- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-05-09
- Bylos Nr.
- 2K-309/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Antanas Klimavičius (pirm.), Vytautas Piesliakas, Viktoras Aidukas (pran.)
- Nuteistasis
- A. M.
- Kategorijos
- 1.2.28.3Savavaldžiavimas (BK 294 str.)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Antano Klimavičiaus, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Viktoro Aiduko,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. kasacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalį trisdešimt parų arešto.
Taip pat skundžiama Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 5 d. nutartis, kuria nuteistojo A. M. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. M. nuteistas už tai, kad 2005 m. balandžio 17 d., apie 21 val., Panevėžio mieste, (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą prieš G. R., dėl ko nežymiai sutrikdė jo sveikatą, savavališkai vykdė pripažįstamą, bet nerealizuotą savo teisę – priversti G. R. sugrąžinti 700 Lt skolą už telekomunikacijų paslaugas.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. M. kasaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nuosprendį ir Panevėžio apygardos teismo 2006 m. sausio 5 d. nutartį. Jo veiką iš BK 294 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 140 straipsnį ir vadovaujantis BPK 416 straipsnio 3 dalimi procesą nutraukti, nes jis su nukentėjusiuoju susitaikė.
Kasaciniame skunde kasatorius nurodo, kad teismų sprendimai naikintini dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Teismai darydami išvadą, kad jis nukentėjusiojo atžvilgiu savavaldžiavo, grindė G. R. aiškinimu, jog jis suvokė, kad smurtas naudojimas dėl negrąžintos skolos už telekomunikacijų paslaugas. Tačiau smurtą jis panaudojo ne siekdamas atgauti pinigus, o iš pykčio, kad ilgai buvo žadama grąžinti skolą. Taigi teismai, vertindami jo veiksmus kaip savavaldžiavimą, neatsižvelgė į jo subjektyvinę pusę ir neteisingai kvalifikavo jo veiksmus. Mano, kad jo veiksmus teismai turėjo kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes G. R. sveikata buvo sutrikdyta nežymiai. Šitaip perėjus iš valstybinio kaltinimo į privatų kaltinimą ir jiems su nukentėjusiuoju susitaikius, teismas nutartimi procesą būtų turėjęs nutraukti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. M. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl nuteistojo A. M. nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 294 straipsnio 2 dalį
Savavaldžiavimas tai savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos ginčijamos arba pripažįstamos, bet nerealizuotos savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės vykdymas (BK 294 straipsnis). Nusikaltimas laikomas baigtu kaltinamajam pradėjus vykdyti veiksmus, nukreiptus savo ar kito asmens tikrai ar tariamai teisei įgyvendinti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltininko veikos kvalifikavimą apsprendžia nusikaltimo subjektyviosios pusės požymių nustatymas.
Pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes nukentėjusysis G. R. nuteistojo sutikimu nuo 2004 m. gruodžio 15 d. iki 2005 m. kovo 15 d. naudojosi jam priklausančia SIM kortele ir už telekomunikacijų paslaugas buvo skolingas A. M. 700 Lt. Šios aplinkybės nukentėjusysis neginčija.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus padarė išvadą, kad kaltinamasis suprato savo veikos pobūdį ir jos neteisėtumą, ir taip siekė priversti nukentėjusįjį sugrąžinti skolą. Teismas atmetė nuteistojo teiginį, kad jis pavartojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį iš pykčio.
Apeliacinės instancijos teismas pripažino šią teismo išvadą teisinga ir nurodė, kad nuteistojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, nes jis savavaldžiavo panaudodamas fizinį smurtą.
A. M. kasaciniame skunde faktiškai atkartoja apeliacinio skundo argumentus ir prašo perkvalifikuoti jo veiką iš BK 294 straipsnio 2 dalies į BK 140 straipsnio 1 dalį teigdamas, kad sumušė nukentėjusįjį ne siekdamas atgauti pinigus, o iš pykčio.
Kolegijos nuomone, teismai padarė teisingą išvadą, kad A. M. vykdė pripažįstamą, bet nerealizuotą teisę, t. y. priversti G. R. grąžinti skolą – 700 Lt ir tam tikslui pavartojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį. Taigi kasatoriaus teiginys atmestinas kaip nepagrįstas, o jo veika teismų teisingai kvalifikuota pagal BK 294 straipsnio 2 dalį kaip savavaldžiavimas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo A. M. kasacinį skundą atmesti.