- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-17
- Bylos Nr.
- II-432-414/2010
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rimantas Giedraitis
- Kategorijos
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Rimantas Giedraitis, sekretoriaujant Neringai Musinienei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui D. B., Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Lazdijų rinktinės atstovui Rimui Vigraičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal D. B. skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Lazdijų rinktinės vyriausiojo specialisto R.Vigraičio 2010 03 25 nutarimu D. B. buvo paskirta administracinė nuobauda – 4000lt. bauda už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 4d. padarymą.
D. B. administracinė nuobauda buvo paskirta už tai, kad 2010 03 06 apie 23.28 val. Kalvarijos rajone, apie 1200 m. nuo valstybinės sienos kelyje Senoji Radiškė-Trakiški, automobilio Mazda 626, v/n (duomenys neskelbtini), vairuotojas nepakluso VSAT pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Automobiliui nesustojus, pareigūnai pradėjo persekioti ir už 500 metrų persekiojamas automobilis įsirėžė į traukinio bėgius. Vairuotojas iš įvykio vietos pasišalino. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad automobilio Mazda 626, v/n (duomenys neskelbtini) savininkas yra D. B., kuris neprisipažino 2010 03 06 apie 23.28 val. vairavęs šį automobilį, taip pat nenurodė asmens kuris vairavo ar kuriam buvo perdavęs automobilį. Todėl vadovaujantis Saugaus Eismo keliais įstatymo 20 str. D. B. traukiamas administracinėn atsakomybėn už KET 62 p. pažeidimą, už kurį atsakomybė numatyta ATPK 130 str. 4 d.
Šalies argumentai
D. B. prašė nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Jis paaiškino, kad a/m nevairavo, nes jį buvo pardavęs, tačiau pirkėjas, kurio duomenų pareiškėjas nežino, a/m savo vardu nepersirašė.
Nuobaudą paskyrusios institucijos atstovas prašė skundą atmesti. Jis paaiškino, kad pareiškėjas, kaip a/m savininkas, nenurodė asmens kuris vairavo ar kuriam buvo perdavęs a/m, todėl jis pats turi atsakyti pagal ATPK 130 str. 4 d. Atstovas taip pat nurodė, kad pareiškėjas pažeidė KET 17 p., o ne 62 p., kaip klaidingai nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole ir ginčijamame nutarime.
Motyvuojamoji dalis
Nutarimas panaikintinas ir byla grąžintina institucijai, įgaliotai surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas vertinamas kaip procesinis dokumentas, kuriuo pradedama administracinė byla. Protokolas taip pat yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir fiksuojami nustatyti įrodymai. Protokolas įgyja dvejopą reikšmę: procesinio dokumento, kuriame formuluojamas kaltinimas; dokumento, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą.
Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole.
D. B. 2010 03 25 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nurodyta, kad jis nepakluso VSAT pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę ir nenurodė asmens kuris vairavo ar kuriam buvo perdavęs automobilį, todėl vadovaujantis Saugaus Eismo keliais įstatymo 20 str. traukiamas administracinėn atsakomybėn už KET 62 p. pažeidimą, už kurį atsakomybė numatyta ATPK 130 str. 4 d.
Tačiau Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 2d. nurodyta, jog policijos pareigūnui pareikalavus teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi nurodyti šiam pareigūnui duomenis apie asmenį (vardą, pavardę ir gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Transporto priemonės savininkas (valdytojas), nepateikęs šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka. Transporto priemonės savininkui (valdytojui) atsakomybė už pareigų neatlikimą netaikoma, jei jis prarado transporto priemonę prieš savo valią. KET 33 p. nurodyta, jog transporto priemonės vairuotojas privalo vykdyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytas pareigas, o už tokių pareigų neatlikimą administracinė atsakomybė numatyta ATPK 133¹ str. 1d., kuri numato administracinę atsakomybę transporto priemonės savininkui (valdytojui) už pareigų, nustatytų Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme neatlikimą.
Tokiu būdu, administracinio teisės pažeidimo protokole buvo suformuluotas pareiškėjui kaltinimas už nepaklusimą VSAT pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, kur atsakomybė numatyta ATPK 130 str. 4d. ir už pareigų, nustatytų Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme neatlikimą, kur atsakomybė numatyta ATPK 133¹ str. 1d. Tačiau kaip matyti iš ginčijamo nutarimo, D. B. buvo pareikštas kaltinimas pažeidus tik ATPK 130¹ str. 4d., nors pareigūnas aprašydamas pažeidimo objektyviąją pusę nurodė, kad D. B. pažeidė Saugaus Eismo keliais įstatymo 20 str. reikalavimus. Tuo pažeista ATPK 286 str. 2 d. nustatanti, kad nutarime turi būti ne tik bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas bet ir motyvuotas jų įvertinimas.
Taigi Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Lazdijų rinktinės vyriausiasis specialistas R.Vigraitis išnagrinėjo administracinę bylą neapibrėžto kaltinimo ribose. Tačiau toks sprendimas žeidžia asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn teises, o būtent teisę į gynybą. Kiekvienas asmuo traukiamas atsakomybėn turi žinoti kuo yra kaltinimas ir turėti galimybę apsiginti, suprasti inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo esmę, o teismas vertina, kad padaryti pažeidimai yra esminiai ir teismas jų negali pašalinti.
Kaltinimo abstraktumas dėl protokole suformuluoto kaltinimo trūkumų yra esminis procesinės teisės pažeidimas, suponuojantis institucijos nutarimo naikinimą ir bylos grąžinimą institucijai įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus.
Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti apskųsta Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.