Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Sigito Bagdonavičiaus ir Dainos Vaidachavičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros (Anykščiai) prokuroro Arvydo Miečiaus apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2019 m. gegužės 16 d. nuosprendžio, kuriuo D. S. išteisintas iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 243 straipsnį jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. D. S. išteisintas iš kaltinimo, kad 2019 m. vasario 8 d. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, bei jam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas dvejus metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, kurio jis turėjo laikytis nuo 2019-03-01 iki 2021-03-01, tyčia 2019 m. kovo 1 d., apie 14.50 val., vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę ir (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį "Fiat Brava", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), - tokiais savo veiksmais vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje.

Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

4.1. Apeliacinio skundo esminiai argumentai, kad D. S. suprato, jog vengia atlikti baudžiamojo poveikio priemonę ir jo veikoje yra BK 243 str. numatytos nusikalstamos veikos sudėtis, yra nepagrįsti.

4.2. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas šioje byloje atliko išsamią BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties analizę ir padarė teisingą išvadą, kad vienkartinis kaltininko baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimas nesukelia BK 74 straipsnio 2 dalyje numatytų teisinių pasekmių ir nesuponuoja asmens traukimo baudžiamojon astakomybėn pagal BK 243 straipsnį. Šis teismas pagrįstai vertino, kad vengimas turėtų pasižymėti tam tikru piktybiškumu ir sistemingumu, siekimu apskritai išvengti baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo. Pirmos instancijos teismas taip pat visiškai pagrįstai ir teisingai nurodė, kad D. S. nebuvo išaišškintos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo pasekmės. Tai, be kita ko, patvirtina LITEKO esantis 2019 m. vasario 8 d. nuosprendžio skelbimo metu darytas garso įrašas ir teisiamojo posėdžio protokolas, kuriame nurodyta, kad nuteistajam išaiškinta tik nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai. Be to, BPK 308 straipsnyje nekeliamas reikalavimas teismui išaiškinti nuteistajam paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių vykdymo ar jų nevykdymo pasekmių, teismas privalo nuteistajam išaiškinti tik paskirtų bausmių vykdymo ypatumus, kas šiuo atveju ir buvo įvykdyta, t.y., nuteistajam buvo paaiškintos galimos bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo priežastys. Todėl su prokuroro teiginiu, jog nuteistasis suprato, kokios gali būti baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo teisinės pasekmės, sutiktina tik iš dalies.

4.3. Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo nagrinėjamu atveju nebuvo laikomąsi BK 74 straipsnio 2 dalies nuostatų, nurodančių, kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal šio kodekso 243 straipsnį. Tai reiškia, kad D. S. pradėtas ikiteisminis tyrimas ne bausmę vykdančios institucijos teikimu, o pagal Vyr. tyrėjo A. Z. tarnybinį pranešimą (b.l. 8), buvo pradėtas nepagrįstai, užfiksavus vienintelį baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo atvejį, turintį administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 3 dalyje, požymių. Šio pažeidimo padarymo metu, kaip teisingai pažymėjo ir pirmos instancijos teismas, nuteistojo probacija dar nebuvo pradėta, kuri pagal Probacijos įstatymo 11 straipsnio 2 dalį, pradedama vykdyti įsiteisėjusio teismo nuosprendžio (nutarties) ir patvarkymo (potvarkio) vykdyti nuosprendį ar nutartį gavimo probacijos tarnyboje dieną. Probacijos tarnybos, gavusios šiuos dokumentus, pradeda priežiūros vykdymo bylą ir vykdo priežiūrą. Šiuo atveju, pirmos instancijos teismas taip pat visiškai pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad patvarkymas vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį probacijos tarnybai buvo išsiųstas tik 2019 m. kovo 4 d., t.y., iš tiesų nuteistasis realiai nebuvo supažindintas nei su teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka, nei su nevykdymo pasekmėmis. Iš esmės nuteistajam teismo buvo išaiškinta tik tai, kad jeigu jis darys administracinius nusižengimus, jam taikomas bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas, todėl šiuo atveju prokuroro nurodomos aplinkybės, kad D. S. neneigė vairavęs transporto priemonę, savaime negalima traktuoti, kaip patvirtinančios, jog išteisintasis D. S. suprato baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo teisines pasekmes.

5. Atsižvelgusi į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2019 m. gegužės 16 d. nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro Arvydo Miečiaus apeliacinį skundą atmesti.