- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2016-06-08
- Bylos Nr.
- 1-176-814/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06005-2016-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lina Šafronienė
- Kaltinamasis
- R. K.
- Kategorijos
Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Lina Šafronienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės Astos Kaminskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-06005-16 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje
R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs 9duomenys neskelbtini), Kėdainių r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis spec. vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini) deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. K. 2016 m. vasario 6 d., apie 10 val. 00 min., namuose, adresu (duomenys neskelbtini)., tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – kartu su juo gyvenančia sugyventine E. G. metu, tyčia suėmė rankomis už kaklo ir ją smaugė, taip sukeldamas nukentėjusiajai E. G. fizinį skausmą bei padarydamas jai odos nubrozdinimą kakle – nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais R. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. K. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad E. G. yra jo sugyventinė, su kuria kartu gyvena apie penkerius metus, jo mamai V. K. nuosavybės teise priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini). Su E. G. augina du bendrus mažamečius vaikus – K. K. ir K. K.. Jis su šeima gyvena namo antrajame aukšte, o tėvai su jo broliu – G. K. – namo pirmajame aukšte. 2016-02-06 atsikėlęs ryte apie 10.00 val., pamatė, kad E. G. nėra kambaryje. E. G. rado virtuvėje. Nuėjęs į virtuvę, pradėjo priekaištauti E. G., kad ji netvarko namų, dėl šios priežasties tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu E. G. pasakė, kad paliks jį, išeis iš namų. Supykęs dėl tokių E. G. pasakytų žodžių, abejomis rankomis sugriebė pastarajai už kaklo ir spaudė jį apie 5 sekundes. Spausdamas jos kaklą sakė: „užmušiu tave, tu vis tiek negyvensi“. Šiuos žodžius pasakė tik todėl, jog buvo supykęs, realių ketinimų padaryti E. G. kažką blogo neturėjo. Teigia, kad jo pasakyti žodžiai nebuvo realus grasinimas, tik pykčio nulemti žodžiai. Po to, paleido rankas nuo E. G. kaklo. Pastaroji jam smūgių nesudavė. Taip pat ir jis E. G. nesudavė jokių smūgių, jos nestumdė. Praėjus apie 15 minučių, į namus atvyko policijos pareigūnai ir sulaikė jį. Teigia, kad įvykio metu buvo blaivus. Dėl savo padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi (b. l. 122, 124, 136-137, 147).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo R. K. kaltę be jo paties visiško prisipažinimo įrodo nukentėjusiosios, liudytojų parodymai bei kita byloje esanti medžiaga:
apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji E. G. parodė, kad R. K. yra jos sugyventinis, su kuriuo kartu gyvena apie penkerius metus. Su R. K. augina du bendrus mažamečius vaikus: K. K. ir K. K.. Visi kartu gyvena jo tėvams priklausančiame name, antrajame aukšte. 2016-02-06 apie 09.30 val. atsikėlė ir nuėjo į virtuvę, esančią antrame namo aukšte. Apie 10.00 val., į virtuvę atėjo ir R. K.. Pastarasis buvo blaivus, tačiau keistai elgėsi, pradėjo šaukti, kad netvarkinga virtuvė. Dėl šios priežasties tarp jos ir R. K. kilo žodinis konfliktas. Konflikto metu R. K. pradėjo mėtyti daiktus, iš antrojo namo aukšto į pirmąjį namo aukštą numetė spintelę, o gėlių vazonus išmetė per balkoną. Vaikai konflikto negirdėjo ir nematė. Po to, iš virtuvės nuėjo į kambarį, o R. K. atėjo paskui ją. Tada, kambaryje, R. K. abejomis rankomis sugriebė jai už kaklo ir spaudė jį rankomis, dėl ko jai trūko oro. Tuo pačiu metu R. K. šaukė: „užmušiu tave, tu vis tiek negyvensi“. Teigia, kad R. K., rankomis užspaudęs jos kaklą, laikė apie minutę. Tik po to pastarasis atleido rankas. Dėl R. K. veiksmų jautė fizinį skausmą kaklo srityje, liko sužalojimai. Teigia, kad R. K. smūgių jai nesudavė. Po to, R. K. nuėjus į pirmąjį aukštą, iškvietė policijos pareigūnus. Praėjus apie 15 minučių, atvyko policijos pareigūnai ir sulaikė R. K.. Mano, kad R. K. konflikto metu išsakyti grasinimai nėra realūs. Pažįsta R. K. ir žino, kad jis nei jai, nei vaikams nieko blogo nepadarytų. Mano, kad įvykio metu R. K. galėjo būti agresyvus dėl to, jog iš vakaro vartojo alkoholį (b. l. 22, 23; 24 ).
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. K. parodė, kad R. K. yra jos sūnus. Pastarasis su savo sugyventine E. G. ir dviem mažamečiais vaikais gyvena jai priklausančio namo antrame aukšte. Pirmajame namo aukšte gyvena ji su neįgaliu vyru A. K. ir sūnumi G. K.. 2016-02-06 apie 10.00 val., būdama namuose pamatė, kad prie kiemo privažiavo policijos pareigūnų tarnybinis automobilis. Po to, matė, kad pareigūnai nuėjo į namo antrąjį aukštą, o pareigūnus pasitiko E. G.. Vėliau matė, kad policijos pareigūnai išsivežė R. K.. Iš E. G. pasakojimo sužinojo, kad R. K. ją smaugė, grasino susidorojimu. Jokio konflikto ar triukšmo antrame namo aukšte negirdėjo, nors buvo namuose. Nežino, kas įvyko tarp E. G. ir R. K., nes nieko nematė. Įtaria, kad E. G. ir R. K. vartoja raminamuosius vaistus, nes pastarieji dienos metu dažnai miega, vaikšto mieguisti (b. l. 52).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. D. parodė, kad R. K. yra jo senas pažįstamas. Jam yra žinoma, kad R. K. smurtavo savo sugyventinės E. G. atžvilgiu ir dėl šios priežasties R. K. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo. R. K. jam pasakojo, kad negali lankytis namuose, adresu (duomenys neskelbtini)., bei ten, kur gali gyventi E. G.. Teigia, kad R. K. jo namuose niekada nėra nakvojęs. Nežino, kur gyvena, nakvoja R. K.. Žino, kad maždaug prieš tris savaites E. G. su vaikais išsikraustė gyventi į Jonavą (b. l. 59).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. M. parodė, kad dirba Kauno apskr. VPK Jonavos r. PK VPS PB vyr. patruliu. 2016-02-06 nuo 08.30 iki 21.00 val. dirbo kartu su kolega vyr. patruliu L. D.. Apie 10.27 val., iš budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini)., vyksta smurtas artimoje aplinkoje. Nuvykus minėtu adresu, namo duris atidarė moteris, kuri prisistatė E. G.. Pastaroji nurodė, kad jos atžvilgiu smurtauja sugyventinis R. K.. E. G. atrodė išsigandusi. Ant pastarosios kaklo matė paraudimą ir įdrėskimą. E. G. paaiškino, kad R. K. ją smaugė, sakė, kad dėl to jai skauda kaklą. Taip pat E. G. nurodė, kad R. K. jai grasino, sakė, kad ją užkapos. R. K. sulaikomas elgėsi ramiai, įvykio aplinkybių nepasakojo (b. l. 65).
Kauno apskr. VPK Jonavos r. PK VPS PB vyr. patrulio T. M. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje nustatyta, kad 2016-02-06 apie 10.27 val., buvo gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje, adresu (duomenys neskelbtini) Policiją kvietė E. G.. Užfiksuoti smurtą galintys įrodyti požymiai (b. l. 1-4).
Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus 2016-03-14 raštu Nr. 41D (K)-416 nustatyta, kad 2016-02-06 10 val. 24 min. Centro informacinėje sistemoje yra užfiksuotas pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje. Pateiktas pranešimo garso įrašas (b. l. 17).
2016-04-01 apžiūros protokolu nustatyta, kad išklausytas Centro informacinėje sistemoje 2016-02-06 10 val. 24 min. užfiksuotas pranešimo garso įrašas. Sudaryta pokalbio stenograma (b. l. 18-19).
Asmens blaivumo testu 2016-02-06 11:05 val. nustatyta, kad R. K. buvo blaivus (b. l. 20).
Asmens blaivumo testu 2016-02-06 10:59 val. nustatyta, kad E. G. buvo blaivi (b. l. 20).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G359/2016(02) nustatyta, kad E. G. konstatuotas odos nubrozdinimas kakle, padarytas kietu buku daiktu, vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas nebūdingas griuvimui. Nekonstatuota sužalojimų būdingų savigynai. Sužalojimo padarymo metu tiriamoji galėjo būti įvairiose padėtyse (b. l. 35).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-N 402/2016(01) nustatyta, kad R. K. kraujyje benzodiazepinų ir etilo alkoholio nerasta. Šlapime amfetaminų, benzodiazepinų ir etilo alkoholio nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime opijatų, kanabinoidų, kokaino ir jo metabolitų nerasta (b. l. 107).
Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno 2-ojo teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvada Nr. 94TPK-67/2016 nustatyta, kad įtariamajam R. K. nereikalinga skirti teismo psichiatrinę ekspertizę (b. l. 117).
Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias. Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tyčiniais kaltininko veiksmais. Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad R. K. veiksmai kvalifikuojami pagal BK 140 str. 2 d., kadangi jis suėmęs rankomis E. G. už kaklo ją smaugė, taip sukeldamas nukentėjusiajai E. G. fizinį skausmą bei padarydamas jai odos nubrozdinimą kakle – nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką, jo kaltę patvirtina nukentėjusiosios E. G. parodymai, liudytojos V. K., S. D., T. M. parodymai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G359/2016(02) bei kita bylos medžiaga.
Kaltinamojo R. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, į tai, kad nusikaltimais žmogaus sveikatai kėsinamasi į itin svarbią baudžiamojo įstatymo saugomą vertybę, į nustatytą kaltinamojo R. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. R. K. praeityje neteistas (b. l. 78), baustas administracine tvarka (b. l. 83-94), Jonavos PSPC PSC priežiūroje yra nuo 2000 m., diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (b. l. 100).
Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus laisvės apribojimo bausmę.
Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu.
Teismas nustatė, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamasis įstatymas numato viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmę, bylos aplinkybės yra aiškios, teismas pripažino, kad R. K. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai. Kaltinamasis R. K. neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokurorės siūloma bausme sutinka (b. l. 169-172). Nukentėjusioji E. G. informuota apie proceso užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu, prieštaravimų nepateikta (b. l. 173).
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu R. asmočiui paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintinos.
Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – elektroninė laikmena su pranešimo garso įrašu (CD kompaktinė plokštelė), paliktina saugoti prie bylos.
Proceso išlaidų nėra, civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
R. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. K. 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, gydytis nuo alkoholizmo, per bausmės atlikimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.
Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – elektroninę laikmeną su garso įrašu (CD kompaktine plokštelę), palikti saugoti prie bylos.
Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Jonavos rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti ir kitos rūšies (griežtesnę ar švelnesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.