Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Audrius Saulėnas, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs atsakovo R. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-03-12 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. B. Š. ieškinį atsakovui R. S. dėl skolos, palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismas, atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir esant ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, 2013-03-12 priėmė sprendimą už akių, priteisė ieškovei iš atsakovo 4 000 negrąžintą paskolą, 404,55 Lt palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2012-11-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 532 Lt bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Sprendimo už akių priėmimas – tai toks ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Šio instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (CPK 7 straipsnis). Tačiau teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu, nes teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Šalis, kurios atžvilgiu priimtas sprendimas už akių, per įstatyme nustatytą 20 dienų terminą, turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 287 straipsnio 1 dalis). Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, be aplinkybių, liudijančių atsiliepimo nepateikimą svarbumą, turi būti nurodytos ir aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui bei šias aplinkybes pagrindžiantys įrodymai (CPK 287 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog tais atvejais, kai teismui pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad priimant sprendimą už akių, buvo padaryta teismo klaida arba tas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas, sprendimas už akių gali būti panaikinamas ir tuo atveju, jei netenkinama pirmoji sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-09-21 nutarimas. Žin., 2006, Nr. 102-3957 (2006-09-26). Tačiau nei įstatyme, nei teismų praktikoje nėra įtvirtinta galimybė panaikinus sprendimą už akių atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tuo atveju, jei teismui nėra pateikiami jokie įrodymai, galintys turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Taigi, net ir nustačius, jog atsakovas nepateikė atsiliepimo dėl svarbių priežasčių, priimtas sprendimas už akių negali būti naikinamas vien dėl šios priežasties, nesant jokių įrodymų, leidžiančių pagrįstai abejoti šio sprendimo pagrįstumu. Tokia įstatymų leidėjo pozicija paaiškinama tuo, jog iš esmės teisingai išspręstos bylos proceso atnaujinimas dėl formalių priežasčių neatitiktų civilinio proceso ekonomiškumo principo reikalavimų, kuo greitesnės teisinės taikos atkūrimo tikslo.

CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo pagrindai. Pagal šią teisės normą, teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad jis buvo pasyvus, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nes buvo išvykęs į užsienį ir procesiniai dokumentai jam nebuvo įteikti asmeniškai. Procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamojoje ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą (CPK 122 straipsnio 1 dalis). Dalyvaujančiam byloje fiziniam asmeniui, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai (CPK 123 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 123 straipsnio 3 dalį tinkamu procesinio dokumento įteikimu laikytinas įteikimas kuriam nors iš kartu su dalyvaujančiu byloje asmeniu gyvenančių pilnamečių šeimos narių, išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Procesinių dokumentų įteikimo reglamentavimo esmė – kad suinteresuotas asmuo žinotų apie teisines pasekmes jam sukeliančius procesinius veiksmus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškinys ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo buvo įteikti atsakovo sutuoktinei 2012-12-05. Atsakovo sutuoktinė turėjo pareigą, priėmusi dokumentus, perduoti juos atsakovui. Atsakovas patvirtino, kad su sutuoktine palaikė ryšius, todėl darytina išvada, kad atsakovui apie pateiktą ieškinį bei pareigą pateikti atsiliepimą buvo pranešta tinkamai (CPK 123 straipsnio 3, 5 dalis), todėl apelianto argumentas dėl netinkamo procesinių dokumentų įteikimo atmestinas kaip nepagrįstas. Be to, pažymėtina, kad atsakovas turi pareigą bendradarbiauti su kreditoriumi, pranešti savo kreditoriui apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Jeigu asmuo šios pareigos neįvykdo, kreditorius turi teisę siųsti pranešimus bei atlikti kitus veiksmus paskutinėje jam žinomoje asmens gyvenamojoje vietoje (CK 2.17 straipsnio 3 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė be svarbios priežasties, nors procesiniai dokumentai jam buvo įteikti tinkamai, todėl esant ieškovės prašymui, teismas galėjo priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad šaliai nepateikus atsiliepimo į ieškinį be svarbių priežasčių, tačiau pateikus įrodymus, patvirtinančius sprendimo neteisėtumą ir/ar nepagrįstumą ir asmens teisių pažeidimą, teismas privalo naikinti sprendimą už akių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-12-29 nutartis byloje Nr.3K-3-699/2006; 2007-10-09 nutartis byloje Nr. 3K-3-389/2007; 2008-04-08 nutartis byloje Nr. 3K-3-227/2008). Todėl, antra esminė aplinkybė, kurią teismas vertina ir turi pagrindą panaikinti sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu konstatuoja, kad šalies teismui pateikti argumentai bei įrodymai, galėjo turėti įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir (ar) pagrįstumui.

Atsakovas, tiek pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tiek atskirajame skunde, skolos fakto neginčija, tačiau teigia, kad ieškovė savo reikalavimą turėjo pareikšti ne jam, o R. S. individualiai įmonei, o kadangi įmonei 2010-04-23 iškelta bankroto byla, tai ši byla turėjo būti perduota pagal teismingumą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Pagal Individualių įmonių įstatymą individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo (2 straipsnis). Juridinis asmuo atsako pagal savo prievoles jam nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu. Juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles (CK 2.50 straipsnio 1, 2 dalis). Bylos duomenimis, vekselį, kuriuo pagrindu ieškovė prašo priteisti skolą iš atsakovo, 2010-12-12 išdavė ir pasirašė atsakovas, kaip fizinis asmuo. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad vekselis pasirašytas 2009 m. gruodžio mėnesį, kad vekselio išdavimas kokiu tai būdu yra susijęs su R. S. individualios įmonės veikla, kad vekselį atsakovas pasirašė ir išdavė kaip juridinio asmens atstovas (CPK 178 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad R. S. įmonė nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio subjektas ir neturi pareigos atsakyti į pareikštą ieškovės reikalavimą dėl skolos, kylančios iš atsakovo, kaip fizinio asmens 2010-12-12 išduoto vekselio, priteisimo. Todėl aplinkybė, kada R. S. individualiai įmonei iškelta bankroto byla, neturi jokios reikšmės. Atsakovo kaip fizinio asmens, pareiga įvykdyti prievolę kyla asmeniškai jam, todėl ieškovė pagrįstai reikalavo skolą grąžinti iš atsakovo ir ši byla teisminga Klaipėdos miesto apylinkės teismui, o ne R. S. individualios įmonės bankroto bylą nagrinėjančiam Klaipėdos apygardos teismui, kaip teigia apeliantas. Apelianto argumentas, kad ieškovei praleidus įstatyme nustatytą vekselio pateikimo apmokėti terminą, ji prarado galimybę išieškoti skolą pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą, todėl pagal vekselį nebegali būti priteista skola, atmestinas. Kadangi ieškovė nesikreipė į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme nustatytu terminu, tai atsakovo išrašytas vekselis tapo skolos rašteliu, kaip rašytiniu įrodymu, patvirtinančiu pinigų gavimo faktą pagal paskolos sutartį, t. y. faktinį bei realų pinigų perdavimo atsakovui faktą, kuriuo besąlygiškai pripažįstama ir įsipareigojama grąžinti vekselio turėtojui – ieškovei, vekselyje nurodytą pinigų sumą (CK 6.878 straipsnis), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, ieškovės pateikto vekselio, kaip skolos raštelio, pagrindu priteisė ieškovei iš atsakovo 4 000 Lt paskolą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta aukščiau, konstatuoja, kad nepaisant priežasčių dėl kurių nebuvo pateiktas laiku atsiliepimas į ieškinį, atsakovas, paduodamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nenurodė aplinkybių bei nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog teismo sprendimas už akių yra akivaizdžiai neteisėtas, nepagrįstas ir juo buvo pažeistos atsakovo teisės (CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 288 straipsnio 4 dalis), todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo panaikinti teismo sprendimą už akių bei atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

Vadovaujantis tuo, kas nurodyta, teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė, pateikdama atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą, pateikė prašymą priteisti advokato padėjėjui sumokėtus 650 Lt už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą (b. l. 59). Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalis numato, kad advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose ir ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo advokato padėjėjo praktikos pradžios. Atstovavimas teismuose pasireiškia ne tik atstovavimu teismo posėdyje, tačiau ir procesinių dokumentų ruošimu. Atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymas yra procesinis veiksmas, apimantis atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, todėl ieškovės prašomų bylinėjimosi išlaidų priteisimas reikštų įstatymo pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, teismui nėra teisinio pagrindo priteisti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-03-12 nutartį palikti nepakeistą.