Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ernestos Montvidienės ir Algimanto Valantino, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo R. G. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutarties, kuria netenkintas (duomenys neskelbtini) pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimas dėl nuteistajam R. G. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

6. Kauno apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi netenkino (duomenys neskelbtini) pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimo. Įvertinęs nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu, skirtos bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, teismas nutartyje konstatavo, jog nuteistasis neatitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatytų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę sąlygų, R. G. pažanga, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, nesudaro pagrindo manyti, jog, pasibaigus terminuotai laisvės atėmimo bausmei, bus pasiekti bausmės tikslai, jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, visuomenė bus apsaugota nuo pavojingo asmens ir bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

7. Nuteistasis R. G. skunde prašo (duomenys neskelbtini) pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę peržiūrėti iš naujo.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo R. G. skundas tenkinamas.

12. BK 51 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

13. Įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą teismui, gavus bausmę vykdančios institucijos teikimą, kiekvienam nuteistajam taikyti minėtą institutą, o tik kaip galimybę sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus jam švelnesnę bausmę. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, sprendžiama pagal nuteistąjį pataisos proceso metu surinktus charakterizuojančius duomenis.

14. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis R. G. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalų kriterijų – atliko dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 1998 m. gruodžio 15 d. Tačiau vien šio formalaus kriterijaus, sprendžiant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, nepakanka. Privaloma įvertinti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, jo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

15. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad, nustatydama nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija visų pirma rėmėsi 2019 m. liepos 4 d. socialinio tyrimo išvada (asmens bylos l. 166-168). Pagal nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodiką OASys nuteistojo R. G. nusikalstamo elgesio rizika vertinimo metu buvo vidutinė – 50 balų. Dalį pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos (5 balus) sudaro statiniai veiksniai, t. y. ankstesnių nuteistojo nusikaltimų įvertinimas, kurių R. G. negali sumažinti. Likusią balų dalį (45 balus) sudaro dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistasis savo pastangomis gali realiai sumažinti, t. y. gyvenimo sąlygos (6 balai), išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti (6 balai), lėšų tvarkymas ir pajamos (1 balas), ryšiai (5 balai), gyvenimo stilius ir draugai (15 balų), emocinė gerovė (1 balas), mąstymas ir elgesys (10 balų), nuostatos (1 balas). Piktnaudžiavimas alkoholiu ir narkotikais šiuo atveju neturi įtakos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai.

15.1. Socialinio tyrimo išvadoje išskirti kriminogeniniai veiksmai, kurie didina pakartotinio nusikalstamumo riziką: 1) gyvenimo stilius ir draugai: išvadoje nurodyta, kad nuteistasis nusikaltimą įvykdė bendrininkų grupėje, tačiau bausmės atlikimo metu ryšių su bendrininku nebepalaiko, pataisos įstaigoje vengia destruktyvių grupių, stengiasi neišsiskirti, tinkamai bendrauja su pataisos įstaigos personalu ir kitais nuteistaisiais, kritiškai vertina savo nusikalstamą elgesį; 2) mąstymas ir elgesys: išvadoje nurodyta, kad nuteistasis sprendimus stengiasi priimti atsakingai, tačiau praeityje ne kartą pasielgė impulsyviai, o vėliau gailėjosi savo veiksmų, nuteistasis yra naudojęs smurtą, siekdamas kitų žmonių paklusimo. Visgi toliau išvadoje nurodyta, kad pokalbio metu nuteistasis paminėjo tik vieną oficialiai patvirtiną savikontrolės praradimo epizodą – dabartinį pažeidimą. Jis supranta, kad turi problemų, tačiau tarp to, ką jis vertina, kaip problemą, ir to, kaip jis supranta, kaip jis pats prisidėjo prie problemos atsiradimo, yra prieštaravimų. Nuteistasis apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas, jo ateities planams ir tikslams trūksta konkretumo. Išvadoje taip pat nurodyta, kad nuteistasis praeityje yra taikęs netinkamas problemų sprendimo strategijas (yra naudojęs fizinį smurtą). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad per 20 metų, kai nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, smurtinio elgesio atvejų nefiksuota. Kaip minėta, nuteistasis tinkamai bendrauja su pataisos įstaigos personalu ir kitais nuteistaisiais.

15.2. Teisėjų kolegija pažymi, jog šiuo atveju sprendžiant nuteistajam R. G. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, pastarieji kriminogeniniai veiksniai negali būti suabsoliutinami, juos reikia vertinti kartu su kitais pataisos proceso metu nuteistąjį charakterizuojančiais duomenimis.

16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistajam atliekant laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę ir neturint galimybės laisvai veikti, didelę reikšmę turi jo elgesys bausmės atlikimo vietoje ir joje padaryti pažeidimai. Bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis R. G. drausmine tvarka baustas nebuvo. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, taip pat į bausmės atlikimo trukmę (20 metų), apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nuteistasis visą bausmės atlikimo laikotarpį laikosi nustatytų bausmės atlikimo taisyklių, o tai rodo jo teigiamą požiūrį į nustatytų ir priimtinų elgesio taisyklių reikalavimų laikymąsi. Nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu teigiamai charakterizuoja pataisos įstaigos įgalioto pareigūno jam skirti 9 paskatinimai už gerą darbą, elgesį bei aktyvų dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse, paskutinį kartą – 2017 m. gruodžio 29 d. (asmens bylos l. 134). Be to, R. G. už nepriekaištingą darbą ir pavyzdingą elgesį 7 kartus buvo paskatintas VĮ „M“ (duomenys pakeisti), kurioje dirba, atsakingo asmens, paskutinį kartą – 2019 m. balandžio 16 d. (asmens bylos l. 164). Teigiamai vertintinos ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės, kad nuteistasis dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. 2018 m. gruodžio 12 d. charakteristikoje nurodyta, kad nuteistasis dalyvauja organizuojamose socialinės reabilitacijos programose bei priemonėse: suimtųjų ir nuteistųjų pozityvaus užimtumo priemonėse (fizinis lavinimas, savišvieta, kultūrinė veikla), ŽIV/AIDS ir narkomanijos prevencijos priemonėse, kriminalinės subkultūros apraiškų prevencijos programoje (asmens bylos l. 149).

17. Apeliacinės instancijos teismas taip pat teigiamai vertina nuteistojo darbinę veiklą bausmės atlikimo metu. 2006 m. sausio 9 d. įsakymu R. G. skirtas skalbyklos darbininku (asmens bylos l. 67), vėliau dirbo staliumi VĮ „M“. Nuo 2019 m. birželio 25 d. R. G. nedirba dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, nes buvo perkeltas į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo nuostata į darbą išlieka teigiama. Nuteistasis VĮ „M“ medienos gaminių ir paslaugų baro viršininko charakterizuojamas teigiamai, nurodoma, kad jis pasižymi kaip stropus, sąžiningas darbuotojas, visas jam patikėtas užduotis atlieka laiku, kokybiškai, teikia racionalius pasiūlymus dėl gamybos medžiagų bei energijos resursų taupymo, su gamybos vadovais ir bendradarbiais mandagus, taktiškas, vengiantis konfliktų, dėl šių savybių mėgstamas ir gerbiamas kolektyvo (asmens bylos l. 170).

18. Nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką mažina ir jo santykis su artimaisiais. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis palaiko socialinius ryšius su žmona bei seserimi. Šiuo metu žmona atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, jie ryšius palaiko ilgalaikių pasimatymų metu, laiškais. Su seserimi nuteistasis ryšius palaiko telefoninių skambučių pagalba. Nuteistasis vertina savo artimųjų palaikymą, gali į juos kreiptis, atsiradus problemoms. Sesuo sutinka priimti nuteistąjį gyventi, jei jis bus paleistas (asmens bylos l. 181). Tai rodo išlikusius stiprius šeiminius ryšius. Svarbu ir tai, kad R. G. netoleruoja kriminalinės subkultūros, vengia destruktyvių grupių, pataisos įstaigoje gerai sutaria su kitais nuteistaisiais ir pataisos įstaigos personalu, tinkamai su jais bendrauja. Visi šie veiksniai kartu su nuteistojo kaltės pripažinimu padarius nusikalstamas veikas ir gailėjimusi taipogi mažina jo pakartotino nusikaltimo galimybę.

19. Nagrinėjant galimybės pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme klausimą, svarbi yra ir nuteistojo charakteristika. Teisėjų kolegijos vertinimu, išanalizavus R. G. metines charakteristikas, galima daryti išvadą, kad nuteistojo elgesys iš esmės sistemingai taisėsi, iš patenkinamo elgesio perėjo į gerai vertinamą elgesį. Nuteistasis visą laiką laikėsi vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų, su kitais nuteistaisiais ir administracija bendravo mandagiai, konfliktinių situacijų nefiksuota. Nors ankstesnėse metinėse charakteristikose nurodyta, kad nuteistasis individualiuose pokalbiuose dalyvauja be didesnio susidomėjimo, nenoriai dalyvauja teminiuose pokalbiuose, o į socialinės reabilitacijos poveikio priemones reaguoja patenkinamai (asmens bylos l. 113), tačiau jau nuo 2012 metų charakteristikose nurodoma, kad R. G. individualiuose ir teminiuose pokalbiuose dalyvauja aktyviai, noriai diskutuoja gyvenimiškomis temomis, į socialinės reabilitacijos poveikio priemones reaguoja teigiamai (asmens bylos l. 119, 149).

20. Pagal byloje esančius duomenis iš R. G. turto ir pajamų pagal vykdomuosius raštus nėra išieškoma (asmens bylos l. 161, 169). Nukentėjusiomis byloje buvo pripažintos L. P. ir D. B., pastaroji jau yra mirusi. Vykdomasis raštas Nr. 1-153, išduotas 2000 m. sausio 10 d., buvo grąžintas Kauno apygardos teismui 2008 m. balandžio 16 d. įvykdytas, t. y. D. B. buvo išieškoti ir pervesti pinigai už jos turėtas teisinės pagalbos išlaidas (250 Lt) (t. 4, b. l. 188-191). Vykdomasis raštas Nr. 1-153, išduotas 2000 m. sausio 10 d., buvo grąžintas Kauno apygardos teismui 2008 m. balandžio 24 d., atsižvelgiant į tai, kad išieškotoja D. B. mirė (t. 4, b. l. 192-197). Vykdomasis raštas Nr. 1-153, išduotas 2000 m. sausio 10 d., buvo grąžintas Kauno apygardos teismui 2009 m. sausio 7 d., atsižvelgiant į iki 2008 m. gruodžio 31 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai išieškotas sumas (t. 4, b. l. 198-201). Vykdomasis raštas Nr. 1-153, išduotas 2000 m. sausio 10 d., buvo grąžintas Kauno apygardos teismui 2009 m. liepos 31 d., atsižvelgiant į tai, kad L. P. buvo išieškoti ir pervesti pinigai už jos turėtas teisinės pagalbos išlaidas (250 Lt) (t. 4, b. l. 206-209). Vykdomasis raštas Nr. 1-153, išduotas 2000 m. sausio 10 d., buvo grąžintas Kauno apygardos teismui 2015 m. vasario 20 d., atsižvelgiant į sumas, išieškotas iki 2015 m. vasario 1 d. L. P. naudai (t. 4, b. l. 245-248). Taigi, iš bylos duomenų matyti, kad buvo išieškota visa priteista suma nukentėjusiesiems pagal Kauno apygardos teismo 1999 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendį, išskyrus D. B. naudai, kadangi ji mirė. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad nuteistasis aktyviai domėjosi, kokia likusi neišieškota suma (t. 4, b. l. 203, 218).

21. Priešingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, nuteistojo teigiamas požiūris į nustatytas bausmės atlikimo vietos taisykles, mandagus ir taktiškas elgesys su administracija bei kitais nuteistaisiais, teigiamas požiūris į darbą, jo užimtumas, darbinė patirtis ir sukaupti įgūdžiai, santykiai su artimaisiais, jo teigiama charakteristika, kriminalinės subkultūros netoleravimas ir jos taisyklių nesilaikymas, dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose ir geras reagavimas į socialinės reabilitacijos poveikio priemones, smurto apraiškų nebuvimas bausmės atlikimo metu leidžia padaryti išvadą, kad yra visos sąlygos R. G. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Apsvarsčiusi terminuoto laisvės atėmimo terminą, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, taip pat į nuteistojo atliktą bausmės dalį (20 metų ir 8 mėnesiai), teisėjų kolegija mano, kad R. G. turi būti paskirta terminuota artima vidurkiui 8 metų laisvės atėmimo bausmė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokiu būdu bus įgyvendinta bausmės paskirtis, nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai.

22. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikinama ir dėl skundo priimamas naujas procesinis sprendimas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą dėl nuteistojo R. G. skundo – patenkinti (duomenys neskelbtini) pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimą ir pakeisti R. G. Kauno apygardos teismo 1999 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžiu, perkvalifikuotu Kauno apygardos teismo 2003 m. spalio 20 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. gruodžio 10 d. nutartimis, paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto 8 metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.

Terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminą skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.