Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aušra Valinskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. L. (V. L.) atstovo advokato Mindaugo Paukštės (toliau – ir apelianto atstovas) skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Specialiosios paskirties (toliau – VSAT VRM VR SP) užkardos vado 2015 m. liepos 8 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 27-15 paliktas nepakeistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. L. Vilniaus rinktinės pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2015 m. birželio 20 d., 21.15 val., Vilniaus r., Lavoriškių sen., Lavoriškių k., Užupio ir Kranto gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį ,,Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepakluso teisėtam uniformuoto VSAT pareigūno reikalavimui, išreikštam VSAT skiriamaisiais ženklais pažymėtu automobiliu, įjungus mėlynos spalvos švyturėlius ir įspėjant per garsiakalbį, sustabdyti transporto priemonę, t. y. kaip padariusiam Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 130 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą.

VSAT prie LR VRM VR SP užkardos vado 2015 m. liepos 8 d. nutarimu V. L. pripažintas padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 4 dalyje ir, nesant jo atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, jam paskirta 1013 Eur bauda.

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 4 d. nutartimi V. L. skundą atmetė ir VSAT prie LR VRM VR SP užkardos vado 2015 m. liepos 8 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 27-15 paliko nepakeistą.

Nors, pareigūnų teigimu, asmens tapatybės kortele rasta šalia automobilio, tačiau tokie parodymai nėra pripažintini kaip atitinkantys tikrovę, nes pareigūnai buvo vieninteliai, kurie buvo šalia automobilio.

Be to, liudytojai D. G. ir J. D. teisme paaiškino, kad tuo metu automobilį vairavo V. V., pats V. V. prisipažino, kad bėgo nuo pareigūnų. Šiais liudytojų parodymais netikėti nėra pagrindo, tačiau teismas skundžiamoje nutartyje nemotyvavo, kodėl nevertina liudytojų parodymų. Nesuprantamas teismo argumentas, kad visi liudytojai yra draugai, nes visi liudytojai nurodė būtent V. V. kaip kaltininką, o ryšiai tarp asmenų neturi jokios reikšmės siekiant įvertinti, kad V. L. nebuvo įvykio vietoje.

Motyvuojamoji dalis

Pažymi, jog apeliaciniame skunde yra cituojamos teisės aktų nuostatos dėl kaltės nustatymo ir jos įrodytumo, in dubio pro reo principą, klaidingai pateikiami faktiniai duomenys, kartojami teisminio nagrinėjimo metu išsakyti teiginiai, nepateikiama jokių papildomų įrodymų dėl įvykio, tačiau nagrinėjamu atveju nekilo jokių abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto V. L. kaltės, visi neaiškumai buvo pašalinti teismo posėdžio metu.

V. L. atstovo skundo teiginiai, jog vieninteliai duomenys, kurie įrodo V. L. kaltę, tai palikta automobilyje jo asmens tapatybės kortelė, kurią rado pareigūnai, neatitinka tikrovės. Ją patvirtina ir liudytojais apklausti pareigūnai Jurijus Balko ir Marijus Jakubėnas. Pažymi, jog V. L. teisme pats prieštaringai aiškino aplinkybes dėl asmens tapatybės kortelės. Neteisingi teiginiai, jog V. L. iš vis nemoka vairuoti ir vairuotojo pažymėjimo neturi, taip pat tai, jog VSAT pareigūnų parodymai prieštaringi. Tai V. L. liudytojų parodymais yra pagrindas abejoti, kadangi jie yra suinteresuoti bylos baigtimi, bando palengvinti savo draugo padėtį. Pažymi, kad šie liudytojai painiojosi datose, negalėjo tiksliai pasakyti, kada įvyko šis įvykis.

V. L. atstovo advokato Mindaugo Paukštės skundas atmestinas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo matyti, kad apeliantas nepripažįsta kaltės dėl ATPK 130 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymo.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu, įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444-4788/2009, Nr. N756-450/2010, Nr. N63-992/2010).

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus ir padarė motyvuotą išvadą, jog V. L. veiksmuose yra nustatyti administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 4 dalyje, požymiai, todėl pagrįstai paliko VSAT prie LR VRM VR SP užkardos vado 2015 m. liepos 8 d. nutarimą nepakeistą.

Skunde Vilniaus apygardos teismui pažymima, jog liudytojai D. G. ir J. D. teisme paaiškino, kad tuo metu automobilį vairavo V. V., pats V. V. prisipažino, kad bėgo nuo pareigūnų, kad šiais liudytojų parodymais netikėti nėra pagrindo, teismas skundžiamoje nutartyje nemotyvavo, kodėl nevertina liudytojų parodymų. Tokie skundo argumentai yra nepagrįsti. Vilniaus rajono apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog kritiškai vertina šių liudytojų parodymus, nes jie prieštarauja kitiems byloje surinktiems ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtiems įrodymams. Teismas pagrįstai tai grindė tuo, jog J. D. negalėjo patvirtinti, kada buvo susitikimas Slabados kaime, taip pat nurodė V. V. esantį šviesiaplaukiu, kai tuo tarpu šis teisme apklaustas liudytojas buvo tamsiaplaukis. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad liudytojai D. G. ir V. V. nurodė tiek tarpusavyje skirtingą, tiek ir nuo 2015-07-08 administracinio teisės pažeidimo protokolo bei 2015-07-08 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje besiskiriantį įvykio laiką. Aukščiau minėtuose procesiniuose dokumentuose nurodytas automobilio stabdymo laikas – 21.15 val. Toks laikas nurodytas ir pareigūno Jurijaus Balkos tarnybiniame pranešime, kurį, kaip parodė teisme, jis surašė tą pačią dieną (tai patvirtina ir jame nurodyta surašymo data), todėl dėl laiko suklysti negalėjo. Tuo tarpu liudytojas D. G. nurodė, jog įvykis buvo 19-20 val. ir, nors tuo metu buvo išgėręs, tačiau pažymėjo nemanantis, kad V. V. važiavo 21.15 val. V. V. teigė, jog važiavo apie 18 val. ir negalėjo būti, kad jį gaudė apie 21 val. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad neva automobilį vairavęs V. V. teisme teigė, jog jį pareigūnai stabdė vydamiesi įjungę mėlynos spalvos švyturėlius, po to, kai jie prasilenkė kelyje, nors VSAT pareigūnai Jurijus Balko, Marijus Jakubėnas ir Alfredas Steckevičius nurodė, jog visų pirma Jurijus Balko automobilį stabdė išlipęs iš tarnybinio automobilio, su skrituliu, o šiam nesustojus – vijosi įsijungę švyturėlius. Taigi, liudytojų D. G., J. D. ir V. V. parodymai vertintini kaip nepatikimi, perteikiantys V. L. gynybinę versiją.

Nors skunde teigiama, jog automobilyje V. L. nebuvo ir negalėjo būti, o vieninteliai duomenys apie jį yra automobilyje palikta asmens tapatybės kortelė, nes pareigūnai jo nematė, tačiau su tokiais argumentais skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo sutikti. Teismo posėdžio metu apklausti pareigūnai Jurijus Balko ir Marijus Jakubėnas parodė, kad įvykis buvo šviesiu paros metu, atstumas tarp nesustojusio ir jų automobilių buvo nedidelis – 1-2 metrai, todėl jie matė asmenį, sėdintį už vairo, suklysti dėl to, kas važiavo, negalėjo. Su pareigūnais Jurijumi Balko ir Marijumi Jakubėnu automobilyje buvęs liudytojas Alfredas Steckevičius nesustojusio automobilio vairuotojo nespėjo pamatyti, nes sėdėjo gale, už vairuotojo, kuris jam užstojo vaizdą. Tačiau pažymėtina, kad šio liudytojo parodymai dėl kitų aplinkybių – stabdymo eigos, vijimosi, asmens tapatybės kortelės suradimo visiškai sutampa su pareigūnų Jurijaus Balko ir Marijaus Jakubėno. Taigi, šių liudytojų parodymai yra nuoseklūs bei patvirtina administracinio teisės pažeidimo byloje surinktą medžiagą, neprieštarauja jos pagrindu nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms. Pareigūnai pažeidėjo asmenybę nustatė ne tik iš rasto dokumento, tačiau ir patys matė, kad už transporto priemonės vairo sėdėjo būtent V. L.. Pabrėžtina, jog, priešingai nei liudytojai D. G., J. D. ir V. V., kurie yra V. L. draugai, pareigūnai nėra suinteresuoti bylos baigtimi, jų parodymai objektyvūs, byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog jie gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, todėl netikėti pareigūnų parodymais teismas neturi pagrindo.

Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad V. L. pozicija dėl jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo nėra nuosekli. Sutiktina su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog V. L. prieštaringai aiškino asmens tapatybės kortelės pasigedimo, taip pat nemokėjimo vairuoti ir teisės tam neturėjimo aplinkybes.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog V. L. padarytas pažeidimas, numatytas ATPK 130 straipsnio 4 dalyje, yra visiškai įrodytas, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą netenkinti skundo dėl VSAT prie LR VRM VR SP užkardos vado 2015 m. liepos 8 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 27-15 panaikinimo, naikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Nepagrįstas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo prašymas priteisti V. L. visas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad išlaidų, turėtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, kompensavimas yra reglamentuotas ATPK 279 straipsnyje. Šis straipsnis numato, kad turėtos išlaidos kompensuojamos nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir vertėjams. Atsižvelgiant į tai, kad ATPK normose nėra numatyta, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui atlyginamos atstovavimo ar kitos dėl bylinėjimosi teisme patirtos išlaidos, prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartį nepakeistą ir V. L. atstovo advokato Mindaugo Paukštės skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.