- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-27
- Bylos Nr.
- e2YT-9034-987/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04642-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Poniškaitytė-Liatukė
- Pareiškėjas
- Ž. Ž., R. Ž.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė „Turto bankas“, Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Advokatai
- Vaidas Paulauskas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų Ž. Ž. ir R. Ž. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo į negyvenamąją patalpą įgyjamosios senaties pagrindu fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“, Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1.1. pareiškėjai Ž. Ž. ir R. Ž. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į negyvenamąją patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini) (el. dok. Nr. CBP-4631).
1.2. Pareiškėjai nurodo 2012 m. rugsėjo 28 d. notarine pirkimo-pardavimo sutartimi iš pardavėjos A. Č. įsigiję du butus, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimo patalpomis, esančius adresu (duomenys neskelbtini); kartu su butais pardavėja pareiškėjams perdavė teisę naudotis negyvenamąja patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini), kuri pagal nusistovėjusią tvarka yra priskirta parduotiems butams, ir skirta daiktams, malkoms, anglims susidėti. Pardavėja pareiškėjams parodė kur yra patalpa ir paaiškino, kad nuosavybės teisė į ją nėra įregistruota, tačiau ši patalpa yra laikoma pardavėjos nuosavybe, kadangi pardavėja nuo seno šią patalpą naudoja. Pareiškėjai atliko įsigytų butų remontą ir 2013 m. spalio 8 d. įstatymų nustatyta tvarka du butus sujungė į vieną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Kartu su butais įsigyta negyvenamoji patalpa, kurios plotas 14,18 kv.m., yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre; jos savininkas neįregistruotas; pareiškėjai ją atvirai ir sąžiningai iki šiol naudoja kaip savo; pareiškėjai 2013 m. šią patalpą išvalė bei savo lėšomis suremontavo, pakeitė supuvusias duris į metalines, pakeitė stogas, nuvalė ir nudažė sienas, išlygino grindis ir išdėjo plyteles, padarė lentynas daiktams laikyti. Pareiškėjų nuomone, yra visos sąlygos pripažinti pareiškėjų nuosavybės teisę į negyvenamosios paskirties patalpą įgyjamosios senaties pagrindu.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ atsiliepime nurodo sutinkantis su pareiškimu, nes neturi duomenų, jog turtas būtų buvęs įgytas kitu nei pareiškėjų nurodomu būdu (el. dok. Nr. DOK-60536).
3. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, atsiliepime dėl pareiškimo tenkinimo prašo spręsti teismo nuožiūra (el. dok. Nr. DOK-67393). Suinteresuotas asmuo nurodo, kad ginčo patalpa nėra apskaitoma savivaldybės apskaitoje, dėl to buvo pradėta šio turto pripažinimo bešeimininkiu procedūra. Suinteresuotas asmuo pažymi, kad pareiškėjai nepateikė įrodymų apie ginčo turto kilmę, todėl kyla pagrįstų abejonių, ar šis turtas nebuvo pastatytas savivaldybės ar valstybės lėšomis, kas yra svarbu teisingam ginčo išsprendimui.
4.1. Teismo posėdžio, vykusio 2023 m. birželio 13 d., metu liudytoja A. B. (buvusi pavardė – Č.) paliudijo pardavusi pareiškėjams butus bei kartu su butais perdavusi raktus nuo ginčo patalpos ir paaiškinusi pareiškėjams, kad gali ja naudotis kaip savo; liudytoja laikė save ginčo patalpų savininke, kuri perdavė pareiškėjams nuosavybės teisę į patalpas, nes, kiek prisimena, nuo 1969 m. ji, jos mama ir senelė naudojosi ginčo patalpa.
4.2. Teismo posėdžio metu liudytoja A. B. paliudijo esanti pareiškėjų kaimynė; gyvena dabartiniu adresu nuo maždaug 2000 m., kai jai buvo 5 metukai; ginčo patalpa visada naudojosi pareiškėjai bei iki jų buvę buto savininkai, dėl to nekilo ginčo tarp kaimynų.
4.3. Teismo posėdžio metu liudytoja T. P. paliudijo esanti pareiškėjų kaimynė, gyvena dabartiniu adresu 22 metus; ginčo patalpa visada naudojosi pareiškėjai bei iki jų buvę buto savininkai, dėl to nekilo ginčo tarp kaimynų..
Motyvuojamoji dalis
5. Pareiškimas tenkinamas.
6. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai iškėlė prielaidą, jog jie įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į negyvenamąją patalpą.
7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnyje įtvirtinta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip 10 metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip 3 metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą.
8. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 4.68 straipsnio normas, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas nustatomas, jeigu yra šešių sąlygų visuma. Pirma, pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, tai yra asmuo nėra daikto savininkas. Antra, daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė. Trečia, daiktas nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu. Ketvirta, asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Penkta, visą valdymo laiką daiktas valdomas teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savas. Šešta, nekilnojamojo daikto valdymas tęsėsi ne mažiau kaip 10 metų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-67/2011).
9. Taigi, teismas, spręsdamas klausimą, ar pareiškėjai įgijo nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu į negyvenamąją patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini), vertina, ar egzistuoja kasacinio teismo praktikoje suformuotos šešios sąlygos, būtinos minėtam nuosavybės teisės įgijo pagrindui nustatyti.
10. Dėl pirmosios sąlygos egzistavimo nustatyta, kad nėra duomenų, patvirtinančių pareiškėjų nuosavybės teisės į negyvenamąją patalpą įgijimą vienu iš įstatyme įtvirtintų pagrindų; taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjai būtų atsisakę ginčo patalpos valdymo ar/ir perdavę jį kitam asmeniui. Priešingai, į bylą pateiktos negyvenamosios patalpos nuotraukos bei liudytojų žodiniai paaiškinimai patvirtina, kad pareiškėjai laikė save negyvenamosios patalpos valdytojais nuo 2012 m., kuomet ankstesnė butų savininkė, kurios šeima iki tols naudojosi negyvenamąja patalpa, perdavė pareiškėjams (kartu su nuosavybės teise į butus) raktą nuo negyvenamosios patalpos ir teisę valdyti šią negyvenamąją patalpą kaip savo. Taigi, byloje esančių įrodymų visetas leidžia konstatuoti pirmosios sąlygos egzistavimą – pareiškėjai nebuvo ir nėra įgiję nuosavybės teisės į negyvenamąją patalpą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnis, 185 straipsnis).
11. Dėl antrosios ir trečiosios sąlygų egzistavimo nustatyta, kad ginčo patalpa yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre kaip 14,18 kv.m. negyvenamoji patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti adresu (duomenys neskelbtini); patalpos savininkas neįregistruotas; suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“ ir Vilniaus miesto savivaldybė nereiškė pretenzijų dėl valstybės ar savivaldybės nuosavybės teisės į ginčo patalpas egzistavimo. Priešingai, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ pareiškė neturintis duomenų, kad ginčo patalpa priklauso valstybei nuosavybės teise bei nurodė palaikantis pareiškimą; o suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybė patvirtino pradėjusi ginčo patalpos pripažinimo bešeimininke procedūra, nes pastaroji patalpa nėra įtraukta į savivaldybės turto apskaitą. Teismas pažymi, kad suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės iškelta prielaida apie ginčo patalpos neaiškią kilmę nėra pagrįsta jokiais rašytiniais įrodymais, todėl vertinama kritiškai (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Kaip matyti iš rašytinių įrodymų ir liudytojų paaiškinimų, ginčo patalpa kaip ir butai buvo pastatyti 1940 m., ginčo patalpą kartu su butais daugiau nei 50 metų naudojo privatūs fiziniai asmenys, ją remontavo ir prižiūrėjo. Tuo tarpu jokių įrodymų, kad savivaldybė ginčo patalpą (bei butus) būtų pastačiusi, remontavusi ar prižiūrėjusi į bylą nepateikta (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Taigi, byloje esančių įrodymų visetas leidžia konstatuoti antrosios ir trečiosios sąlygų egzistavimą – patalpa nėra įregistruota viešame registre kito asmens vardu bei labiausiai tikėtina, kad ši patalpa nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė (CPK 176 straipsnis, 185 straipsnis).
12. Dėl ketvirtosios, penktosios ir šeštosios sąlygų egzistavimo nustatyta, kad ginčo patalpą pareiškėjai valdo, ja naudojasi bei prižiūri nuo 2012 m. rugsėjo 28 d., kuomet šią patalpą jiems valdyti perdavė kartu su nuosavybės teise į butus ankstesnioji butų savininkė A. Č. (dabartinė pavardė – B.). Pareiškėjai iki pareiškimo teismui padavimo dienos ginčo patalpą valdė atvirai, ką patvirtino liudytojų paliudijimai, kuriems buvo žinoma daugiau nei 10 metų apie pareiškėjų ir ankstesnių butų savininkų ginčo patalpų atvirą valdymą. Pareiškėjai iki pareiškimo teismui padavimo ginčo patalpą valdė nepertraukiamai; niekas pretenzijų pareiškėjams nereiškė; teismui vieša paskelbus apie bylos nagrinėjimą, į teismą jokie kiti potencialūs patalpų savininkai nesikreipė. Taigi, byloje esančių įrodymų visetas leidžia konstatuoti ketvirtosios, penktosios ir šeštosios sąlygų egzistavimą – pareiškėjai, sąžiningai įgiję ginčo patalpą, ją sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdė ir toliau valdo visą valdymo laiką, kuris tęsiasi ilgiau nei 10 metų (CPK 176 straipsnis, 185 straipsnis).
13. Atsižvelgiant į išdėstyta (plačiau žr. teismo sprendimo 7-12 punktus), teismas sprendžia, kad byloje esančių įrodymų visetas patvirtina egzistuojant visas šešias sąlygas, būtinas pareiškėjų nuosavybės teisei į ginčo patalpą įgyjamosios senaties pagrindu nustatyti (CK 4.68 straipsnis). Dėl šios priežasties pareiškimas tenkinamas ir nustatomas pareiškėjų bendrosios jungtinės nuosavybės teisės į negyvenamąją patalpą įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 185 straipsnis, 533 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 533 straipsniu,
nusprendė:
patenkinti pareiškėjų Ž. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Nustatyti, kad pareiškėjai Ž. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo 14,18 kv.m. ploto negyvenamąją patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.