Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-10-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2889-1035/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-10-10
Bylos Nr.
1-2889-1035/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-40398-2019-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valerij Lauš
Kaltinamasis
V.
Advokatai
Zita Malova
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2889-1035/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40398-2019-9Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 10 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš,sekretoriaujant Kamilei Labanauskaitei,dalyvaujant prokurorei Ritai Sabaitei,kaltinamajam V. (V.) S., jo gynėjai advokatei Zitai Malovai,vertėjai Olgai Macijauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, teistas:

1) Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį areštu 30 parų;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) laisvės apribojimu 8 mėnesiams;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį areštu 30 parų (nuosprendis neįsiteisėjęs),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. S. 2019 m. rugsėjo 19 d., apie 00.00 val., bute (duomenys neskelbtini), konflikto su sugyventine V. Z. metu tyčia abiem rankom sugriebė jai už kaklo ir pradėjo smaugti, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, apie 14.20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,46 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, vėl sugriebė nukentėjusiąją už kaklo ir pradėjo smaugti, tokiais savo veiksmais sukeldamas V. Z. fizinį skausmą. Šiais veiksmais V. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis V. S. apklausiamas teisme kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino. Paaiškino, kad jie kartu su nukentėjusiąja išgėrinėjo, tačiau jos nemušė ir nesmaugė. Rugsėjo 18 d. nuėjo miegoti. Iš ryto sugyventinė atsikėlė ir jie vėl kartu išgėrinėjo. Kilo ginčas, jis sugyventinei pasakė: „Aš tau padėjau išgydyti vėžį, sumokėjau tau už ligą, o tu nori mane pasodinti“. Tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas. Kartu gyvena 9 mėnesius. Rugsėjo 18 d. sužalojimų ant savo sugyventinės kūno nepastebėjo. Prieš einant miegoti nebuvo konflikto. Ryte nebuvo konflikto, jis įvyko apie 14.00 val. Tą dieną konfliktas buvo tik vieną kartą ir tik žodinis. Sugyventinė išėjo pas kaimynę. Už 10 minučių jis nuėjo pas kaimynę, pasiūlė sugyventinei eiti kartu namo, tačiau ji pasakė, kad neis, nes iškvietė policiją. Jis grįžo į butą ir laukė, kada atvažiuos pareigūnai. Teismui parodžius kaltinamajam nuotrauką, kurioje užfiksuoti nukentėjusiosios sužalojimai (b. l. 13), kaltinamasis parodė, kad nuotraukoje sužalojimų nemato. Gal sugyventinei tiesiog ranka paėmė už kaklo, kad ji pažiūrėtų jam į akis, bet jos nesmaugė. Gal už rankos ją traukė, sakė, kad eitų namo. Už rankos paėmė, kai buvo pas kaimynę. Galėjo nukentėjusiajai sukelti pažeminimo jausmą, o ne fizinį skausmą.

Liudytoja I. Ž. apklausiama teisiamajame posėdyje parodė, kad dirbo su vyr. patruliu A. M., kai gavo iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje (duomenys neskelbtini), kad vyras muša žmoną. Atvykus, laiptinėje pasitiko nukentėjusioji, parodė savo kaklą. Ji buvo su vyresnio amžiaus kaimyne, suprato tik kai kuriuos žodžius, kai ji pradėjo rodyti kaklą. Ji (liudytoja) pastebėjo, kad nukentėjusiosios kaklas paraudęs. Nukentėjusioji sakė, kad ją smaugė rankomis, bandė užmušti. Gavę informaciją iš nukentėjusiosios, nuėjo į butą, kur kaltinamasis gulėjo ant lovos, rankoje buvo pasiėmęs degtinės butelį, kurio nenorėjo atiduoti. Kaltinamasis sakė: „Stovėkit, aš išgersiu“. Jie (policijos pareigūnai) pasakė, kad kaltinamasis yra sulaikytas. Kaltinamasis norėjo išgerti, kolega atėmė degtinės butelį, patraukė staliuką ir sulaikė kaltinamąjį. Kaltinamasis buvo stipriai išgėręs, sklido stiprus alkoholio kvapas. Buvo matyti, kad kaltinamasis yra agresyvus, kadangi į jų prašymą padėti butelį nereagavo. Pranešėja buvo susijaudinusi, apsiverkusi ir visas aplinkybes aiškino rusų kalba, todėl negali visko paaiškinti. Nuo pranešėjos nesklido alkoholio kvapas, bet kaltinamasis sakė, kad jie kartu gėrė. Kai sulaikė kaltinamąjį, pastarasis pasakė, kad jie kartu gėrė ir nakties metu smaugė, bet ne dieną, tačiau nukentėjusioji sakė, kad smaugė dienos metu. Su kaltinamuoju bendravo kolega, kai vedė pastarąjį į automobilį. Kaltinamasis teigė, kad su žmona susiginčijo nakties metu, jiems pripažino, kad smaugė. Ji darė nuotraukas tarnybiniu telefonu (b. l. 13, 14, 15). Kai bendravo su nukentėjusiąja, ji buvo labai susijaudinusi. Jai asmeniškai nekilo minčių, kad nukentėjusioji yra neblaivi. Kaltinamajam buvo patikrintas blaivumas areštinėje. Jie vietoje netikrina blaivumo. Pranešėja pasiliko namuose.

Teismas neturėjo galimybės apklausti nukentėjusiosios V. Z. teisiamajame posėdyje, nes ji yra Ukrainos pilietė ir (duomenys neskelbtini) išvyko iš Lietuvos Respublikos, nes baigėsi jos vizos galiojimo laikas, pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisiamajame posėdyje buvo perskaityti nukentėjusiosios V. Z. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusioji parodė, kad 2019 m. rugsėjo 19 d., apie 00.00 val., jai būnant kambaryje, sėdint ant lovos, sugyventinis be jokios priežasties, sugriebęs rankomis jai už kaklo, pradėjo ją smaugti, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. Kai ji iš jo išsilaisvino, nuėjo į vonią, kai grižo, jis jau miegojo. Naktį numeriu 112 neskambino. 2019 m. rugsėjo 19 d., apie 14.20 val., kambaryje, kai jai sėdint ant lovos, neblaivus sugyventinis vėl pradėjo jai priekaištauti dėl neištikimybės, sugriebęs rankomis už kaklo vėl pradėjo ją smaugti, dėl ko ji nestipriai pajuto fizinį skausmą. Kai iš jo išsilaisvino, nubėgo pas kaimynę, kuri gyvena (duomenys neskelbtini) bute, ir iš jos telefono paskambino numeriu 112, iškvietė policiją (b. l. 24). Papildomai apklausta nukentėjusioji parodė, kad įvykio metu ji buvo išsigandusi, žino koks agresyvus būna sugyventinis girtas, todėl tam, kad išvengtų dar didesnio smurto ir sunkesnių pasekmių, ji pabėgo pas kaimynę iš (duomenys neskelbtini) buto ir iš jos telefono paskambino numeriu 112, iškvietė policiją. Norėjo ramiai susirinkti savo daiktus. Įvykio dieną sugyventinis tikrai prieš ją smurtavo. Pirmą kartą tai buvo apie 12.00 val. nakties, o antrą kartą – kai skambino telefonu 112. Abiem atvejais jis buvo sugriebęs ją už kaklo, ji jautė fizinį skausmą, tačiau jis nebuvo stiprus, medicininės pagalbos nereikėjo, buvo tik paraudimas, kuris jau praėjo, kraujosruvų neatsirado, pas teismo medikus nesikreipė ir nesikreips. Šiuo metu ant kaklo jokių žymių jau nėra. Greitoji nebuvo kviečiama. Ji sugyventiniui atleido, pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereikš. Ji yra Ukrainos pilietė ir turi išvykti į Ukrainą, nes (duomenys neskelbtini) pasibaigia 90 dienų viza. Priešingu atveju bus deportuota iš Lietuvos. Sutinka, kad baudžiamoji byla būtų išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka jai nedalyvaujant. Teismo metu prašo remtis jos duotais parodymais apklausos metu (b. l. 29).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2019 m. rugsėjo 19 d. 14.51 val. įregistruotas įvykis, jog pranešėja, Ukrainos pilietė, nori išeiti iš nuomojamo buto (duomenys neskelbtini), bet vyksta konfliktas su sugyventiniu (agresyvus), kelia prieš ją ranką. Dabar pranešėja pas kaimynę bute Nr. (duomenys neskelbtini). Savo telefoną paliko bute, skambino iš kaimynės mobilaus telefono (b. l. 8).

Iš tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad V. S. paaiškino, kad rankomis smaugė savo sugyventinę V. Z. nakties metu. Po to, abu vartojo alkoholį ir jis (V. S.) nesupranta dėl ko yra sulaikytas. V. Z. tiksliai paaiškinti kas nutiko negalėjo, buvo išsigandusi ir susijaudinusi, verkė. Padarytos įvykio vietos ir nukentėjusiosios nuotraukos (b. l. 11–15).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini) (b. l. 16–18).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas garso įrašas „download­_10.102.186.21_2019-09-19_14-43-24_25.02“ iš Bendrojo pagalbos centro. Operatorius: vienas vienas du. Moters balsas: Sveiki. Operatorius: Sveiki. Moters balsas: Aš noriu jums pranešti tokį dalyką, aš noriu išeiti su daiktais, aš gyvenu su sugyventiniu, bet aš nenoriu su juo būti, jam jau yra baudžiamoji byla, jis sėdi, ir dabar iš manęs tyčiojasi, aš noriu jums esant išeiti iš to kambario. Operatorius: Iš kambario ar iš buto? Moters balsas: Iš buto, mes nuomojamės kartu, jis vakar iš manęs tyčiojosi, šiandien, aš pas šeimininkę atėjau, aš nebūsiu. Operatorius: Jis dabar vietoj? Moters balsas: Taip, aš tiesiog noriu, kad jūs. Operatorius: Mažų vaikų yra? Moters balsas: Ne, aš suaugusi, (duomenys neskelbtini) metų. Operatorius: Aš suprantu, ar mažų vaikų ten bute yra? Moters balsas: Ne, jis sėdės, jam už dviejų savaičių. Operatorius: Moterie, jūs galit imt ir išeit, kam jums policija? Moters balsas: Negaliu, aš be jūsų negaliu, jis mane du kartus smaugė. Aš čia su šeimininke šalia, gretimame kambaryje. Operatorius: Pasakykit adresą, (duomenys neskelbtini), kokia gatvė? Moters balsas: (duomenys neskelbtini) butas. Aš noriu tiesiog jums esant. Operatorius: (duomenys neskelbtini) butas? Moters balsas: (duomenys neskelbtini), jūs neatsidarysite. Operatorius: Kelintas aukštas? Moters balsas: Septintas, jūs neatsidarysite, ten kodinė spyna, reikia, kad jus pasitiktų ir jūs įeitumėt. Operatorius: Septintas aukštas, ir kodo nėra, taip? Moters balsas: Ne, jūs į šitą telefoną paskambinkit, prašau, aš dabar su šeimininke. Operatorius: Jūs dabar kitame bute? Moters balsas: Čia šeimininkė šalia gyvena, mano šeimininkė, kur mes nuomojamės. Operatorius: Kitame kambaryje, taip? Moters balsas: Ne, čia vieno kambario bute. Operatorius: Kokiame bute jūs dabar esat? Moters balsas: Aš pas šeimininkę pabėgau. Operatorius: Kelintas jos butas, moterie, numeris? Moters balsas: (duomenys neskelbtini), bet jūs neįeisit. Jums. Operatorius: Palaukit, (duomenys neskelbtini) namas, (duomenys neskelbtini) butas. O ten kur jūsų sugyventinis, (duomenys neskelbtini), taip? Moters balsas: Taip. Operatorius: Jis blaivus? Moters balsas: Ne, girtas. Operatorius: Agresyvus? Moters balsas: Agresyvus, vakar smaugė, šiandien smaugė. Aš pareiškimo nerašysiu. Operatorius: Pavardę savo pasakykit. Moters balsas: Mano Z. V. A.. Operatorius: Tai jis neleidžia jums ramiai išeiti, daiktus pasiimti? Moters balsas: Aš noriu išeiti, aš iš Ukrainos, po 2 dienų reikia išvažiuoti, o jis toks agresyvus, kad man išvažiuoti, jį sodina, ir vėl vakar smaugė, ir šiandien smaugė, aš vakar nuoga išbėgau į koridorių (moteris verkia). Operatorius: Moterie, turėkit su savimi telefoną. Moters balsas: Čia šeimininkės telefonas. Gerai. Operatorius: Jūs savo bent kokį telefoną turit? Moters balsas: Aš savo palikau tam kambary, aš pabėgau pas šeimininkę. Operatorius: Tai yra, viską palikot, ir telefoną? Moters balsas: Viską palikau. Operatorius: Turėkit kol kas šitą telefoną su savimi, policija jums paskambins, nusileisite, atidarysite. Jei kas nors pasikeistų į blogą pusę, moterie, girdit, paskambinkit mums. Gerai? Moters balsas: Aš tiesiog šeimininkei, bus gerai, aš tiesiog. Operatorius: Laukit policijos. Įrašas baigiasi (b. l. 41–42).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad peržiūrėtas vaizdo įrašas „VID_20190919_151402“. Įjungus vaizdo įrašą matome tik moters siluetą. Moteris sako: Noriu, kad arba jūs jį pasiimat. Vyriškas balsas atsako: Mes paimsim, ką jis padarė, pasakykite, prašau, iš pradžių. Moteris atsako: Smaugė. Vyriškas balsas patikslina: Smaugė, kaip smaugė? Moteris atsako: Rankomis. Vyriškas balsas patikslina: Dviem rankom už kaklo? Moteris atsako: Taip. Vyriškas balsas klausia: Kas dar? Moteris sako: Aš nieko nenoriu, aš tiesiog noriu jums esant pasiimti savo daiktus ir išeiti iš to buto. Vyriškas balsas sako: Gerai, o ką jis dar darė? Moteris atsako: Smaugė tikrai. Vyriškas balsas klausia: Smaugė, grasino, negrasino? Moteris atsako: Grasino, išvadino visaip, net prie šeimininkės, pasislėpiau pas šeimininkę jis net mane išvadino. Įrašas baigiasi (b. l. 45).

Iš alkotesterio pažymos matyti, kad 2019 m. rugsėjo 19 d. 15.33 val. V. S. nustatytas 1,46 promilės girtumo laipsnis (b. l. 48).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo arba trumpam susargdino. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismo vertinimu, kaltinamojo kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis apklausiamas teisme savo kaltės nepripažino, teigdamas, jog nukentėjusiosios nemušė ir nesmaugė, jokio fizinio smurto nenaudojo, gal tiesiog su ranka paėmė už nukentėjusiosios kaklo, norėdamas, kad ji pažiūrėtų jam į akis. Vis dėlto teismas šiuos kaltinamojo parodymus vertina kritiškai ir jais nesivadovauja, nes šiuos kaltinamojo parodymus paneigia nukentėjusiosios V. Z. parodymai. Nukentėjusioji parodė, kad apie 00.00 val., jai būnant kambaryje, sėdint ant lovos, kaltinamasis be jokios priežasties, sugriebęs rankomis jai už kaklo, pradėjo ją smaugti, dėl ko ji pajuto fizinį smurtą; apie 14.20 val., kambaryje, jai sėdint ant lovos, neblaivus kaltinamasis vėl pradėjo jai priekaištauti dėl neištikimybės, sugriebęs rankomis už kaklo vėl pradėjo ją smaugti, dėl ko ji nestipriai pajuto fizinį skausmą; abiem atvejais kaltinamasis buvo sugriebęs jai už kaklo, ji jautė fizinį skausmą; įvykio metu ji buvo išsigandusi, žino koks agresyvus būna girtas kaltinamasis. Teismas neturi pagrindo nesivadovauti šiais nukentėjusiosios parodymais. Priešingai nei kaltinamojo parodymai, nukentėjusiosios parodymai yra nuoseklūs nuo pat pradžios, kuriuos, be kita ko, papildo ir patvirtina liudytojos I. Ž. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, iš kurių matyti, kad atvykę pagal iškvietimą, juos (policijos pareigūnus) pasitiko nukentėjusioji V. Z., kuri paaiškino, kad jos sugyventinis prieš ją smurtavo, ją smaugė rankomis, parodė savo kaklą; ji (liudytoja) pastebėjo, kad nukentėjusiosios kaklas yra paraudęs, patinęs; kaltinamasis elgėsi įžūliai, buvo agresyvus, kalbėjo pakeltu balso tonu; nukentėjusioji buvo labai susijaudinusi, apsiverkusi; kai sulaikė kaltinamąjį, pastarasis sakė, kad nakties metu smaugė nukentėjusiąją. Pažymėtina, kad pagrindą abejoti kaltinamojo keliama versija sudaro dar ir tai, kad pats kaltinamasis nėra nuoseklus: atvykusiems policijos pareigūnams nurodė, kad smaugė nukentėjusiąją, tuo tarpu apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodymus pakeitė ir aiškino, kad nukentėjusiosios nesmaugė. Toks kaltinamojo parodymų nenuoseklumas vertintinas kaip jo pasirinkta gynybinė taktika. Aplinkybę, jog kaltinamasis pripažino, kad rankomis smaugė savo sugyventinę nakties metu, patvirtina ir tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuoti duomenys. Pabrėžtina, kad jokių prieštaravimų tarp liudytojos parodymų bei kitos bylos medžiagos nenustatyta, pagrįstų įrodymais aplinkybių, dėl kurių policijos pareigūnė būtų suinteresuota duoti klaidinančius parodymus, kaltinamasis nenurodė, tokių nenustatė ir teismas. Atkreiptinas dėmesys, kad apie namuose vykstantį konfliktą bendruoju pagalbos numeriu pranešė pas kaimynę pabėgusi nukentėjusioji, kuri nurodė, kad agresyvus sugyventinis kelia prieš ją ranką. Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad paskambinusi nukentėjusioji operatoriui nurodė, kad „Negaliu, aš be jūsų negaliu, jis mane du kartus smaugė“, „Agresyvus, vakar smaugė, šiandien smaugė“, „Aš noriu išeiti, aš iš Ukrainos, po 2 dienų reikia išvažiuoti, o jis toks agresyvus, kad man išvažiuoti, jį sodina, ir vėl vakar smaugė, ir šiandien smaugė, aš vakar nuoga išbėgau į koridorių (moteris verkia)“. Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad vaizdo įraše filmuojama nukentėjusioji nurodė, kad „Smaugė“, „Rankomis“, „Dviem rankom už kaklo“, „Smaugė tikrai“, „Grasino, išvadino visaip, net prie šeimininkės“.

Pažymėtina, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą ir toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą, arba turi būti kreipimasis į medikus pagalbos. Iš byloje esančių liudytojos parodymų, Bendrojo pagalbos centro garso įrašo, vaizdo įrašo neabejotinai matyti, kad nukentėjusioji V. Z. išreiškė savo skausmo pojūtį, suprantamą aplinkiniams, t. y. verkdama ir išsigandusi atbėgo pagalbos prašyti pas kaimynę ir pas ją pasislėpė nuo kaltinamojo, pati išsikvietė policijos pareigūnus, o atvykus policijos pareigūnams, nukentėjusioji nupasakojo ne tik įvykio aplinkybes, bet ir nurodė savo savijautą. Aplinkybę, kad nukentėjusioji buvo smaugiama, patvirtina ir atvykusios policijos pareigūnės padaryta nuotrauka, kurioje užfiksuotas patinimas ir paraudimas ant nukentėjusiosios kaklo. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes įrodo ne tik nukentėjusiosios V. Z. parodymai, kuriuos patvirtina liudytojos I. Ž. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, bet ir BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, kitų objektų apžiūros protokolai, tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, nuotrauka, alkotesterio kvitas. Be to, iš byloje esančios medžiagos matyti, kad V. S. 2019 m. rugpjūčio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu jau buvo teistas už smurtą prieš tą pačią nukentėjusiąją V. Z.. Aptariamos veikos padarymo metu pastarasis nuosprendis nebuvo įsiteisėjęs, tačiau pats faktas, kad nuosprendis paskelbtas 2019 m. rugsėjo 17 d., o jau kitą dieną kaltinamasis priekaištavo sugyventinei, jog ji nori jį „pasodinti“ (pasiųsti į kalėjimą), nors jis ja rūpinasi, teismo vertinimu, patvirtina, kad kaltinamasis, būdamas neblaivus, turėjo motyvą panaudoti smurtą prieš nukentėjusiąją.

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog V. S., 2019 m. rugsėjo 19 d., apie 00.00 val., konflikto metu tyčia abiem rankom sugriebė sugyventinei V. Z. už kaklo ir smaugė ją, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, apie 14.20 val., vėl sugriebė nukentėjusiąją už kaklo ir smaugė ją, tokiu būdu sukeldamas jai fizinį skausmą. Nukentėjusioji yra kaltinamojo sugyventinė, su kuria jis gyvena 9 mėnesius, todėl, atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis ir BK 248 straipsnio 1 dalį, kurioje pateiktas sąvokų „artimieji giminaičiai“ ir „šeimos nariai‘ išaiškinimas, darytina išvada, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę V. S., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis (tiesiogine tyčia) nesunkus nusikaltimas, veika baigta), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, atsakomybę sunkinančias aplinkybes (veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, BK 60 str. 1 d. 9 p., bei veiką padarė recidyvistas, BK 60 str. 1 d. 13 p.; pagal BK 27 straipsnio 1 dalį nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, toks asmuo yra recidyvistas), taip pat kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – teistas, taip pat už analogišką veiką (b. l. 76–79), daug kartų baustas administracine tvarka (b. l. 51–71), vykdantis individualią veiklą (b. l. 72).

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad V. S. skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta ir prokurorės siūloma laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant artimą minimaliai įstatymo numatytai ribai. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nuosprendis nėra įsiteisėjęs, priimant nuosprendį šioje byloje, V. S. skirtina bausmė su minėtu nuosprendžiu paskirta bausme nebendrintina. Tai bus galima padaryti vėliau, įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiui ir gavus teikimą.

Dėl kitų klausimų

Bylos duomenimis, V. S. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. rugsėjo 19 d. 15.15 val. (b. l. 95). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartimi V. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 1 (vienam) mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. rugsėjo 19 d. (b. l. 100–102). Iš šios nutarties matyti, kad suėmimas paskirtas nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą, t. y. padarius išvadą, jog kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali toliau daryti naujus iš esmės analogiško pobūdžio nusikaltimus artimoje aplinkoje. Bylos duomenimis, šiuo metu nukentėjusioji nebegyvena su kaltinamuoju, nes yra išvykusi iš Lietuvos Respublikos. Konstatuotina, kad minėtas suėmimo taikymo pagrindas yra išnykęs, todėl ši kardomoji priemonė naikintina ir kaltinamasis iš suėmimo paleistinas paskelbus šį nuosprendį. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, kaltinamojo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas, kuriame yra kompaktinis diskas su garso ir vaizdo įrašais, prisegtas prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

V. (V.) S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. S. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti V. S. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2019 m. rugsėjo 19 d. iki 2019 m. spalio 10 d., vieną sulaikymo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą panaikinti ir, paskelbus nuosprendį, V. S. iš suėmimo paleisti teismo posėdžių salėje.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką, kuriame yra kompaktinis diskas su garso ir vaizdo įrašais, prisegtą prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Valerij Lauš