- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-20
- Bylos Nr.
- 2-2172/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Konstantinas Gurinas, Donatas Šernas
- Atsakovas
- V. P.
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Transmundus“
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė Ūkio bankas
- Kategorijos
- 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Konstantino Gurino (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. P. paslaugų įmonės atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. nutarties, kuria iškelta bankroto byla, civilinėje byloje Nr. B2-2125-221/2012 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Transmundus“ pareiškimą atsakovui V. P. paslaugų įmonei (trečiasis asmuo – akcinė bendrovė Ūkio bankas) dėl bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas UAB „Transmundus“ kreipėsi į teismą ir prašė iškelti atsakovui V. P. paslaugų įmonei bankroto bylą dėl nemokumo, o bankroto administratoriumi paskirti UAB „Valnetas“ bankroto administratorių V. S. arba UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“. Nurodė, kad įsiteisėjusiu Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 21 d. preliminariu sprendimu pareiškėjui iš atsakovo priteista 20 296,06 Lt skolos, o taip pat procesinės palūkanos bei bylinėjimosi išlaidos, tačiau teismo sprendimas iki šiol neįvykdytas. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB Ūkio bankas bankroto administratoriumi prašė skirti UAB „Audersima“.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 4 d. nutartimi iškėlė V. P. paslaugų įmonei bankroto bylą, o įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Audersima“. Be to, į bankroto bylą bendraatsakove įtraukta L. P..
Teismas nustatė, kad 2012 m. birželio 14 d. raštu V. P. paslaugų įmonės direktorius buvo įpareigotas pateikti Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 1 dalyje nurodytus įmonės finansinės atskaitomybės bei kitus dokumentus, reikalingus įmonės finansinei būklei įvertinti, o 2012 m. liepos 20 d. nutartimi V. P. paslaugų įmonės direktoriui terminas aukščiau nurodytiems dokumentams pateikti buvo pratęstas iki 2012 m. rugpjūčio 3 d., tačiau atsakovo direktorius teismo įpareigojimo neįvykdė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad V. P. paslaugų įmonė nuosavybės teise priklausančių nekilnojamų daiktų neturi, įmonės vardu registruotų transporto priemonių nėra, AB Ūkio bankui V. P. paslaugų įmonė pagal kredito sutartis yra skolinga 969 067,27 Lt, valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui skolinga 47 128,97 Lt. Teismas nurodė, kad V. P. paslaugų įmonės bendras pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydis yra 1 037 184,55 Lt. Tokiu būdu, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismas darė išvadą, jog V. P. paslaugų įmonė yra nemoki, todėl įmonei keltina bankroto byla (ĮBĮ 9 str. 5 d. 1 p.). Be to, Kauno apygardos teismas pažymėjo, kad vadovaujantis CK 2.50 straipsnio 4 dalimi, jeigu įmonės prievolėms įvykdyti neužtenka šios įmonės turto, už jos prievoles atsako savininkas savo turtu, todėl sprendė, jog į bankroto bylą bendraatsakove įtrauktina L. P..
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas V. P. paslaugų įmonė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atsisakyti kelti bankroto bylą V. P. paslaugų įmonei. Nurodo šiuos argumentus:
1. V. P. paslaugų įmonė nėra nemoki, vykdo veiklą, o Valstybinėje mokesčių inspekcijoje nėra pateiktas prašymas sustabdyti įmonės veiklą. Atsakovas yra mokus ir gali atsiskaityti su visais kreditoriais, įskaitant ir UAB „Transmundus“.
2. Įmonės vardu yra registruotos aštuonios transporto priemonės, kurių bendra vertė yra apie 368 tūkstančius litų.
3. Kreditų grąžinimo AB Ūkio bankui terminai dar nėra suėję ir kiekvieną mėnesį yra vykdomi įsipareigojimai pagal kredito sutartis.
4. Prieš tris mėnesius su VSDFV yra pasirašytas susitarimas ir susidaręs įsiskolinimas yra atidėtas dviems ar trims metams.
5. Skundžiama nutartis buvo gauta tik 2012 m. rugsėjo 7 d., o rugsėjo 8 ir 9 d. buvo nedarbo dienos, todėl atsakovas negalėjo surinkti visų jo išdėstytus argumentus patvirtinančių įrodymų, kuriuos galės pateikti vėliau.
Atsiliepimas
6. Atsakovas nesutinka, kad bendraatsakove šioje byloje būtų įtraukta V. P. paslaugų įmonės savininkė L. P..
Atsiliepimu į atskirąjį skundą bankroto administratorius „Audersima“ prašo skundą atmesti. Nurodo, kad apeliantas nepateikia jokių savo teiginius patvirtinančių įrodymų, o iš VĮ „Regitra“ gauta informacija rodo, jog apelianto nurodytos transporto priemonės nėra eksploatuojamos (neapdraustos privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, pasibaigęs techninės apžiūros galiojimo laikas), o jų vertė VšĮ „Emprekis“ duomenimis yra žymiai mažesnė. Be to, įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo sutartis su VSDFV 2012 m. rugsėjo 4 d. buvo nutraukta, skolininkui nevykdant prisiimtų įsipareigojimų. Tuo tarpu finansinės atskaitomybės dokumentus atsakovo vadovas buvo įpareigotas pateikti dar 2012 m. birželio 14 d., todėl laiko trūkumo argumentas turi būti vertinamas kritiškai.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo AB Ūkio bankas prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad 2011 m. gruodžio 14 d. bankas nutraukė su atsakovu sudarytas kredito sutartis bei 2012 m. kovo 27 d. pradėjo priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto procedūras. Nurodo, kad 2012 m. birželio 27 d. atsakovo įsipareigojimai bankui sudarė 280 661,28 Eur (969 067,27 Lt), o kadangi UAB „Skraistelė“ 2012 m. spalio 2 d. už atsakovą įmokėjo 4000 Lt, tai 2012 m. spalio 5 d. duomenimis atsakovo įsipareigojimai bankui sudaro 965 067,27 Lt. Atsakovas nepateikia jokių savo mokumą patvirtinančių duomenų, o teiginys, kad kiekvieną mėnesį vykdomos prievolės pagal kredito sutartis, yra klaidingas.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas UAB „Transmundus“ prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad nei vieno iš atsikirtimų apeliantas nepagrindžia rašytiniais įrodymais, o kreditoriaus žiniomis, apelianto nurodomi automobiliai yra utilizuoti ir jokia veikla nevykdoma. 2012 m. vasario 10 d. tarp kreditoriaus ir skolininko buvo sudaryta skolos grąžinimo sutartis, kuria susitarta, jog 20 296,06 Lt skola bus grąžinama pagal grafiką, tačiau skolininkas nesugebėjo grąžinti skolos ir dalimis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Atskirasis skundas netenkinamas.
Vadovaujantis ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktu, bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad įmonė yra nemoki, o įmonės nemokumas – tai būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų ir pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Nagrinėjamu atveju apeliantas neginčija nei neįvykdytų įsipareigojimų UAB „Transmundus“ fakto, nei skolos AB Ūkio bankui dydžio, bet teigia esantis mokus ir tinkamai vykdantis įsipareigojimus bankui. Tačiau minėtą teiginį paneigia paties AB Ūkio bankas pateikti duomenys, iš kurių aišku, jog reguliarūs mokėjimai pagal kredito sutartis nėra atliekami (2 t., 38 – 42 b. l.), o bankas minėtas sutartis nutraukė. Apeliantas taip pat nurodo, jog įsiskolinimas VSDFV yra atidėtas, tačiau iš kartu su administratoriaus UAB „Audersima“ atsiliepimu pateiktų duomenų aišku, jog įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo sutartis su VSDFV 2012 m. rugsėjo 4 d. buvo nutraukta, skolininkui nevykdant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, jog UAB „Transmundus“ pradelsti įsipareigojimai skundžiamos nutarties priėmimo metu buvo 1 037 184,55 Lt. Tuo tarpu, nors apeliantas nurodo jo dispozicijoje esančias bendros 368 000 Lt vertės (2 t., 5 b. l.) transporto priemones. Tačiau pažymėtina, kad netgi jeigu ir būtų nustatyta, jog minėtas turtas priklauso atsakovui (konkrečiu atveju egzistuoja ginčas tiek dėl apelianto nurodomų transporto priemonių vertės (2 t., 5 – 11 b. l., 29 – 32), tiek dėl jų priklausomybės (1 t., 165 b. l.), tai nepaneigtų pirmosios instancijos teismo išvados dėl atsakovo V. P. paslaugų įmonės nemokumo, nes pradelstų įsipareigojimų dydis (1 037 184,55 Lt) aiškiai viršija apelianto nurodomų transporto priemonių vertę (ĮBĮ 2 str. 8 d.), o jokio kito turimo turto atsakovas apskritai nenurodo (CPK 178 str.).
Apeliantas taip pat teigia nespėjęs surinkti visų jo teiginius patvirtinančių įrodymų, tačiau pažymėtina, kad atsakovo vadovas pareigos pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus neįvykdė jau pirmosios instancijos teisme net ir per papildomai Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 20 d. nutartimi (1 t., 160, 161 b. l.) nustatytą terminą. Be to, minėtų duomenų nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui, o teigti, jog tam sutrukdė tai, kad 2012 m. rugsėjo 8 ir 9 d. buvo nedarbo dienos (ypač įvertinant tai, jog skundas apskritai paduotas 2012 m. rugsėjo 14 d. (2 t., 3, 12 b. l.), nėra jokio pagrindo.
Atsakovas, nenurodydamas savo nesutikimo motyvų, nesutinka su individualios įmonės savininkės L. P. įtraukimu į bylą bendraatsakove, tačiau minėtas faktas nepriklauso nuo atsakovo valios, nes šiuo atveju kyla privalomo bendrininkavimo teisiniai santykiai (CK 2.50 str. 4 d., CPK 44 str. 3 d.).
Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. nutartis, kuria atsakovui V. P. paslaugų įmonei iškelta bankroto byla, yra teisėta ir pagrįsta, o naikinti minėtą nutartį dėl atsakovo atskirajame skunde išdėstytų argumentų nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. nutartį nepakeistą.