- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-26
- Bylos Nr.
- 1S-475-312/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
- Nuteistasis
- R. Š.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, išnagrinėjusi nuteistojo R. Š. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2014 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 25 d. nutartimi paliktas nepakeistu Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2014 m. balandžio 1 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam R. Š.. Žemesnės instancijos teismas konstatavo, kad Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2014 m. balandžio 1 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagrįstas.
Šalies argumentai
Skundu nuteistasis prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą.
Skunde nuteistasis nurodo, kad yra atlikęs daugiau kaip pusę bausmės laiko, pagal OASys metodiką jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vidutinė (61 balas). Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“, „Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų lygtinai, programoje“, socialinių įgūdžių lavinimo projekte „Mano kelias2“, lankė „Dailės terapijos“, „Savęs pažinimo“, „Kitoks“, „Gyvenimo meno“ programas. Teiginys, kad jo negalima lygtinai paleisti, nes praeityje buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme yra absurdiškas ir neturintis prasmės. Taip pat kaip ir teiginys, kad buvo pažeidęs režimo reikalavimus, nes beveik visos nuobaudos nepiktybinės. Akivaizdu, kad komisija balsų dauguma nusprendė jį paleisti. Teisėjo manymas, kad kriterijų atitikimas yra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas, yra akivaizdžiai klaidingas, nes kriterijai ir yra tam sukurti, kad būtų galima žinoti, kuris nuteistasis yra tinkamas atlikinėti bausmę neizoliuotas nuo visuomenės. Teisėjo išvedžiojimai ir samprotavimai tokie kaip „bet ir į kitas reikšmingas aplinkybes susijusias su nuteistojo asmenybe (duomenis apie asmenį iki nuteisimo) ir su padaryta nusikalstama veika, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą“, yra neturintys teisinio pagrindo ir paimti iš jo asmeninės kolekcijos.
Nuteistasis teigia, kad pakankamai pakeitė savo elgesį, tą įrodo ir psichologės išvada. Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. nebus pažeista, nes jis neprašo atleisti nuo bausmės, o prašo, kad jį paleistų lygtinai, o tai yra du labai skirtingi dalykai. Lygtinai paleistas jis nebus atleistas nuo bausmės, tik toliau atlikinės bausmę lengvesnėmis ir laisvesnėmis aplinkybėmis ir sąlygomis. Teisėjo išvada, kad teigiama nuteistojo charakteristika patvirtina, jog nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, nelabai atitinka tikrovės ir akivaizdžiai yra neteisinga, dėl to, kad iš neigiamos aplinkos teigiamos įtakos asmuo negaus. Nuteistasis tokioje aplinkoje elgdamasis teigiamai ir bandydamas pasikeisti, turėtų būti gerbiamas, nes tokioj aplinkoj taisytis yra nepaprastai sudėtinga. Kaip ankščiau yra minėjęs, jam, iš visos paskirtos laisvės atėmimo bausmės yra likę atlikinėti 70%, Taigi, teisėjo teiginys „Nuteistasis šiuo metu neatlikęs pakankamai didelės jam paskirtos bausmės dalies“, praranda prasmę ir neatitinka tiesos. Spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą, teismas turi vadovautis ne vien paskirtos bausmės tikslais, bet ir jos vykdymo paskirtimi bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti.
Atsiliepimas į nuteistojo skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo skundas atmestinas.
Išnagrinėjus nuteistojo R. Š. skundą ir įvertinus jo asmens byloje esančią medžiagą, konstatuotina, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos, R. Š. Pasvalio rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir jam paskirta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2, 4, 5 d. 2 p., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio apygardos teismo 2005 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. sausio 9 d. nuosprendžiu paskirtomis ir neatliktomis bausmėmis ir jam paskirta galutinė subendrinta penkiolikos metų laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės pradžia: 2004 m. liepos 12 d.
Bausmės pabaiga: 2019 m. liepos 12 d.
Nuteistasis 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės faktiškai atliks 2014 m. liepos 12 d., jis sutinka, kad paleistam į laisvę jam būtų taikoma intensyvi priežiūra. Taigi konstatuotina, jog nuteistasis atitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau tekste – BVK) 157 str. 2 d. 3 p., 3 d. numatytą formaliojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, tačiau vien to nepakanka nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Turi būti nustatytas ir materialusis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindas, kuris yra vertinamojo pobūdžio.
Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Šio straipsnio antroje dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas yra tik formalus pagrindas teismui svarstyti tokio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau šis pagrindas pats savaime neįpareigoja teismo priimti nuteistajam palankų sprendimą dėl lygtinio paleidimo. Teismas gali paleisti iš pataisos įstaigos nuteistąjį, jeigu, jam atlikus įstatyme nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, jo atžvilgiu padaroma išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti, toliau taisant šį nuteistąjį neizoliavus nuo visuomenės, tačiau jį prižiūrint.
Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika ir kitos aplinkybės (Lietuvos Respublikos BVK 164 str. 2 d.). Teismas sprendžia, ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, tik visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, elgesį laisvės atėmimo vietoje, socialinius ryšius ir kitas svarbias aplinkybes. Be to, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. Taigi, atmestini nuteistojo skundo teiginiai, neva žemesnės instancijos teismas nepagrįstai vertino anksčiau jo padarytų veikų bei veikų, už kurių padarymą nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę pavojingumą, jų pobūdį, atliktą bausmės dalį, ankstesnius teistumus, kadangi tai yra nuteistąjį charakterizuojanti medžiaga. Pažymėtina ir tai, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra paskatinamoji priemonė, kuri skiriama nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą bei mokymąsi.
Nežiūrint į tai, kad šiuo konkrečiu atveju, faktiškai yra Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 2 d. 3 p. numatytas formalusis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindas, tačiau vien to nepakanka nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Kaip matyti iš pateiktos nuteistojo asmens bylos ir skundo nagrinėjimo medžiagos, nuteistasis savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažįsta tik iš dalies, kaltina aplinkybes. R. Š. teistas penkis kartus, bet išvadų iš teistumų nepadarė, turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą vėl nusikalto, šiuo metu atlieka bausmę ir dėl labai sunkaus smurtinio nusikaltimo žmogaus gyvybei, kurio pasekmės neatitaisomos, padarymo bendrininkaujant, kas rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei. Be to, veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio. Nuteistojo vykdytiems nusikaltimams būdingas nusikaltimų modelis. Pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra vidutinė, t. y. 61 balas (aukšta – 100-168 balai). Beveik visą bausmės atlikimo laikotarpį pataisos įstaigos administracijos jis buvo charakterizuojamas arba neigiamai, arba patenkinamai. Kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos, jis net dvylika kartų baustas drausmine tvarka, iš jų du kartus už narkotinių medžiagų vartojimą pataisos namuose, vieną kartą už draudžiamų daiktų turėjimą, vieną kartą už fizinio smurto panaudojimą kito nuteistojo atžvilgiu, o šie režimo pažeidimai nelaikytini nereikšmingais. Likusius kartus jis baustas už įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymą. Už šiuos pažeidimus jam buvo taikomos tokios nuobaudos, kaip uždarymas į baudos izoliatorių ir netgi perkėlimas iš paprastosios į drausminę grupę, taip pat perkėlimas į kamerų tipo patalpas. Vilniaus pataisos namų drausminė komisija 2013 m. spalio 16 d. svarstė galimybę paskatinti nuteistąjį, pervedant jį į lengvąją grupę, tačiau priimtas sprendimas netarpininkauti. Nors nuteistasis šiuo metu neturi galiojančių nuobaudų, šie teigiami jo elgesio pasikeitimai stebimi dar pakankamai trumpą laiką. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog nuteistasis laisvės atėmimo vietoje turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nepaklusti privalomoms pataisos namų taisyklėms. Be to, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, yra labai svarbi ir pataisos namų komisijos nuomonė, o šiuo atveju, Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija beveik vienbalsiai, išskyrus vieną jos narį, siūlė netaikyti lygtinio paleidimo.
Teigiamai vertintinos aplinkybės, kad nuteistasis pataisos įstaigoje dirba, dalyvauja įvairiose socialinėse programose, buvo skatintas, bausmės atlikimo metu mokosi, įgijo dvi specialybes, stengiasi atlyginti priteistą žalą, pataisos namuose yra lankomas, palaiko socialinius ryšius, o išėjęs į laisvę turėtų gyvenamąją vietą. Vis dėlto, šios aplinkybės nelaikytinos pakankamomis išvadai, kad nagrinėjamu atveju, yra ir materialusis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindas.
Atsižvelgiant į nuteistąjį teigiamai ir neigiamai charakterizuojančių aplinkybių visumą, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje bei pataisos namų administracijos požiūrį į nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos galimybę, konstatuotina, kad žemesnės instancijos teismas pagrįstai paliko nepakeistą Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2014 m. balandžio 1 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam R. Š.. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos (Nr. (2003) 22) dėl lygtinio paleidimo (parolio) reikalavimų, joje pagrįstai konstatuota, jog dar negalima daryti išvados, kad bausmės tikslai bus pasiekti, toliau taisant nuteistąjį, neizoliavus nuo visuomenės, tačiau jį prižiūrint
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo R. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.