumentus. Ekspertizės metu nustatyta, kad kortelė nėra padaryta, ji yra tikra, tik tas gavimo būdas. Dėl to jis įsivaizdavo, kad čia nėra jokio didelio kriminalo. Įsivaizdavo, kad gali turėti. Po to taip, gavo, matė, kad ten ne jo vardas, pavardė. Jie kaip aiškino, kad buvo tokios galimybės, kad tik tokiu būdu galėjo padaryti. Dėl to kam jam ta kortelė – ta kortelė šiaip sau, nėra jokio tikslo. Nei jis jos realiai naudojo nei kažkaip panaudojo. Taip, ją pateikęs jis atsidarė banko sąskaitą, bet su ja nevykdė jokių operacijų. Ta kortelė buvo piniginėje. Kortelėje pinigų nebuvo. Paprasčiausiai buvo galimybė gauti kortelę, kadangi Lietuvos valstybė neduoda teisės turėti antros pilietybės tai gavosi, kaip gavosi. Ikiteisminio tyrimo metu sakė teisybę. Būdamas Olandijoje jis ją (banko kortelę) išsiėmė, nes Olandijoje, oro uoste, skrido ir atsidarė sąskaitą, tranzitinėje salėje. Buvo galimybė ir atsidarė. Tuo metu kažkiek padėjo kai atsidarė, bet labai nežymūs pinigai. Nebuvo vykdomos jokios operacijos. Ta kortelė debetinė, su ja negali daryti jokių pavedimų. Tai visas toks ir panaudojimas. Tą asmens tapatybės kortelę turėjo su savimi, piniginėje, ir banko kortelę. Kokie asmenys, įmonės neatsimena. Pamena tik adresą, kad Budapeštas. Pamena, kad pasų poskyris buvo kažkur 2 val. kelio nuo Budapešto, bet jie vyko su įmonės automobiliu į kitą miestą. Jis padavė savo asmens dokumentus, bet tik gavęs laišką, kad įmonė to negali, išdavė kito asmens. Jam buvo suteikta Vengrijos pilietybė tik kitu vardu. Jis pasikliovė ta įmone. Dėl Vengrijos pilietybės tvarkos, kiek jie paaiškino, tiek žinojo. Į Vengriją jis tik važinėja. Vengrijos pilietybės suteikimo tvarkos nežino. Jis Lietuvos pilietis ir Lietuvoje gyvena, bet realiai negalėtų įvardinti kokia pilietybės gavimo tvarka. Yra eiliškumas, yra išskirtiniai momentai ir įsivaizdavo, kad ir Vengrijoje yra kažkokie išskirtiniai momentai, kuriais gali gauti pilietybę. Taip jam buvo taip paaiškinta. Prisipažįsta, gailisi. Ta kortelė nesufalsifikuota ir ekspertizė tai patvirtino, kad ji tikra ir jis jos nedarė. Kortelėje tik duomenys kiti. Ji išduota ne gatvėje, ne turguj, o valstybinėje įstaigoje, kurioje išduodami dokumentai. Yra žmonės, kurie dirba tą darbą, kurie išmano tą darbą ir jeigu jiems nekilo jokių įtarimų, tai ir jis nesuabejojo. Dabar neatsimena kokį parašą dėjo. Buvo anketiniai duomenys, kurių buvo labai nemažai, kurie buvo vengrų kalboje. Pasų poskyryje moteris nekalbėjo angliškai, kalbėjo tik vengriškai ir tas lydintis asmuo, vadinamas tarpininkas, su ja ir bendravo. Buvo identifikuota jo asmenybė, davė piršto antspaudus, išduodami biometriniai dokumentai, nuskenuotos akys, padaryta nuotrauka ir viskas tas įvyko pasų poskyryje. Jis nepasiėmė asmens tapatybės kortelės. Parašė įgaliojimą, kad ta įmonė paims tuos asmens dokumentus kada bus jau padaryta. Kažkur po 3 sav. jie ir paėmė. Jis nebevažiavo į tą miestą. Kortelę jam įteikė Budapešte. Atsiėmė Budapešte, toje įmonėje, kuriai buvo suteiktas įgaliojimas. Kai pasiėmė pamatė, kad ne jo vardu. Pasakė, kad „kitaip negalima, padarėm taip“. Pamatė taip kaip yra, tai ir sutiko. Jo šeimyninė padėtis – trys mažamečiai vaikai: 12 m., 10 m. ir 2 m., žmona yra auginanti mažąją dukrytę, mėnesinės pajamos apie 1000 eurų. Jeigu sako, kad galima įsigyti, gal ir nesitiki, bet pats realiai nuvažiavo, pats įsitikino. Jeigu sakytų jam nedalyvaujant, gal ir būtų netikėjęs, bet kadangi paaiškino tą visą gavimo būdą ir sako pats važiuoji į pasų poskyrį, dėl to tų abejonių jam kažkaip sumažėjo. Dėl banko kortelės, buvo skrydis tranzitinėje salėje, buvo galimybė, vaikščiojo, turėjo laiko ir išsiėmė. Yra banko atstovai, jie reklamuoja, kad galima įsigyti. Priėjo, susigundė ir įsigijo tą banko kortelę. Neprisimena kurias tiksliai metais. Jis ją išsiėmė pagal tą kortelę, kurią gavo, pagal vengrišką. Nebandė paaiškinti, nes pagal tokius dokumentus kokius pateikė, pagal tai ir buvo išduota.

Proceso dalyviams sutinkant, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimas atliktas sutrumpintai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. M. kaltė be jo prisipažinimo įrodoma ikiteisminio tyrimo duomenimis:

Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro 2019-11-08 nutarimu iš baudžiamosios bylos Nr. 01-1-04570-18 atskirta baudžiamoji byla V. M. atžvilgiu, išskirtai baudžiamajai bylai suteikiant Nr. 01-1-47607-19 (1 t., b. l. 1-2).

Remiantis 2018-11-05 asmens kratos protokolu nustatyta, kad buvo atlikta V. M. asmens krata, kurios metu V. M. savanoriškai pateikė su savimi turėtus daiktus, tarp kurių ir Vengrijos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini) vardu ir GWK Travelex banko „MasterCard“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 143- 149).

Remiantis 2018-11-27 apžiūros protokolu nustatyta, kad pas V. M. asmens kratos metu paimti daiktai, tarp jų ir GWK Travelex banko „MasterCard“ mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apžiūrėti (1 t., b. l. 154-161).

Remiantis 2018-11-20 specialisto išvada Nr. 140- (5660)- IS1-6429 nustatyta, kad Vengrijos Respublikos asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) yra atspausdinta pagal tokių blankų spausdinimo reikalavimus, tai yra, asmens tapatybės kortelė yra tikra. Tapatybės kortelėje pirminio turinio rekvizitų pakeitimo požymių nenustatyta ( 1 t., b. l. 177-178).

2019-03-20 Generalinė prokuratūra išdavė Europos tyrimo orderį, kuris 20219-04-16 išsiųstas Vengrijos generalinei prokuratūrai (2 t., b. l. 60, 64-77, 78-91).

2019-07-18 Generalinėje prokuratūroje iš Vengrijos Respublikos gauta Europos tyrimo orderio vykdymo medžiaga (2 t., b. l. 94, 95, 96-176, 3 t. b. l. 1-130).

Remiantis Vengrijos Respublikos pateikta Europos tyrimo orderio vykdymo medžiaga nustatyta, kad:

1. 2019-05-29 apklaustas liudytojas (duomenys neskelbtini) parodė, kad Vengrijos pilietybę jis priėmė 2015 m. gruodžio 17 d., kada (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje (Chaidu Bichar apskrityje) jis davė piliečio priesaiką. Jo natūralizacijos sertifikatas dingo kadrų agentūroje, kur jis kreipėsi dėl galimybės dirbti Vengrijoje. Gavęs Vengrijos pilietybę, jis neteikė paraiškos gauti Vengrijos užsienio pasą ar kitus dokumentus. Vengrijos Seged mistuose 2017 m. vasario 7 ir 9 dienomis jis nėra buvęs. Jis nepažįsta asmens, kurio fotografija yra paraiškos blanke. Parašai dokumentuose yra ne jo. Jis nepažįsta V. M. ir su juo nėra bendravęs (3 t., b. l. 10-14).

2. Remiantis paraiška asmens liudijimo (pastovaus) apiforminimui nustatyta, kad 2017-02-07 Vengrijos Respublikos Seged mieste Seged miesto apskrities administracijoje (duomenys neskelbtini) pateikė paraišką gauti asmens liudijimą (pastovų), dokumentus pateikė asmeniškai, pasirašė, paraiškos lape įklijuota V. M. fotonuotrauka (2 t., b. l. 114, 3 t., b. l. 25).

3. Remiantis 2018-05-07 Seged m. policijos valdybos tyrimo skyriaus raštu, nustatyta, kad atliekamas tyrimas baudžiamojoje byloje dėl pagrįsto įtarimo padarius nusikaltimą dėl dokumentų padirbinėjimo oficialiam asmeniui piktnaudžiaujant savo tarnybine padėtimi. Tyrimo metu nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 30 d. iki 2017 m. vasario 28 d. Seged m. apskrities administracijoje Čongrad apskrities administracijoje tarpininkaujant (duomenys neskelbtini) nežinomiems užsienio piliečiams buvo neteisėtai pateikti Vengrijos išduoti originalūs dokumentai. Vykdant nusikaltimą piliečių duomenys teisėtai pagal supaprastintą natūralizacijos procedūrą - priėmus Vengrijos pilietybę, buvo naudojami nežinomų asmenų kartu su savo nuotraukomis neteisėtam Vengrijos užsienio pasų apiforminimui ir vienu atveju Vengrijos tapatybės liudijimui. Tokiu būdu, (duomenys neskelbtini) apiformino Vengrijos dokumentus panaudodamas ir (duomenys neskelbtini) asmens duomenis, o būtent 2017 m. vasario 7 d. buvo pateikta paraiška Vengrijos asmens liudijimui Nr. (duomenys neskelbtini) gauti, kuris buvo išduotas asmeniškai nežinomam asmeniui 2017 vasario 9 d. Seged m. apskrities administracijoje (3 t., b. l. 28-31).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma: kaltinamojo V. M. parodymai, kuriuose jis savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad padėjo suklastoti tikrą Vengrijos Respublikos asmens tapatybės kortelę, vyko su nenustatytu asmeniu į instituciją, kurioje išduodami dokumentai, pateikė savo nuotrauką, biometrinius duomenis, vėliau nenustatytas asmuo iš institucijos, išdavusios dokumentą jį paėmė ir atidavė kaltinamajam V. M., šis matė, kad dokumente nuotrauka yra jo, tačiau nurodyti ne jo asmens duomenys, taip pat žinomai suklastotą tikrą Vengrijos Respublikos asmens tapatybės kortelę laikė, gabeno ir panaudojo GWK Travelex banko filiale ir įgijo GWK Travelex banko „MasterCard“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), 2018-11-20 specialisto išvada Nr. 140- (5660)-IS1-6429 iš kurios nustatyta, kad Vengrijos Respublikos asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) yra atspausdinta pagal tokių blankų spausdinimo reikalavimus, tai yra, asmens tapatybės kortelė yra tikra, duomenys gauti iš Vengrijos institucijų, atitinka vieni kitus, juos patvirtina bylos rašytiniai įrodymai, kas neginčijamai patvirtina, jog kaltinamasis V. M. padėjo suklastoti tikrą Vengrijos Respublikos asmens tapatybės kortelę ir žinomai suklastotą tikrą Vengrijos Respublikos asmens tapatybės kortelę laikė, gabeno ir panaudojo ir tokiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje, veika kvalifikuota teisingai.

Prašymą perduoti V. M. pagal laidavimą pateikęs G. L., gim. (duomenys neskelbtini), yra vedęs, turi vaikų, anūkų, neteistas, baustas administracine tvarka, tačiau ne už itin šiurkštų administracinį nusižengimą – kaip pats nurodė, atvykęs į kitą miestą pastatė automobilį, sumokėjo už stovėjimą, tačiau ten stovėti buvo draudžiama, todėl teismas tokį administracinį nusižengimą vertina kaip atsitiktinį, o ne tendencingą teisės normų nesilaikymą, dėl ko asmuo negalėtų būti pripažintas laiduotoju. G. L. yra direktorius transporto įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, o V. M. pas jį dirba jau apie 10 metų, bet o jie kartu mokėsi, nors gyvai susitinka ne itin dažnai, tačiau nuolatos bendrauja ryšio priemonėmis, santykiai artimi, atviri, todėl atsižvelgiant į jo asmenines savybes bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam V. M., gali būti pripažintas pasitikėjimo vertu asmeniu. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas daro išvadą, kad G. L. yra vertas teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam V. M., todėl mano, kad jis yra tinkamas laiduotojas. (4 t, b. l. 117-119, 120,123).

Kaltinamojo V. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

V. M. padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia, neteistas, administracine tvarka baustas, šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi (4 t.,b.l.127-129), dirbantis (3 t.,b.l.136-137), darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (2t.,b.l.40), duomenų, kad būtų psichiatro ar priklausomybės ligų įskaitose byloje nėra. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nėra. 2009-05-12 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu nutraukta byla pagal BK 284 str.1 d., vadovaujantis BK 38 str.. Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė teistumui išnykus, todėl pagal teismų praktiką laikomas neteistu, tai yra teisiamas pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs šią nusikalstamą veiką, teismo nuomone, yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl, esant šioms aplinkybėms ir visoms sąlygoms, numatytoms Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnyje, V. M. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal G. L. laidavimą. Laidavimas, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir kaltinamojo asmenybę, skiriamas be užstato.

Tačiau, atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiant jį pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, V. M. tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 str. 1 d., 2 d. 6 p., 71 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 303 str. 4 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str., teismas

nusprendžia:

V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalyje, padarymo, pagal laidavimą be užstato, nustatant laidavimo terminą vieneriems metams, laiduotoju paskiriant G. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, V. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 12 MGL (600 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

V. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti V. M., kad jam, laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui G. L., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Daiktinus įrodymus: Vengrijos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), vardu, GWK Travelex banko „MasterCard“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), saugomus prie baudžiamosios bylos ir perduotus su baudžiamosios bylos medžiaga, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.