Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, pagrindinio išsilavinimo, teistas:

2002-12-09 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio l dalį, 225 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio l dalį, 111 straipsnio l dalį, 42 straipsnio l dalį laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47¹ straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams; 2003-02-05 Šiaulių apygardos teismo nutartimi nuosprendis pakeistas – paskirta galutinė bausmė 2 metai laisvės atėmimo, panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas.2003-01-16 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, pritaikius Lietuvos Respublikos 2002-11-07 įstatymo „Dėl amnestijos“ 1 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nuo laisvės atėmimo bausmės atleistas;2004-05-26 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio l dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;2006-03-24 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio l dalį, 63 straipsnio l, 2 dalis, 5 dalies 2 punktu laisvės atėmimu 2 metams 2 mėnesiams;2007-10-29 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, 24 straipsnio 6 dalį, 302 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams, 24 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams, 24 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (antras epizodas) laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Paskirtas bausmes subendrinus tarpusavyje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalis ir subendrinus su 2006-03-24 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis, galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams;2011-04-21 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, skirta 50 parų arešto, 2011-09-02 paleistas iš įkalinimo įstaigos atlikus arešto bausmę;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, 286 straipsnyje, 290 straipsnyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. 2011-07-15, apie 15.00 val., Šiaulių tardymo izoliatoriuje, esančiame Trakų g. 10, Šiauliuose, kameroje Nr. 74, sakydamas Z. M. „išėjęs į laisvę susirasiu ir sudaužysiu", toliau, 2011-07-16, apie 7.45 val., tęsdamas nusikalstamą veiką, Šiaulių tardymo izoliatoriaus prižiūrėtojo V. D. akivaizdoje, sakydamas Z. M. „zdarov, šustreke, ar košmarų nesapnavai“, „palauk, aš išeisiu į laisvę, pakasiu“, netrukus po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, vyresniojo inspektoriaus V. D. kabinete Z. M. sakydamas „atsiras kas tave padės į vietą, tokių šustrekų matėm ne vieną“, toliau, 2011-07-16, apie 14.00 val., tęsdamas nusikalstamą veiką, nevykdydamas Šiaulių tardymo izoliatoriaus prižiūrėtojo Z. M. nurodymo išeiti iš kameros į koridorių, stoti prie sienos kojomis žergtai, prižiūrėtojo V. D. akivaizdoje, grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, užsimodamas ranka ir smūgiuodamas prižiūrėtojui Z. M., tačiau pastarajam smūgį atrėmus, tuoj pat po to sakydamas Z. M. „skaičiuok dienas kiek būsiu izoliatoriuje, nes išėjęs į laisvę sužinosiu tavo adresą ir tau bus blogai, nebegyvensi“ grasino nužudyti Z. M. – tokiu savo elgesiu sudarė nukentėjusiajam Z. M. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas.

Be to, A. B., 2011-07-16, apie 14.00 val., Šiaulių tardymo izoliatoriuje, esančiame Trakų g. 10, Šiauliuose, nevykdydamas teisėto Šiaulių tardymo izoliatoriaus prižiūrėtojo Z. M. nurodymo stoti prie sienos ir išžergti kojas, mosikuodamas rankomis ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus prižiūrėtojui Z. M. paėmus jį už kairės rankos tikslu pastatyti jį prie sienos, panaudodamas fizinį smurtą, t. y. dešine ranka smūgiuodamas prižiūrėtojui Z. M., pastarajam smūgį atrėmus, tokiu būdu pasipriešino valstybės tarnautojui – Šiaulių tardymo izoliatoriaus prižiūrėtojui Z. M..

Be to, A. B., 2011-07-16, apie 14.00 val., Šiaulių tardymo izoliatoriuje, esančiame Trakų g. 10, Šiauliuose, nevykdydamas teisėto Šiaulių tardymo izoliatoriaus prižiūrėtojo Z. M. nurodymo stoti prie sienos ir išžergti kojas, išplūdo jį įvairiais necenzūriniais žodžiais ir taip įžeidė savo pareigas atliekantį valstybės tarnautoją – Šiaulių tardymo izoliatoriaus prižiūrėtoją Z. M..

Kaltinamasis A. B. teisme kaltu dėl nusikalstamų veikų neprisipažino ir parodė, kad 2011 m. liepos 15 d. atėjo į policijos komisariatą dėl 50 parų arešto bausmės atlikimo. Jį nuvežė į Šiaulių tardymo izoliatorių ir nuvedė į 74 kamerą. Tuo metu kameroje buvo E. S.. Praėjus dvidešimčiai minučių iš kitos kameros kažkas pabeldė ir pasišaukė jį prie lango. Jam bešnekant su kitų kamerų kaliniais, prie jo kameros durų priėjo Z. M. ir pasakė lipti nuo lango, o jei nenulips, tai jis tuojau ateis pas jį į kamerą. Jis visą tai pasakė grasinamu tonu. Jis Z. M. atsakė „gerai, ateik į kamerą“. Jam yra žinoma, kad šnekėtis su kitais kaliniais būnant kameroje per langą negalima. Po valandos į kamerą atėjo dviese: Z. M. ir V. D., kuris buvo vyresnis korpuso pareigūnas. Jie abu įėjo į kamerą. Priėjęs prie jo Z. M. jam pasakė „naglas“ ar „mandras“. Z. M. sakydamas tuos žodžius jam vieną kartą sutrenkė į krūtinę. Jis Z. M. pasakė „a girdi, ką tu čia darai, ką tu čia tas rankas kilnoji“. Z. M. jam dar kažką pasakė, sudavė antrą kartą. Tuomet jis jau nebetylėjo ir susikeikė, pasakė Z. M. „nebekilnok tų rankų“, kelis keiksmažodžius, „nachui“ ir panašių žodžių, bet nesakė, kad jį užmuš. Z. M. susižvalgė su V. D. ir išėjo iš kameros. Kitą dieną iš ryto buvo patikrinimas, prie kameros durų priėjo Z. M. su V. D. ir paklausė ar jis apsiramino. Jis vėl atsakė kelius žodžius. Tą pačią dieną apie 15 val. jis gulėjo antrame aukšte lovoje ir skaitė knygą, atsidarė durys ir pamatė, kad ten jau stovi visa brigada. Jis išgirdo vieną žodį „eik iš kameros“. E. S. išėjo iš kameros, o jis dar svarstė, ar eiti iš kameros, ar ne, nes jis jau žinojo, kas bus, nes kalėjime jau nevieni metai. Jis žino, kad pareigūnų nurodymai yra privalomi, jis nepakluso nurodymui. Jau išeidamas iš kameros jis išgirdo, kad jam liepė rankas dėti prie sienos ir kojas laikyti žergtai. Jis priėjo prie sienos, tiesė rankas, tuomet prie jo iš nugaros priėjo Z. M. ir čiupo jį už rankos, už kaklo. V. D. iš karto trenkė jam į šoną, nuvertė ant žemės, tuomet jį apspardė. Jis atsikėlė ir pasakė jiems „daužykit, ko nedaužot“. Kai jis jau ėjo į kamerą, kai prie jo priėjo V. D. ir bandė užsimoti ir trenkti „bananu“. Jis pakėlė rankas norėdamas apsiginti, kad jam nepataikytų į galvą. Vėliau kai rankas nuleido, V. D. sudavė „bananu“ tiesiai į maumenį, jam pradėjo bėgti kraujas. Po to incidento iš karto atėjo Z. M. ir liepė eiti į medicinos punktą, bet jis nėjo, nes bijojo, kad jo neprimuštų dar kartą. Po to įvykio praėjus kelioms dienoms, jis nuėjo pas medikus, medikas pasižiūrėjo jį ir pasakė, kad yra sveikas. Tų trijų dienų laikotarpyje jis nesakė žodžių „zdarov, šustreke, ar košmarų nesapnavai“, „palauk, aš išeisiu į laisvę, pakasiu“, „atsiras kas tave padės į vietą, tokių šustrekų matėm ne vieną“, „skaičiuok dienas kiek būsiu izoliatoriuje, nes išėjęs į laisvę sužinosiu tavo adresą ir tau bus blogai, negyvensi“. Tarp jo ir nukentėjusiojo buvo tik abipusis konfliktas. Neprisipažįsta, kad 2011-07-16 pasipriešino pareigūnams ir kad nevykdė pareigūnų nurodymų. Jam yra žinoma Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvimo tvarka, žino savo pareigas ir teises, žino, kad pažeidinėjo nustatytą tvarką. Dėl pareigūno įžeidimo 2011-07-16 dieną – tai sakė necenzūrinius žodžius, tačiau tik po sumušimo. Sakė žodį „nachui“, gal ir sakė žodžius „ožys“, „gaidys“, „mentai“, „pyderai“. Vieniems tie žodžiai yra įžeidžiantys, kitiems ne. Nukentėjusiajam tikriausiai tie žodžiai bus įžeidžiantys. Jis buvo nuvestas pas auklėtoją, kurio nei vardo, nei pavardės neprisimena. Jis auklėtojui pasakė, kad jis prižiūrėtojui pasakė kelis keiksmažodžius, dėl to jis gailisi. Prie auklėtojo, jis Z. M. jokių grasinimų neišsakė. Su auklėtoju kabinete buvo dviese, kabineto durys buvo uždarytos. Prie auklėtojo nesakė žodžių „jūs kiekvieno čia nestumdysit, atsiras kas padės į vietą tokį šustreką“. Jis tik pasakė auklėtojui, kad buvo konfliktas, kad Z. M. priėjęs jam sudavė kelis kartus į krūtinę. 2011-07-18 parašė pasiaiškinimą Šiaulių tardymo izoliatoriui, kad dėl savo elgesio gailisi. Jis gailisi ne dėl to, kad pripažintų kažkokį nusikaltimą, bet gailisi, kad pasakė kelis keiksmažodžius pareigūnams.

Nukentėjusysis Z. M. teisme parodė, kad 2011-07-15, apie 15 val., jis lydėjo įskaitos skyriaus darbuotoją po kameras. Eidamas pro 74 kamerą išgirdo triukšmą, žmogus šūkavo su kitų kamerų kaliniais. Pradaręs kameros durų maitinimo langelį jis pamatė, kad kaltinamasis A. B. užsilipęs ant radiatoriaus šūkauja per langą su kitų kamerų kaliniais. Liepė liautis, nulipti nuo radiatoriaus ir nebešūkauti. A. B. į tai atsakė „eik nachui nuo durų“ mostelėdamas rankosa. Jis uždarė duris ir dėl to įvykio parašė tarnybinį pranešimą. Praėjus kelioms minutėms vėl ėjo pro tą kamerą ir vėl buvo triukšmas, A. B. vėl buvo užsilipęs ant radiatoriaus ir vėl šūkavo. Pasitaręs su V. D., kuris buvo korpuso vyresnysis, nusprendė užeiti į kamerą ir pažiūrėti, ką daro kaltinamasis. V. D. paliko prie kameros durų, o jis užėjo į kamerą. A. B. viduryje kameros užstojo jam kelią, jis jam liepė pasitraukti, tačiau pastarasis pasakė „eik nachui, iš viso ko tu čia atėjai į kamerą“. Jis dar kartą įspėjo jį. A. B. pradėjo jam grasinti „padėsim tave į vietą, kas čia tu toks esi, labai šustras, mandras. Sakė keiksmažodžius „šustreke, eik tu nachui iš tos kameros“. Jis su ranka atstūmė kaltinamojo krūtinę, kad galėtų prieiti pasižiūrėti prie lango ar nėra pažeistos grotos, ar neišdaužė stiklo, patikrino ir išėjo. Kitą dieną iš ryto vyko kamerų patikrinimas, skaičiavimai – jie atidaro kamerų duris, pažiūri, kad nebūtų pažeistas apšvietimas, langas, pažiūri ar netrūksta skalbinių virvių ir skaičiuoja žmones, žiūri, kad jie nebūtų sumušti. Dviese priėjo prie 74 kameros, atidarė kameros duris, korpusinis skaičiavo, o jis atidarė ir uždarė duris. A. B. jį pasitiko prie durų ir sakė „na ką, zdarov šustreke, ar košmarų nesapnavai, lauk, man liko 48 dienos iki kol aš išeisiu į laisvę, aš tave pakasiu“. Žodį „pakasiu“ jis suprato kaip tiesioginį grasinimą nužudyti. A. B. išsakyti žodžiai jam sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad tai yra grasinimas nužudyti jam išėjus į laisvę. Vėliau apie tai informavo būrio viršininką V. D.. V. D. išsikvietė A. B. į savo kabinetą. Viršininkas paklausė, kodėl A. B. pažeidinėja tvarką, kodėl grasina susidorojimu. A. B. garsiai šaukdamas atsakė „aš jį pakasiu, kas jis čia toks yra erelis“, tai jis girdėjo per duris, vėliau V. D. jam tai sakė. Po pokalbio jis nuvedė A. B. atgal į kamerą. Vėliau, pietų metu, jis eidamas iš virtuvės pro kamerą 74, išgirdo garsiai šūkaujant, pradarė kameros duris ir pamatė, kad A. B. vėl užsilipęs ant radiatoriaus šūkavo pro langą, vėl įspėjo A. B., tačiau jis nekreipė dėmesio, pasipylė visokie grasinimai. Jis vėl parašė tarnybinį pranešimą ir informavo korpuso skyriaus vyresnį V. D.. Pamainos viršininkui R. R. pasakė apie tai, kad A. B. vėl šūkauja, nevykdo reikalavimų ir grasina. Pamainos viršininkas R. R. nurodė atlikti kratą. Kratą atėjo daryti jis ir V. D.. Atidarius kameros duris jie liepė abiems kaliniams išeiti iš kameros. E. S. iš karto pakluso nurodymui išeiti iš kameros. A. B. nevykdė nurodymo, teko keletą kartų pakartoti nurodymą. A. B. labai lėtai nulipo nuo lovos, sakė „ko norit, ką čia darysit“. Jie atsakė, kad yra vykdoma krata, techninė apžiūra. Iš lovos A. B. išlipo pats, iš kameros ėjo lėtai, sustojo kameros tarpduryje, tuomet jis A. B. paėmė už rankos, kad galėtų išvesti. A. B. užsimojo su laisva ranka jam smūgiuoti, jis, norėdamas išvengti jo smūgio, panaudojo spec. priemones – kovinius imtynių veiksmus, A. B. buvo parverstas ant žemės. Kai pargriovė A. B. ant žemės, jis pasakė „daužykit mane jeigu norite“, grasino „dabar tikrai tave pakasiu, už tai, kad mane parvertei ant žemės“. Išgirdę triukšmą nusileido kolegos iš trečio aukšto – A. M. ir Ž. P.. A. B. nebuvo suduota smūgių, jis tik buvo parverstas ant žemės ir prispaustas kad nesipriešintų. Niekas gulinčio A. B. nemušė. A. B. laikė dviese: jis ir V. D.. Kol jie laikė A. B., kiti pareigūnai atliko kratą. Kiek prisimena, atrodo buvo rasta virvė prie lango. Jie neturėjo spec. Priemonių guminių lazdų - „bananų“, šias priemones tardymo izoliatoriuje jie turi, bet su savimi nesinešioja. A. B. kaktos srityje buvo šašas ir truputį bėgo kraujas. Prie sienos yra radiatorius, į kurį galėjo susižeisti, gal susižeidė į grindis. Pasiūlė A. B. nueiti pas medikus, kadangi buvo panaudotos spec. priemonės-koviniai imtynių veiksmai, žmogui buvo nežymiai sužalota kaktos srityje, matėsi šašas. A. B. spjovė jam į veidą ir pasakė „eik tu nachui ožy, mente, dabar tau bus pizdec, pakasim, susirasime, nesunku bus sužinoti tavo adresą, niekur tu nedingsi, man nedaug dienų liko, kai išeisiu į laisvę su tavimi atsiskaitysiu“. Kadangi A. B. atsisakė eiti pas medikus, jis uždarė kameros duris, nes per prievartą jis negali jo vesti. A. B. grasinimai skambėjo pakankamai rimtai, todėl jis parašė pareiškimą. 2011-07-16, kai panaudojo spec. priemones – kovinius veiksmus prieš kaltinamąjį A. B., A. B. pasakė įžeidžiančius žodžius jo atžvilgiu. Jį įžeidė ir kaip asmenį ir kaip pareigūną. Grasinimų išsigando, nes jie galėjo būti realūs. Kaltinamasis yra šiaulietis, todėl gali susitikti mieste, ir jis gali įvykdyti savo grasinimus. 2011-07-16 kaltinamasis jam sakė „zdarov, šustreke, skaičiuok dienas kiek man liko“. Kaltinamasis konkrečiai įvardijo laikotarpį kiek jam liko. Realių grasinimų po tų 50 parų arešto nebuvo.

Liudytojas V. D. teisme parodė, kad dirba Šiaulių tardymo izoliatoriuje. 2011-07-15 ir 2011-07-16 jis ėjo antrojo aukšto korpuso vyresniojo pareigas. Posto prižiūrėtojas Z. M. atėjo pas jį ir pranešė, kad A. B. kažką daro prie lango. Kadangi pagal vidaus tvarkos taisykles yra draudžiama eiti prie lango, A. B. buvo įspėtas, jam buvo paaiškinta, kad draudžiama taip elgtis, tada jų adresu pasipylė keiksmažodžiai „ko jūs čia nachui vaikščiojat, ko duris darinėjate“. Pasakius kaltinamajam, kad jis turi pasitraukti, A. B. liepė visiems eiti „nachui“, sakė, kad jie jam nepaaiškins ir jis darys taip, kaip jam reikia. Jie perspėjo, kad surašys tarnybinį pranešimą dėl jo elgesio. Kadangi kilo įtarimas, kad gal būt ruošiamas pabėgimas, jie privalėjo patikrinti kamerą. Į kamerą įėjo vienas Z. M., pagal instrukciją su raktais yra draudžiama užeiti į kamerą. A. B. užstojo kelią Z. M. ir neleido jam praeiti prie lango. Z. M. paprašė pasitraukti, Z. M. su ranka pastūmė A. B., kad galėtų praeiti prie lango. Išeinant iš kameros A. B. sakė necenzūrinius žodžius. Žodžiai „išeisiu į laisvę, susirasiu, sudaužysiu“ buvo pasakyti po pietų pirmą dieną. Kaltinamasis sakė, kad jei ne jis susiras, tai suras jo draugai. Antrą dieną, pagal vidaus tvarkos taisykles yra vykdomos skaičiuotės kamerose. Pradarius kameros duris A. B. rodė į laikrodį ir sakė „skaičiuok dienas, 28 paras, kai aš išeisiu ir tave susirasiu“. Tiksliai nepamena nurodytų dienų skaičiaus. Jis įvardino skaičių kiek jam liko arešto, klausė ar nesapnuoja košmarų. Sakė panašius žodžius „zdarov, šustreke, ar košmarų nesapnavai“, „išeisiu, sužinosiu kur gyveni, lauk svečių, atsiras kas tave padės į vietą, jei ne aš, tai padarys draugai“. Kadangi buvo surašyti tarnybiniai pranešimai, A. B. turėjo būti nuvestas pas auklėtoją pasiaiškinti. Kadangi kameroje ir toliau buvo šūkaujama, jie privalėjo atlikti techninę apžiūrą ir kratą. Jam su Z. M. atėjus į kamerą, paprašė kalinius išeiti iš kameros. Kameroje buvo du žmonės. Vienas iš karto pakluso jų reikalavimui, o A. B. atsistojo tarpduryje ir pasakė, kad jis niekur neis. Dar kartą pakartojus nurodymą, jis atsistojo ir lėtai, kažką murmėdamas išėjo iš kameros. Koridoriuje Z. M. A. B. pasakė, kad stotų prie sienos ir kojas žergtai. Kadangi A. B. jo nurodymo neklausė, atsistojęs mosikavo rankomis, tada Z. M. paėmė jam už rankos, kad jį pristatyti prie sienos. Tuo metu A. B. sukosi į Z. M. ir užsimojo jam suduoti rankos kumščiu, bet Z. M. spėjo pačiupti už pakeltos rankos ir A. B. atžvilgiu panaudojo kovinių imtynių veiksmus, pargriovė jį ant žemės. Tuo metu A. B. plūdosi necenzūriniais žodžiais, kad atsistojęs jį ir Z. M. sudaužys, vadino „dūchais“. Kadangi kilo triukšmas, atėjo kolegos iš trečio ir pirmo aukšto: Ž. P. ir A. M.. Atėjus šiems pareigūnams A. B. vartojo necenzūrinius žodžius visų pareigūnu atžvilgiu. Kai A. B. buvo pargriautas ant žemės, jis vėliau atsistojo pats. A. B. kakta buvo prabrėžta, bėgo kraujas, nežino iš kur jam atsirado tie sužalojimai. Neatsimena, ar tuo momentu Z. M. turėjo spec. priemonę – guminę lazdą. Pargriauto A. B. nemušė. Po šio įvykio surašė tarnybinius pranešimus. Jam žinoma, kad A. B. atsisakė eiti pas gydytoją, jis girdėjo kaip jis atsisakė.

Liudytojas V. D. teisme parodė, kad dirba Šiaulių tardymo izoliatoriuje. 2011 m. liepos 16 d. jis dirbo arešto bausmės grupės vyresniuoju inspektoriumi. Prižiūrėtojai privalo pranešti budinčiajam apie konfliktines situacijas su areštą atliekančiais asmenimis. Jam atvykus į darbą, prisistatė prižiūrėtojas Z. M. ir pasakė, kad įvyko konfliktas tarp jo ir kalinio A. B., kad reikia jį išsikviesti į kabinetą pasikalbėti, kad jis apsiramintų, kad kaltinamasis nevykdė jo teisėtų reikalavimų, jam grasino, sakė „padėsiu tave į vietą, ar atsiras kažkas, kas padės į vietą jei ne jis“, pažodžiui neprisimena. Sakė, kad įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, kokiais neatsimena. Jis pasikvietė A. B. pasikalbėti. Atvestas A. B. jau buvo aprimęs, kalbėjo normaliai, tvarkingai, tačiau pamatęs prižiūrėtoją Z. M. A. B. vėl įsiplieskė, pradėjo svaidytis žodžiais. Kiek atsimena, Z. M. sakė „tu man grasinai“, A. B. atsakė, kad negrasino, pasakė, kad jis asmeniškai nepadės į vietą, bet atsiras žmonių, kurie tai padarys, pažodžiui neatsimena. Jam kalbant su A. B., Z. M. kabinete nebuvo ir jų pokalbyje jis nedalyvavo, buvo išėjęs, bet jis atėjo į kabinetą, kai reikėjo išvesti A. B. atgal į kamerą. Kai A. B. buvo atvestas pas jį į kabinetą, jis minėjo, kad buvo susistumdymas su Z. M., kas ką stumdė, jis nesuprato.

Liudytojas Ž. P. teisme parodė, kad kaltinamasis jam yra žinomas, jis atliko arešto bausmę Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Nelabai prisimena 2011 m. liepos 16 d. įvykių, tuo metu jis dirbo trečiame aukšte, kai išgirdo triukšmą ir nusileido pažiūrėti kas vyksta. Pamatė du pareigūnus – Z. M. ir V. D., vyko kažkoks žodinis konfliktas. Pareigūnai uždarinėjo kaltinamąjį į kamerą. Triukšmas vyko, kai kaltinamąjį įvedinėjo į kamerą, girdėjosi keiksmažodžiai „nachui, blet, pydere, gaidį“. Jis visko negirdėjo, bet girdėjo, kaip kaltinamasis sakė Z. M. „pize tau pydere“. Jis nematė, kad A. B. būtų buvęs pargriautas ant grindų ar sužalotas. Be jo, Z. M. ir V. D. dar buvo A. M.. Buvo keturi pareigūnai. Prabėgus daug laiko po įvykio, jis kalbėjosi su Z. M. bei V. D., jie sakė, kad įvyko konfliktas, detalių nepasakojo. Z. M. sakė, kad jis kreipsis į teismą dėl jo atžvilgiu išsakytų grasinimų susidoroti, nužudyti. Jam Z. M. sakė, kad A. B. priešinosi, dėl ko priešinosi, jis nežino. Pas pareigūnus spec. priemonių – guminių lazdų nematė.

Liudytojas R. R. teisme parodė, kad jis dirba Šiaulių tardymo izoliatoriuje direktoriaus budinčiuoju padėjėju, pamainos viršininku. 2011 m. liepos 16 d. jis nedirbo, atostogavo. Jam grįžus iš atostogų, padėjėjas pasakė apie įvykusį konfliktą, pasakė, kad buvo naudotos spec. priemonės – koviniai imtynių veiksmai prieš A. B.. Tai buvo panaudota dėl to, kad A. B. priešinosi jėga. Žino, kad buvo atlikta krata direktoriaus budinčio padėjėjo E. M. nurodymu. Šias aplinkybes sužinojo iš kolegų. Po atostogų trumpai kalbėjosi su Z. M. apie šį įvykį. Z. M. sakė, kad jis vykdė savo pareigas, o A. B. jam pasipriešino, nepakluso reikalavimams. Jis nežino, ar įvykio metu buvo sužalotas A. B., tik matė, kad jis buvo atsisakęs atlikti medicininę apžiūrą. Visada asmuo, po spec. priemonių panaudojimo, būna apžiūrimas medikų. Darbo praktikoje grasinimų pareigūnams pasitaiko dažnai, pasipriešinimo atvejai būna vieną ar du kartus per mėnesį.

Liudytojas E. M. teisme parodė, kad dirba Šiaulių tardymo izoliatoriuje budinčiojo padėjėjo pavaduotoju. Įvykio metu budintysis buvo atostogose, o jis jį pavadavo. Kaltinamasis jam nėra žinomas, gal ir yra matytas. Dėl 2011 m. liepos mėnesio įvykių susijusių su kaltinamuoju gali pasakyti, kad jam paskambino pareigūnai, kurie pasakė, kad A. B. kameroje lenda prie lango, buvo iškišęs pro grotas ranką, gali būti išjudintos grotos. Po tokios informacijos, jis pareigūnams pasakė užeiti į kamerą ir atlikti techninę apžiūrą ir informuoti apie rezultatus. Jį informavo, kad išvedant iš kameros asmuo nenorėjo išeiti, buvo pasipriešinta ten buvusiam pareigūnui, buvo panaudoti imtynių veiksmai. Jis dar pasakė dėl medicininio patikrinimo, tarnybinių pranešimų surašymo. Kiek atsimena, A. B. atsisakė eiti pas medikus. Pasipriešinimo metu prie kamerų nebuvo, įvykio nematė. Dėl pasipriešinimų pareigūnams visada rašomi tarnybiniai pranešimai, viskas būna užfiksuota dokumentuose.

Liudytojas A. M. teisme patvirtino parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 48-49 b. l.), kad dirba Šiaulių tardymo izoliatoriuje prižiūrėtoju, kad 2011-07-16, apie 14.00 val., jis, būdamas korpuso pirmame aukšte išgirdo antrame aukšte triukšmą. Jis užlipo laiptais į antrą aukštą ir koridoriuje prie kameros Nr. 74 pamatė ant žemės gulintį kaltinamąjį A. B., jį laikė Z. M., tiksliai neprisimena, ar V. D. taip pat laikė A. B., ar stovėjo šalia. Tuo metu ant žemės priremtas A. B. plūdosi necenzūriniais žodžiais. Kai A. B. aprimo, jį tada Z. M. ir V. D. pakėlė ir įvedė į kamerą. Įvedus prižiūrėtojui Z. M. į kamerą A. B., ir darant prieš duris esančias grotas, kaltinamasis A. B. liepė Z. M. skaičiuoti dienas, kad jam sėdėti liko 48 dienos, o išėjęs į laisvę su juo susidoros, jis negyvens. Visi grasinimai buvo nukreipti prižiūrėtojui Z. M.. Įvykio vietoje buvo jis, Ž. P., V. D., Z. M., A. B. ir dar vienas sulaikytasis. Sumušimų ant kaltinamojo A. B. nematė. Gal ant kaktos ir buvo nubrozdinimas.

Iš 2011 m. liepos 18 d. protokolo-pareiškimo matyti, kad Z. M. pranešė apie nusikalstamų veikų padarymą prieš jį padarymą, nurodė nusikalstamų veikų aplinkybes (1 t., 26 b. l.).

Iš 2011 m. rugpjūčio 18 d. Tarnybinio tyrimo išvados Nr.37/05-155 „Dėl nuteistojo A. B. elgesio bei jo atžvilgiu panaudotų specialiųjų priemonių“ (toliau Tyrimo išvada) matyti, kad nustatyta, jog nuteistasis A. B. 2011-07-15 apie 15.10 val., būdamas prie kameros Nr. 74 lango bendravo su kitais kameros kalinamaisiais, į reikalavimus nutraukti neteisėtus veiksmus nereagavo, po perspėjimo nuteistasis pagrasino, kad išėjęs į laisvę susidoros su prižiūrėtoju Z. M., nuteistasis A. B. pareigūnų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. 2011-07-16 Šiaulių Tardymo izoliatoriaus pareigūnai V. D. ir Z. M. specialiąsias priemones – kovinius imtynių veiksmus A.bagočiaus atžvilgiu panaudojo teisėtai atsižvelgdami į teisėtvarkos pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę ir konkrečias aplinkybes bei situaciją. Specialiųjų priemonių panaudojimas įformintas laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos (1 t., 10-11 b. l.).

Iš 2011 m. liepos 16 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus korpuso vyresniojo prižiūrėtojo V. D. tarnybinio pranešimo Dėl suimtojo (nuteistojo) elgesio, matyti, kad jame nurodyta, jog nuteistasis A. B. 2011-07-16, apie 14 val., išvedant jį iš kameros, reiškė pretenzijas, užgauliojo prižiūrėtojus necenzūriniais žodžiais, grasino fiziniu susidorojimu, pareikalavus nuteistojo nusiraminti bei vykdyti teisėtus pareigūnų reikalavimus, A. B. mėgino ranka suduoti šalia stovinčiam prižiūrėtojui Z. M., todėl prieš A. B. buvo panaudoti kovinių imtynių veiksmai, A. B. medicininės apžiūros griežtai atsisakė (1 t., 12 b. l.).

Iš 2011 m. liepos 16 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus korpuso prižiūrėtojo Z. M. tarnybinio pranešimo Dėl suimtojo (nuteistojo) elgesio, matyti, kad jame nurodyta, jog 2011-07-16, apie 14 val. atliekant kameros Nr. 74 techninę apžiūrą, nuteistasis A. B. keikė jį necenzūriniais žodžiais, grasino jam fiziniu susidorojimu, pareikalavus nusiraminti, nuteistasis bandė suduoti kumščiu į veidą, dėl ko prieš nuteistąjį buvo panaudoti imtynių veiksmai (1 t., 13 b. l.).

2011-07-18 kaltinamojo A. B. paaiškinime nurodyta, kad 2011-07-15 jis buvo ant lango ir šnekėjo su nuteistuoju, kad išplūdo prižiūrėtojus necenzūriniais žodžiais, kad kitą dieną jam išėjus iš kameros pareigūnai pradėjo jį mušti, jam kažką pasakius vėl jam trenkė į krūtinės lastą, po to vienas pareigūnas paėmęs lazdą kelis kartus trenkė jam per galvą, jam pradėjo bėgti kraujas, pas medikus eiti jis atsisakė (1 t., 14 b. l.).

Iš Šiaulių Tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros tarnybos vidaus ligų gydytojo A. B. 2011-07-19 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2011-07-18 apžiūrint kalinamąjį A. B. pastarasis apžiūros metu nusiskundimų neturėjo, objektyviai tiriant ant kūno sužalojimų nepastebėta, vidaus organai normoje (1 t., 15 b.l.)

Iš 2011 m. liepos 15 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus korpuso prižiūrėtojo Z. M. tarnybinio pranešimo Dėl suimtojo (nuteistojo) elgesio, matyti, kad jame nurodyta, jog nuteistasis A. B. 2011-07-15, apie 15.10 val., perspėjus nebendrauti su kitais kalinamaisiais, keikė jį necenzūriniais žodžiais „nachui“ ir grasino jam fiziniu susidorojimu (1 t., 17 b. l.).

Iš 2011 m. liepos 15 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus korpuso vyresniojo prižiūrėtojo V. D. tarnybinio pranešimo Dėl suimtojo (nuteistojo) elgesio matyti, kad jame nurodyta, jog nuteistasis A. B. 2011-07-15, apie 15.10 val. keikė necenzūriniais žodžiais prižiūrėtoją Z. M. ir grasino jam fiziniu susidorojimu (1 t., 18 b. l.).

Iš 2011 m. liepos 18 d. A. B. pasiaiškinimo matyti, kad A. B. nurodė, jog jis dėl tokio savo elgesio gailisi (1 t., 19 b. l.).

Iš Apsaugos ir priežiūros skyriaus budinčiosios pamainos prižiūrėtojo pareigybės aprašymo (toliau Pareigybės aprašymas), patvirtinto Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 1/01-86, matyti, kad budintysis pamainos prižiūrėtojas privalo užtikrinti nuolatinę sumintųjų (nuteistųjų) elgesio kontrolę, užkardyti kamerose suimtųjų (nuteistųjų) šiukščius drausmės pažeidimus ir nusikaltimus, užtikrinti, kad suimtieji (nuteistieji) nebendrautų su nuteistaisiais, paliktais tardymo izoliatoriuje bei kitais asmenimis, išvedant suimtuosius (nuteistuosius) iš kameros atlikti jiems dalinę arba visą asmens kratą ir daiktų patikrinimą (1 t., 33-37 b. l.).

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2011-11-14 rašto Nr. 14/0120440 matyti, kad A. B. 2011-04-21 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 284 str. 1d. 50 parų arešto bausme, į Šiaulių tardymo izoliatorių konvojuotas 2011-07-15 (1 t., 39 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kuris grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas turi būti konkretus ir realus. Grasinimas yra realus esant pakankamam pagrindui manyti, kad jis bus realizuotas. Tai gali liudyti grasinimo motyvai, santykiai tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybės, kurioms esant buvo grasinama ir panašios aplinkybės. Vertinant grasinimo realumą reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis.

Aptartų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis A. B. 2011-07-15, apie 15 val., išsakė grasinamo pobūdžio žodžius nukentėjusiajam Z. M., sakydamas išėjęs į laisvę su Z. M. susidoros, jį sudaužys, kad jei ne jis, tai „bus kas jį padės į vietą“, kad jį „pakas“. Nors kaltinamasis A. B. neigia grasinęs pareigūnui Z. M., šiuos jo parodymus paneigia nukentėjusiojo Z. M., liudytojų V. D., A. M., V. D., Ž. P., R. R., E. M. parodymai, kurie iš esmės patvirtino aplinkybes, kad A. B. nepaklusdamas Z. M. duodamiems teisėtiems nurodymams, jam grasino susidorojimu. Minėtų pareigūnų parodymai yra nuoseklūs, esminių prieštaravimų tarp jų nėra, Z. M. ir V. D. parodymai atitinka iš karto po įvykių 2011-07-15 ir 2011-07-16 rašytuose tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes dėl A. B. nepaklusimo, grasinimo susidorojimu bei necenzūrinių žodžių vartojimo, teismas jais neturi pagrindo netikėti. Kaltinamojo A. B. duotus parodymus teismas vertina kritiškai kaip gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, jo parodymų, kad konfliktą sukėlė pareigūnai jį sumušdami, nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys, Šiaulių tardymo izoliatoriaus gydytojo A. B. 2011-07-19 tarnybiniame pranešime, nurodyta, kad po 2011-07-18 atliktos A. B. apžiūros sužalojimų neužfiksuota, pats A. B. nusiskundimų neturėjo. Nukentėjusiajam Z. M. išsakytų grasinimų realumą patvirtina tai, kad grasinimai buvo išsakyti sistemingai, per kelis kartus, tai yra 2011-07-15 ir 2011-07-16, kaltinamasis išsakydamas grasinimus nurodė realų laiką, kada jie bus įvykdyti, t. y. pasakė, kad jam liko 48 paros arešto, kurias atlikęs jis išeis į laisvę, sužinos nukentėjusiojo adresą ir su juo susidoros, jei A. B. to nepadarys – padarys jo draugai. Tai, kad A. B. nurodytų arešto parų skaičius atitiko jo tuo metu atliekamos arešto bausmės laiką, patvirtina Šiaulių tardymo izoliatoriaus pateikta informacija, jog A. B. buvo patalpintas į izoliatorių 2011-07-15, 50 parų arešto bausmės atlikimui. A. B. grasinimų realumą patvirtina ir tai, kad A. B. po 2011-07-15 išsakytų grasinimų Z. M., sekančią dieną, t.y. 2011-07-16 nepaklusdamas teisėtiems nurodymams užsimodamas suduoti siekė panaudoti fizinį smurtą prieš Z. M.. Tai akivaizdžiai rodo, kad grasinimai buvo realūs, be to, ir pats nukentėjusysis Z. M. jam išsakytus grasinimus priėmė kaip realius, jis išsigando nurodydamas, kad A. B. yra ne pirmą kartą teistas bei agresyvus, po pasipriešinimo kameroje jam spjovė į veidą, ir nors jau ilgą laiką – 15 metų - dirba Šiaulių tardymo izoliatoriuje, tačiau tokių realių grasinimų susidoroti jis nėra girdėjęs, nes dažniausiai nuteistieji ar suimti asmenys po tarnybinių pranešimų ir pasiaiškinimų atsiprašydavo už išsakytus grasinimus. Įvertindamas nukentėjusiojo Z. M. parodymus, jo užimamas pareigas ir jo darbinę patirtį bei A. B. asmenybę - teistas 6 kartus už nusikalstamas veikas, tarp kurių ir už viešosios tvarkos pažeidimą, kurio metu buvo panaudotas smurtas prieš kitus asmenis, bei vagystes ir turto sugadinimą, jo sistemingus veiksmus grasinant žodžiu Z. M. nurodant realias grasinimo aplinkybes kada grasinimai bus įvykdyti bei bandant jam suduoti, teismas daro išvadą, kad grasinimas nužudyti sudarė pakankamą pagrindą manyti, jog grasinimas gali būti įvykdytas. Kaltinamojo A. B. nusikalstami veiksmai dėl grasinimo nužudyti pagal nustatytas faktines aplinkybes yra teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį. A. B. išsakydamas grasinamojo pobūdžio žodžius bei užsimodamas Z. M. suvokė, kad kelia kitam žmogui mirties baimę, ir norėjo taip elgtis, suvokė savo veiksmų neteisėtumą, tai yra veikė tiesiogine tyčia.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kuris panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Šio nusikaltimo veika pasireiškia aktyviais veiksmais, kuriais pasipriešinama valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, teisėtai einančiam įstatymo jam pavestas pareigas.

Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis Z. M. yra statutinis valstybės tarnautojas, t. y. Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus budinčios pamainos prižiūrėtojas, kurio nurodymams privalo paklusti visi, tiek kardomajame kalinime esantys, tiek bausmę atliekantys asmenys – tai patvirtina byloje esantis šio pareigūno Pareigybės aprašymas. Tai, kad prižiūrėtojo nurodymams reikia paklusti, patvirtino ir A. B., teigdamas, kad jis jau ne pirmą kartą yra įkalinimo įstaigoje ir jam yra žinomos jo teisės ir pareigos, žinoma tvarka. Aptartų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis A. B. nevykdė nukentėjusiojo Z. M. teisėto nurodymo, duoto 2011-07-16, apie 14 val., atliekant techninę apžiūrą kameroje Nr. 74, kurioje kaltinamasis A. B. atliko arešto bausmę – išeiti iš kameros, stoti prie sienos kojomis žergtai, ir pasipriešino rankos kumščiu užsimodamas nukentėjusiajam Z. M.. Pasipriešinimo veiksmai buvo aktyvūs, tai patvirtina tiek nukentėjusiojo Z. M., tiek liudytojo V. D. parodymai, kurie yra išsamūs ir vienodi, esminių prieštaravimų tarp jų nenustatyta. A. B. suvokė, kad savo veiksmais nesilaiko pareigūno duodamo teisėto nurodymo – nepakluso reikalavimui išeiti iš kameros bei nestojo prie sienos kaip to reikalavo pareigūnas ir be to užsimojo jam suduoti, taip aktyviai priešindamasis, tai yra veikė tiesiogine tyčia ir pagal nustatytas faktines aplinkybes šie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį kaip pasipriešinimas valstybės tarnautojui.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį.

Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis Z. M. yra statutinis valstybės tarnautojas, t. y. Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus budinčios pamainos prižiūrėtojas. Nustatyta, kad kaltinamasis A. B., tuo metu kai buvo atliekama techninė apžiūra kameroje Nr. 74 ir kai jis nepaklusęs teisėtam Z. M. nurodymui išeiti iš kameros, stoti prie sienos kojomis žergtai, pasipriešino Z. M., užsimodamas rankos kumščiu, o Z. M. prieš kaltinamąjį A. B. panaudojus spec. priemones – kovinius imtynių veiksmus, jis Z. M. atžvilgiu išsakė necenzūrinius žodžius „nachui“, „blet“ „pyderai“, „mentai“, „pize tau pidere“. Šie žodžiai yra nepadorūs, keiksmažodžiai ir jais A. B. įžeidė savo pareigas einantį Z. M.. Tai, kad Z. M. kaltinamasis išsakė įžeidžiančius ir žeminančius necenzūrinius žodžius patvirtino liudytojai V. D., A. M., Ž. P. tiesiogiai iš karto po pasipriešinimo buvę šalia A. B.. Tai pripažino ir pats kaltinamasis A. B., patvirtindamas, kad jis išsakė tokius žodžius Z. M., tačiau dėl to, kad prieš jį buvo panaudotas smurtas. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo A. B. nusikalstami veiksmai – aukščiau aprašytų necenzūrinių žodžių išsakymas pareigūno atžvilgiu, yra nusikalstami ir teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 straipsnį kaip pareigūno įžeidimas. Kaltinamasis suvokė, kad tokius žodžius išsakė savo pareigas einančiam pareigūnui, t.y. veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo nurodytos aplinkybės, kad keiksmažodžius pareigūno atžvilgiu jis išsakė po prieš jį panaudotos fizinės jėgos, veikos kvalifikacijai reikšmės neturi. Byloje nustatyta, kad fizinė jėga prieš A. B. buvo panaudota teisėtai, jam priešinantis, tai patvirtina Tyrimo išvada.

Įvertinęs teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus teismas pripažįsta, kad A. B. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas – grasino nužudyti nukentėjusįjį Z. M., pasipriešino ir įžeidė valstybės tarnautoją, einantį savo pareigas. Nusikalstamos veikos padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadijas, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. A. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, teistas šešis kartus (1 t., 91-95 b. l.) – 5 iš jų laisvės atėmimo bausmėmis jas atliekant pataisos namuose, šiuos tris nesunkius nusikaltimus padarė turėdamas neišnykusį teistumą ir atlikdamas 50 parų arešto bausmę, administracine tvarka baustas, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (1 t., 164-166 b. l.), nedirbantis (1 t., 167 b. l.), neregistruotas darbo biržoje (1 t., 168 b. l.), kaip pats nurodo mokosi vakarinėje mokykloje, tačiau tai patvirtinančių dokumentų nepateikė. Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, bei įvertindamas tai, kad A. B. skirtos bausmės teigiamos įtakos nepadarė, naujas veikas padarė atlikdamas arešto bausmę, bei siekdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus už inkriminuojamas nusikalstamas veikas subendrintą laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis būtų mažesnis už griežčiausios (BK 286 str.) iš šių nusikalstamų veikų sankcijoje numatytą bausmės vidurkį ir kurios tikslai bus pasiekti bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. A. B. 2011-04-21 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą 50 parų arešto bausmę yra atlikęs, todėl bausmių bendrinimas su šiuo nuosprendžiu yra netikslingas.

A. B. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (1 t., 81 b. l.) – iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-303 straipsniais,

nusprendžia:

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį, 290 straipsnį ir nuteisti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 straipsnį – laisvės atėmimu 7 (septyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnes bausmes ir nustatyti subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę atlikti pataisos namuose.

A. B. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.