- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-15
- Bylos Nr.
- N-444-2388-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. spalio 13 d. nutarimo R. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2009 m. spalio 13 d. nutarimu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas R. P. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį paskyrė 100 litų baudą, o pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį - 3000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejų metų laikotarpiui. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, galutinės jam paskirtos nuobaudos - 3000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejų metų laikotarpiui. Nuobaudos R. P. paskirtos už tai, kad jis, 2009 m. rugpjūčio 29 d. vairuodamas automobilį, apvažiuodamas kitą automobilį, nepaliko tarpo iš šono, užkliudė kitą automobilį ir jį apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 132, 232 punktų reikalavimus.
Iš byloje pateiktos foto lentelės nustatyta, jog automobilio „Ford Sierra“ apgadinimų pobūdis atitinka automobilio „Volvo 850“ apgadinimus. Pažeidėjo kaltę patvirtino administracinio teisės pažeidimo protokolas, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, iš dalies pažeidėjo paaiškinimas, foto lentelė bei kita bylos medžiaga. Kaip pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė įvertinta tai, kad jis prisipažįsta ir gailisi dėl padarytų pažeidimų (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Todėl pažeidėjui paskirtos minimalios ATPK 127 straipsnio 2 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos nuobaudos.
II.
R. P. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Apeliantas teigia, kad teismas neteisingai pritaikė materialines teisės normas, klaidingai nustatė pažeidimo faktą, netinkamai išaiškino faktines bylos aplinkybes, neteisingai įvertino įrodymus. Apeliantas nurodo, kad teismas nepagristai rėmėsi tik foto lentele, nenustatė, ar autoįvykis buvo, ar jame dalyvavo jam priklausantis automobilis „Volvo 850". Apeliantas pažymi, kad teismas neturėjo kompetencijos įvertinti automobilių apgadinimus, jų atsiradimo priežastis, fizikines bei chemines savybes, kadangi tai reikalauja specialių mokslo ir technikos žinių. Apelianto manymu, teismas turėjo skirti byloje ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę atitinkamai ekspertizės įstaigai tam, kad nustatyti, ar ant jo automobilio galinio bamperio esantys nežymūs apgadinimai galėjo atsirasti susidūrus automobiliams, ar jie galėjo atsirasti automobilių „Volvo 850" (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir „Ford Sierra" (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) susidūrimo metu (Administracinių bylų teisenos įstatymo 62 str. 1 d.). Apelianto teigimu, minėti bamperio apgadinimai buvo jau tada, kai jis įsigijo automobilį ( tai gali patvirtinti ir ankstesnis automobilio savininkas). Apeliantas neigia pažeidęs KET 132, 232 punktus. Jo manymu, automobilio „Volvo 850" galinio bamperio apgadinimai galėjo atsirasti kasdieninės jo eksploatacijos metu, medžių ar krūmų šakoms perbraukus bamperį. Apelianto teigimu, liudytojų paaiškinimai, kad automobilį „Ford Sierra" apgadino būtent automobilis „Volvo 850“, neturėjo būti įvertinti kaip objektyvūs (juose nurodoma skirtinga įvykio data, jie yra nenuoseklūs, juose pateikta informacija nesutampa), kadangi liudytojai yra suinteresuoti asmenys. Apeliantas pažymi, kad automobilis „Ford Sierra" yra labai senas, daugelyje vietų apgadintas, todėl liudytojai, siekdami materialinės naudos, piktnaudžiaudami galėjo susitarti pasirinkti kaip auką kito automobilio vairuotoją. Apeliantas nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas pats savaime neįrodo autoįvykio, kuriame buvo apgadinti automobiliai „Volvo 850" ir „Ford Sierra", fakto, kadangi buvo surašytas remiantis tik liudytojų paaiškinimais, vizualiai apžiūrėjus automobilius. Apelianto teigimu, teismo nutarimas yra be motyvų. Apeliantas pažymi, kad iki 2009 m. rugsėjo 16 d. jis nesiėmė jokių veiksmų tam, kad nuvalyti nežymius nubrozdinimus nuo savo automobilio bamperio. Apeliantas neigia pripažinęs savo kaltę ir gailėjęsis dėl pažeidimo padarymo. Apeliaciniame skunde remiamasi ATPK 250 straipsnio 1 punktu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Skundžiamu teismo nutarimu R. P. paskirtos administracinės nuobaudos už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymą. ATPK 127 straipsnio 2 dalis (2007 m. gruodžio 13 d. įstatymo Nr. X-1365 redakcija) numato, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių <...> sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 iki 200 litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių <...>, o ATPK 130 straipsnio 1 dalis (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1675 redakcija) - kad <...> pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET, užtraukia baudą vairuotojams nuo 3000 iki 4000 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų <...>.
Apeliantas teigia, kad teismas klaidingai nustatė pažeidimo faktą, neteisingai įvertino įrodymus, nenustatė, ar autoįvykis buvo, ar jame dalyvavo jam priklausantis automobilis „Volvo 850". Apeliantas pažymi, kad teismas neturėjo kompetencijos įvertinti automobilių apgadinimus, mano, jog teismas turėjo skirti byloje ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę atitinkamai ekspertizės įstaigai. Apelianto teigimu, bamperio apgadinimai buvo jau tada, kai jis įsigijo automobilį. Jo manymu, automobilio galinio bamperio apgadinimai galėjo atsirasti medžių ar krūmų šakoms perbraukus bamperį. Apelianto teigimu, liudytojų paaiškinimai, kad automobilį „Ford Sierra" apgadino būtent automobilis „Volvo 850“, neturėjo būti įvertinti kaip objektyvūs (jie yra nenuoseklūs, juose pateikta informacija nesutampa). Apeliantas pažymi, kad iki 2009 m. rugsėjo 16 d. jis nesiėmė jokių veiksmų tam, kad nuvalyti nežymius nubrozdinimus nuo savo automobilio bamperio. Apeliantas neigia pripažinęs savo kaltę.
Iš policijos pareigūno R. D. tarnybinio pranešimo (b. l. 3) matyti, kad atvykusiems policijos pareigūnams V. V. paaiškino matęs, kaip automobilis „Volvo 850“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), persirikiuodamas į kitą eismo juostą, kairiuoju šonu užkliudė jo automobilio priekinį bamperį ir jį apgadino, iš įvykio vietos nuvažiavo. V. V. paaiškino (b. l. 5), kad stengėsi atkreipti minėto automobilio vairuotojo dėmesį garso signalu bei mirksėdamas šviesomis. Kartu su V. V. važiavusi S. R. nurodė girdėjusi smūgį, mačiusi, kaip V. V. signalais bandė atkreipti kito eismo įvykio dalyvio dėmesį. Paaiškino, kad jie užsirašė nuvažiuojančio automobilio valstybinį numerį (b. l. 6). R. P. paaiškinime pripažino administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu pažeidimų padarymo metu vairavęs automobilį „Volvo 850“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tačiau teigė to, kad kliudė kitą automobilį, nepastebėjęs (b. l. 9). Fotolentelėje užfiksuota, kad automobilių apgadinimų aukštis bei pobūdis atitinka (b. l. 10). Netikėti V. V. paaiškinimais, manyti, kad jis buvo suinteresuotas nepagrįstai apkaltinti R. P. padarius pažeidimus, nenustatyta pagrindo. Konstatuotina, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad R. P., vairuodamas automobilį, kliudė kitam asmeniui priklausantį automobilį ir jį apgadino, tuo padarydamas ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Užfiksuoti automobilių apgadinimai, liudytojo V. V. paaiškinimai taip pat rodo, kad jis turėjo suvokti sukėlęs eismo įvykį, tačiau iš eismo įvykio vietos pasitraukė, nepranešęs apie įvykį policijai, tuo padarė pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.
Nors ATPK 130 straipsnio 1 dalyje bei 127 straipsnio 2 dalyje numatytų pažeidimų padarymo R. P. nepripažįsta, atsižvelgus į pažeidimų pobūdį bei pažeidėjo asmenybę apibūdinančius duomenis (jis nėra padaręs daug KET pažeidimų), jam paskirtos minimalios atitinkamų straipsnių sankcijose numatytos administracinės nuobaudos. Išdėstytomis aplinkybėmis jo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutarimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
R. P. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. spalio 13 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.