Kauno apylinkės teismo sprendimas

2024-12-12 · Civilinė byla Nr. e2YT-32205-986/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-12-12
Bylos Nr.
e2YT-32205-986/2024
Teisminio proceso Nr.
2-20-3-01528-2024-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Mindaugas Nekrašas
Pareiškėjas
S. K.
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonei Turto bankas, L. K., A. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-32205-986/2024Teisminio proceso Nr. 2-20-3-01528-2024-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.4.10; 2.5.5; 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 12 d.Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjas Mindaugas Nekrašas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankas, L. K. ir A. K. dėl juridinio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja S. K. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad priėmė palikimą po savo sutuoktinio P. K. mirties (duomenys neskelbtini), pradėdama palikimą faktiškai valdyti. Pareiškime nurodė, kad pareiškėja su P. K. susituokė (duomenys neskelbtini), susilaukė dviejų vaikų L. K. ir A. K. P. K. turėjo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto: žemės sklypą ir pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). S. K. aktyviais veiksmais rūpinosi po vyro mirtis likusiu turtu, sutvarkė likusius jo asmeninius daiktus, nuotraukas, dokumentus, surūšiavo ir sudėjo mirusiojo drabužius, bei kitus daiktus. Jį laidojo, prižiūrėjo ir lyg šiol prižiūri kapus. S. K. ir toliau liko gyventi tuose pačiuose namuose, kuriuose gyveno kartu su sutuoktiniu. Namais rūpinasi, juos tvarko, prižiūri bendrą namų stovį, mokėjo ir lyg šiol moka mokesčius. Per eilę metų pareiškėja puoselėjo namus, juos remontavo, įrengė vandentiekio įvadą ir nuotekų išvadas. Šį namą pareiškėja S. K. laiko kaip savą. Pareiškėja po vyro mirties pasiėmė seną namų bylą, vėliau užsakė ir parengė naują nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylą. Pareiškėja laiku į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė dėl teisinių žinių trūkumo, manė, kad jei turtas yra registruotas jos vardu, tai po sutuoktinio mirties lieka jai. Juridinę reikšmę turintis faktas prašomas nustatyti su tikslu susitvarkyti paveldėjimą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo P. K. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį P. K. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad S. K. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. Prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo A. K. 2024 m. lapkričio 25 d. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareikštu reikalavimu sutinka.

Suinteresuotas asmuo L. K. 2024 m. lapkričio 25 d. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareikštu reikalavimu sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti, tuo iš esmės palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis siekia sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo teises ir pareigas. Tai yra aktyvūs įpėdinio veiksmai, nukreipti įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Kadangi pareiškėja kita tvarka gauti reikiamų dokumentų, kurie patvirtintų jos prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, negali, todėl juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis). Pagal palikėjos mirties metu galiojusio Civilinio kodekso nuostatas – įpėdinio veiksmai turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą – šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) 587 straipsnio 3 dalis).

Iš byloje esančių duomenų (Gyventojų registro išrašo, mirties liudijimo) matyti, kad pareiškėja S. K. ir P. K., miręs (duomenys neskelbtini), buvo sutuoktiniai (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Suinteresuoti asmenys L. K. ir A. K. yra jų vaikai.

Iš pateiktų Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų matyti, kad P. K. su pareiškėja turėjo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto: žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Byloje pateiktas S. K. 2016 mokėjimo kvitas už elektrą, adresu (duomenys neskelbtini), 2011 m. mokėjimo kvitas už dujas. Iš 2024 m. spalio 1 d. (duomenys neskelbtini), pažymos matyti, kad pareiškėja deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Byloje taip pat pateikta namo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byla, sudaryta 2012 m. liepos 23 d. kadastrinių matavimų duomenimis.

Iš byloje esančio Kaišiadorių rajono 1-ojo notaro biuro notaro 2024 m. liepos 26 d. liudijimo matyti, kad po P. K. mirties paveldėjimo byla neužvesta, testamentų registre apie jo palikimo priėmimą faktų nėra.

Pareiškėjos S. K. pareiškime ir suinteresuotų asmenų atsiliepimuose nurodytais paaiškinimais bei byloje esančių įrodymų pagrindu nustatyta, kad pareiškėja, per įstatymo nustatytą terminą, po savo sutuoktinio P. K. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, t. y. tiek iki sutuoktinio mirties, tiek po jos nuolat gyveno tame pačiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), rūpinosi šiuo turtu, naujai atliko kadastrinius matavimus. Nors pateikti mokėjimai už elektrą ir dujas yra vėlesni nei šešių mėnesių terminas po P. K. mirties (duomenys neskelbtini), tačiau byloje nepaneigtos aplinkybės, kad pareiškėja mokesčius mokėjo ir šešių mėnesių laikotarpiu po P. K. mirties (duomenų apie įsiskolinimus byloje nėra). Taigi ji su palikėjo turtu (turtinėmis teisėmis) elgėsi kaip su savu, iš esmės elgėsi kaip paveldėto turto savininkė, tai atliko aktyviais veiksmais, išreiškiančiais jos valią įgyti teises į paveldimą turtą (turtines teises) (CK 5.50 straipsnio 1–3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis). Visos įstatyme bei susiformavusioje teismų praktikoje įtvirtintos sąlygos tam, kad būtų nustatytas palikimo priėmimo faktas, nurodant, kad jis priimtas faktiškai pradedant turtą valdyti, egzistuoja (CPK 447 straipsnis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 448 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų byloje nebuvo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263, 270 straipsniais, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo sutuoktinio P. K., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama jį valdyti.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Teisėjas Mindaugas Nekrašas