- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-02
- Bylos Nr.
- N-261-4197-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-03-3-01339-2009-7
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Artūras Drigotas, Stasys Gagys (pran.)
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Stasio Gagio (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. S. (A. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 6 d. nutarimo J. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra, nutraukusi ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-00760-09 neesant nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje požymių, 2009 m. gegužės 13 d. nutarimu iškėlė administracinio teisės pažeidimo bylą J. P. dėl to, kad jo veikoje nustatyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje numatytų pažeidimų požymiai, t. y. dėl to, kad jis 2009 m. balandžio 13 d. vairavo automobilį būdamas neblaivus, nepasirinko saugaus greičio ir atsitrenkė į priekyje stabdantį automobilį, apgadindamas abi transporto priemones ir pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 14, 133 ir 134 punktų reikalavimus.
II.
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. balandžio 6 d. nutarimu pripažino J. P., kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje ir paskyrė jam 1000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams. Administracinio teisės pažeidimo bylą dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo J. P. atžvilgiu nutraukė, nenustačius jo veiksmuose šio teisės pažeidimo sudėties.
Teismas padarė išvadą, kad J. P. kaltė dėl teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje padarymo visiškai įrodyta policijos pareigūno R. B. tarnybiniu pranešimu (b.l. 16), alkotesterio rezultatais (b.l. 23), specialisto išvada (b.l. 24), pažeidėjo J. P. rašytiniu paaiškinimu (b.l. 25). Alkotesteriu J. P. buvo nustatytas 0,80 promilių girtumas. Specialisto išvada nustatyta, kad jo kraujyje buvo 0,64 promilės etilo alkoholio. Teismas padarė išvadą, kad J. P. neblaivus vairuodamas transporto priemonę pažeidė KET 14 punktą ir įvykdė ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.
Teismas nurodė, kad eismo įvykio dalyvių paaiškinimai dėl eismo įvykio aplinkybių ir jo kilimo mechanizmo yra prieštaringi. 2011 m. kovo 7 d. ekspertizės akte nurodyta, kad jei automobilis „Mercedes Benz“ rikiavosi iš kelio važiuojamosios dalies kairės pusės į dešinę pusę ir buvo staiga stabdomas prieš automobilį „Chrysler Grand Voyager“, vairuotojo A. S. veiksmai sąlygojo eismo įvykio kilimą, jei prieš automobilio „Mercedes Benz“ stabdymą abi transporto priemonės važiavo apie 60 km/h greičiu, ir tarp automobilių A. S. paliko mažesnį nei 19,7 metrų tarpą. Jei A. S. paliko ne mažesnį kaip 19,7 metrų atstumą, automobilio „Chrysler Grand Voyager“ vairuotojo J. P. veiksmai – laiku nesustabdė savo vairuojamo automobilio ir trenkėsi į priekyje lėčiau važiuojantį automobilį „Mercedes Benz“ - sąlygojo eismo įvykio kilimą. Byloje apklaustas specialistas A. Naudžiūnas nurodė, kad jei aplenkęs automobilį lenkiantysis pradės staigiai stabdyti, iš galo važiuojantis automobilis neturės galimybės sustabdyti.
Teismas nurodė, kad byloje objektyviais duomenimis nenustatyta, koks buvo tikslus atstumas tarp automobilių „Chrysler Grand Voyager“ ir „Mercedes Benz“, pastarajam pradėjus stabdymą prieš kliūtį. Teismas vertino J. P. paaiškinimus, ikiteisminio tyrimo metu apklaustų A. Š. ir M. M. parodymus (b.l. 18-19), nukentėjusiojo A. S. parodymus.
Teismas pažymėjo, kad 2011 m. kovo 7 d. ekspertizės akte Nr. 11-3058 nurodyta, kad dėl duomenų trūkumo negalima nustatyti, ar automobiliai „Mercedes Benz“ ir „Chrysler Grand Voyager“ susidūrimo metu buvo vienoje eismo juostoje, kokios buvo automobilių padėtys vienas kito atžvilgiu susidūrimo metu, kokie buvo automobilių greičiai prieš kylant grėsmei eismo saugumui ir prieš pat susidūrimą. Kaip duomenų trūkumo priežastį ekspertas nurodo, kad eismo įvykio tyrimo metu nebuvo užfiksuoti nuotraukose automobilių sugadinimai. Teismas nurodė, kad automobilis „Mercedes Benz“ jau yra suremontuotas po eismo įvykio (b.l. 147), abi transporto priemonės nebėra eismo įvykio dalyvių nuosavybė (b.l. 179-180), todėl teismas neturėjo galimybės ištaisyti šio tyrimo trūkumo.
Teismas padarė išvadą, kad esant prieštaringiems parodymams, abejonės, kurių negalima pašalinti objektyviais duomenimis, yra traktuojamos asmens, kurio atžvilgiu surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, naudai. Teismas konstatavo, kad objektyviais duomenimis nepavyko nustatyti tikslaus automobilių išsidėstymo vienas kito atžvilgiu prieš susidūrimą ir jo metu, jų greičių, nėra galima nustatyti atstumo tarp abiejų automobilių prieš jų susidūrimo momentą, todėl neįmanoma nustatyti, kurio vairuotojo veiksmai sąlygojo eismo įvykį, byloje nesurinkta objektyvių duomenų, leidžiančių teigti, kad dėl to, jog J. P. buvo neatidus ir neatsargus, nepasirinko saugaus greičio, todėl nespėjo sustabdyti transporto priemonės, kilo eismo įvykis.
III.
Apeliaciniu skundu A. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 6 d. nutarimą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėti iš naujo.
Apeliaciniame skunde A. S. nurodė, kad teismas visapusiškai, pilnutinai neišnagrinėjo bylos, nenustatė eismo įvykio kaltininko.
Teismas turėjo į teismo posėdį kviesti ekspertą, kad pastarasis duotų paaiškinimus, ar galima nustatyti atstumą, kurį jis nurodė išvadoje, tačiau teismas apsiribojo tik rašytine išvada. Ekspertas, remdamasis moksliniais skaičiavimais, galėjo nustatyti atstumą, nes buvo žinomi automobilių judėjimo greičiai, bei J. P. veiksmai iki susidūrimo. Neišsiaiškinęs iki galo šios svarbios aplinkybės, teismas nepašalino visų abejonių ir pažeidė proceso dalyvių teises užduoti ekspertui klausimus.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdyba prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Šalies argumentai
Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad 2011 m. kovo 7 d. autotechninės ekspertizės aktas Nr. 11-3058 paneigia apelianto argumentus apie tai, kad buvo galima nustatyti atstumus tarp eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių prieš kylant grėsmei eismo saugumui. Ekspertizės akte buvo atsakyta į visus teismo nutartyje nurodytus klausimus. Teismas pagrįstai atsisakė kviesti į teismo posėdį ekspertą.
Šalies argumentai
J. P. su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad apeliaciniame skunde nekonkretizuoti teismo padaryti pažeidimai.
Teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nesurinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad J. P. yra kaltas dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2009 m. gegužės 13 d. nutarimu J. P. pradėta administracinio teisės pažeidimo bylą dėl to, kad jo veikoje nustatyti ATPK 126 straipsnio 1 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje numatytų pažeidimų požymiai, t. y. dėl to, kad jis 2009 m. balandžio 13 d. vairavo automobilį būdamas neblaivus, nepasirinko saugaus greičio ir atsitrenkė į priekyje stabdantį automobilį, apgadindamas abi transporto priemones ir pažeisdamas KET 9, 14, 133 ir 134 punktų reikalavimus.
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 6 d. nutarimu J. P. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams, dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo administracinio teisės pažeidimo byla J. P. atžvilgiu nutraukta, nenustačius jo veiksmuose šio teisės pažeidimo sudėties.
Teisėjų kolegija, įvertinusi administracinio teisės pažeidimo bylos esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patrauktojo asmens J. P. kaltės, padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. J. P. padaryto pažeidimo neginčija.
Tačiau nukentėjusysis A. S. nesutinka su teismo nutarimo dalimi, kuria teismas administracinio teisės pažeidimo bylą J. P. atžvilgiu dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo nutraukė.
Apeliacinį skundą A. S. grindžia iš esmės tuo, kad teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus.
Apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
ATPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, o šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.
Įvertinusi byloje esančią medžiagą ir teismo nutarimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei vadovaudamasis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies nuostata, kad teismas įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, įrodymus įvertino tinkamai.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių kurio nors iš eismo įvykio dalyvio kaltę, t. y. kurio vairuotojo veiksmai sąlygojo eismo įvykį, byloje nesutrinkta objektyvių duomenų, leidžiančių teigti, kad dėl to jog J. P. buvo neatidus ir neatsargus, nepasirinko saugaus greičio, todėl nespėjo sustabdyti transporto priemonės, kilo eismo įvykis. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011 m. kovo 7 d. ekspertizės aktas taip pat patvirtina, kad dėl duomenų trūkumo nustatyti, kuris eismo dalyvis sukėlė eismo įvykį, nėra galimybės.
Teisėjų kolegija, išanalizavusi nagrinėjamos bylos aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju visos įrodinėjimo galimybės yra išnaudotos, surinkti naujų įrodymų, kurie patvirtintų, kurio eismo įvykio dalyvio veiksmai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti, neįmanoma, todėl darytina išvada, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. balandžio 6 d. pagrįstai nutarė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo J. P. atžvilgiu nutraukti.
Be to pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. vasario 21 d. nutartyje, priimtoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2296/2009, nurodė, kad administracinės atsakomybės senaties institutas ATPK nėra išsamiai apibrėžtas, tačiau niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip nei įstatymų numatytais pagrindais ir tvarka (ATPK 7 str.). Siekiant paisyti šios nuostatos, nesant atitinkamų normų, reikalingų nagrinėjamam visuomeniniam santykiui reglamentuoti, paprastai vadovaujamasi įstatymo analogija. Administracinių teismų praktikoje vertinama, kad taikant administracinės atsakomybės senatį, turi būti vadovaujamasi ATPK 35 straipsniu ir Baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalyje 1 punkto a papunktyje apibrėžtu apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminu, kai padarytas baudžiamasis nusižengimas (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N17-240/2006, 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1434/2008, 2010 m. rugpjūčio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-1300/2010ir kt.). Suprantama, kad žmogaus teisių apsaugos požiūriu būtų nepateisinama, jeigu atsakomybė už administracinį teisės pažeidimą galėtų būti taikoma ilgesnį laiko tarpą, nei Baudžiamajame kodekse numatytas laiko tarpas, per kurį gali būti priimamas apkaltinamasis nuosprendis padarius baudžiamąjį nusižengimą. Minėtame Baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktyje (kodekso redakcija, galiojusi iki 2010 m. birželio 28 d.) numatyta, jog asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję dveji metai, kai padarytas baudžiamasis nusižengimas.
Nagrinėjamoje byloje J. P. kaltinamas padaręs pažeidimą 2009 m. balandžio 13 d., taigi dviejų metų terminas baigėsi 2011 m. balandžio 13 d. šiai dienai jokia administracinė nuobauda J. P. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį nepaskirta, todėl J. P. kaltės klausimas šiame procese nebegali būti nustatinėjamas.
Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, tinkamai įvertinto byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingas išvadas dėl bylos aplinkybių. Priežasčių, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutarimas turėtų būti panaikintas ar pakeistas, teisėjų kolegija nenustatė.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
A. S. (A. S.) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 6 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.