- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-05
- Bylos Nr.
- e2YT-622-922/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00406-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Janiulytė
- Pareiškėjas
- L. Ž., S. Ž.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonės Turto banko
- Advokatai
- Stanislovas Raulušaitis
sekretoriaujant Rasai Osinskienei, dalyvaujant pareiškėjų atstovui advokatui Stanislovui Raulušaičiui, nedalyvaujant pareiškėjams L. Ž., S. Ž. ir L. Ž., suinteresuotam asmeniui Valstybės įmonės Turto banko atstovui,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų L. Ž., S. Ž. ir L. Ž. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad sutuoktinė L. Ž. ir palikėjo mirties metu nepilnamečiai vaikai S. Ž. ir L. Ž., atstovaujami įstatyminės atstovės L. Ž., po (duomenys neskelbtini) mirusio R. Ž. mirties, priėmė palikimą, faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti. Nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) mirė R. Ž., kuris buvo pareiškėjos L. Ž. sutuoktinis ir pareiškėjų S. Ž. bei L. Ž. tėvas. Iki mirties jis gyveno (duomenys neskelbtini), Po jo mirties liko jo turtas: ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), jo asmeniniai daiktai, įrankiai, piniginės lėšos. R. Ž. mirties metu pareiškėjai S. Ž. ir L. Ž. buvo nepilnamečiai, tačiau liko gyventi tame pačiame bute, jį išlaikė, remontavo kartu su motina L. Ž.. Visas pinigines mirusiojo santaupas naudojo savo reikmėms tenkinti, naudojosi mirusiojo asmeniniais daiktais, įrankiais ir kt., t. y. pareiškėjai po R. Ž. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti.
Teismo posėdyje pareiškėjų atstovas palaikė pareiškimą ir prašė jį tenkinti. Patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Valstybės įmonės Turto banko atstovas posėdyje nedalyvavo, atsiliepimuose nurodė, jog neprieštarauja, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, sprendimą prašo priimti teismo nuožiūra. Taip pat atsiliepimuose prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad R. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Iš Santuokos sudarymo akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad santuoka tarp R. Ž. ir L. Ž. sudaryta (duomenys neskelbtini). Iš gimimo įrašų matyti, kad pareiškėjai – S. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), yra L. Ž. ir mirusio R. Ž. vaikai. Iš Varėnos rajono savivaldybės administracijos Varėnos seniūnijos pažymos matyti, kad R. Ž. nuo (duomenys neskelbtini) iki mirties ((duomenys neskelbtini)), gyveno (duomenys neskelbtini). Iš Varėnos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymos matyti, kad L. Ž. nuo (duomenys neskelbtini) deklaravusi ir gyvena gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini). Testamentų ir palikimo faktų nėra užregistruota. VĮ Registrų centro duomenimis butas, esantis (duomenys neskelbtini), registruotas L. Ž. vardu nuo 1994-10-18.
Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas, todėl šioje byloje taikomos materialinės teisės normos įtvirtintos 1964 m. civiliniame kodekse (toliau – CK). Palikėjui nesurašius testamento, paveldėjimo santykiai atsiranda pagal įstatymą (1964 m. CK 567 straipsnio 2 dalis). Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį buvo laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. Šią aplinkybę leistinomis įrodinėjimo priemonėmis privalo įrodyti pareiškėjai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis). Pareiškėjai kitokia tvarka negali gauti dokumentų, patvirtinančių jog jie po sutuoktinio ir tėvo mirties priėmė jo palikimą. Todėl šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 445 straipsnis). Pareiškėjai nurodė, kad jie po sutuoktinio ir tėvo mirties priėmė palikimą, t. y. liko gyventi tame pačiame bute, jo asmeniniais daiktais, įrankiais, piniginėmis lėšomis ir kt. naudojosi kaip savo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Analogiškai šiuos santykius reglamentavo ir 1964 CK - 587 straipsnis. Atsižvelgiant į įstatymo reikalavimus, matyti, kad sutuoktinė L. Ž. ir jos bei mirusiojo vaikai S. Ž. bei L. Ž., tuo metu būdami nepilnamečiai, po R. Ž. mirties likusį palikimą priėmė, nes pradėjo jį valdyti, naudotis ir disponuoti, tačiau pareiškėja L. Ž. dėl paveldėjimo reikalų sutvarkymo į notarų biurą nesikreipė, todėl pareiškėjai negali pilnai įgyvendinti nuosavybės teisių į paveldimą turtą, gauti paveldėjimo teisės liudijimų.
Palikimo priėmimo faktas gali būti nustatytas teismo sprendimu pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktą, jei nuo to priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Tokio fakto nustatymas gali sukurti pareiškėjams teisinius padarinius – paveldėjimo teisės fakto įregistravimą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra pažymima, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe. Todėl asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.
Bylos duomenys patvirtina pareiškėjų nurodytas aplinkybes, kad pareiškėjai yra R. Ž. pirmos eilės įpėdiniai, atlikę aktyvius palikimo priėmimo veiksmus. Nepaisant to, kad pareiškėjai į notaro biurą nesikreipė, tačiau jie priėmė palikimą per įstatymų numatytą terminą pradėję jį faktiškai valdyti. Teiginį, kad jie priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio ir tėvo mirties, pradėję jį faktiškai valdyti patvirtina bylos duomenys. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra.
Vertinant visumą įrodymų konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems, ir jų visuma leidžia daryti pakankamai tikėtiną išvadą, jog pareiškėjų nurodomi faktai egzistavo – todėl laikytina įrodyta bei nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėjai po R. Ž. mirties (duomenys neskelbtini), kaip palikėjo pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai, priėmė palikimą faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CK 5.50, 5.51 straipsniais ir CPK 259-270, 442-448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai L. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), S. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), po R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti.
Turintis juridinę reikšmę faktas nustatomas nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Varėnos rajono apylinkės teismą.