- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-25
- Bylos Nr.
- ATP-240-628/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Sigita Bieliauskienė
- Kategorijos
- 79.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutarimo, kuriuo V. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 129 str., 127 str. 2 d. ir 124¹ str. 7 d. ir nubaustas galutine subendrinta administracine nuobauda – 25 (dvidešimt penkių) parų administraciniu areštu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarimu pripažintas kaltu už tai, kad jis 2013 m. gruodžio 7 d., 21.16 val., Vilniaus r., Rudaminos k., (duomenys neskelbtini), neturėdamas tam teisės, vairavo automobilį Audi 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodamas nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu nedavė kelio automobiliui Hyundai Santa Fe, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuojančiam pagrindiniu keliu, ir su juos susidūrė apgadindamas abu automobilius, po eismo įvykio vengė neblaivumo patikrinimo, patikrinimui nepateikė jokių Kelių eismo taisyklėse numatytų dokumentų, t.y. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 129 str. ir 124¹ str. 7 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu V. K. prašo pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 14 d. nutarimą sumažinant jam paskirtą administracinę nuobaudą.
Skunde nurodoma, kad dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų V. K. labai gailisi, į pirmosios instancijos teismo posėdį atvykti negalėjo, nes negavo teismo šaukimo, todėl nežinojo apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, tokiu būdu, neturėjo galimybės teisme pasiteisinti dėl šiuo metu esamos jo turtinės padėties.
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, jis šiuo metu dirba UAB „V.“ (nuo 2013 m. gruodžio 23 d. – UAB „S.“) statybininko pareigose, darbo užmokestis – minimalus, iš kurio jam, pagal antstolio vykdomuosius raštus kas mėnesį išskaičiuojama 25 proc. atlyginimo, t.y. 350 litų. V. K. gaunamas darbo užmokestis yra vienintelis jo pragyvenimo šaltinis bei galimybė susimokėti ankščiau paskirtas administracines baudas, kurios yra antstolių žinioje. Praradus darbą, antstoliai vėl pradės skaičiuoti naujas vykdomąsias išlaidas.
Apeliaciniame skunde pažymima, kad šiuo metu apeliantas gyvena su drauge bute Nemėžio k. pagal patalpų panaudos sutartį, moka visus su buto išlaikymu susijusius mokesčius, todėl dėl pirmosios instancijos teismo paskirto 25 (dvidešimt penkių) parų arešto gali prarasti ne tik darbą, bet ir gyvenamąją vietą.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į V. K. apeliacinį skundą nebuvo gauta.
V. K. apeliacinis skundas atmestinas.
V. K. skundžiamu apylinkės teismo sprendimu pripažintas kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 129 str. ir 124¹ str. 7 d., bei nubaustas galutine subendrinta 25 (dvidešimt penkių) parų arešto bausme. Apeliaciniu skundu V. K. neginčija jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų padarymo, tačiau nesutinka su jam paskirta administracine nuobauda, teigiant, kad paskirtas areštas neigiamai paveiks jo interesus, darbą, finansinius įsipareigojimus pagal antstolių vykdomuosius raštus.
Kaip numatyta ATPK 33 str., jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas (pareigūnas), galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose. Iš straipsnių sankcijų analizės matyti, kad sunkiausiuoju iš V. K. padarytų administracinių teisės pažeidimų laikytinas ATPK 129 str. įtvirtintas pažeidimas, todėl galutinė administracinė nuobauda V. K. atžvilgiu pagrįstai skirta šio straipsnio sankcijos ribose.
ATPK 129 str. sankcijoje numatytos dvi alternatyvios administracinės nuobaudos – bauda nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo ir administracinis areštas nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu. Įstatymas nereglamentuoja konkrečių administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, tačiau teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad esant dviems alternatyvioms administracinėms nuobaudoms – baudai ir areštui, areštas skiriamas tokiu atveju, kai asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn, praeityje buvo baustas administracine tvarka, jam buvo paskirtos baudos, tačiau asmuo jų nemoka.
Bylos duomenimis nustatyta, kad V. K. už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviu ir neturint tokios teisės praeityje administracine tvarka buvo baustas vieną kartą, be to, keletą kartų jis buvo baustas už transporto priemonės vairavimą, neturint tokios teisės. Už šiuos pažeidimus apeliantui buvo skirtos griežtos piniginės administracinės nuobaudos, tačiau duomenų apie jų sumokėjimą byloje nėra (b. l.12-13). Nors apeliantas nurodo, kad baudas jis moka, pagal jo vardu išduotus vykdomuosius raštus kiekvieną mėnesį iš jo gaunamo darbo užmokesčio išskaičiuojama 350 litų suma, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė negali būti pagrindu administracinio arešto pakeitimui bauda. Pažymėtina, kad V. K. jam paskirtas administracines baudas moka ne savanoriškai, o todėl, kad jo atžvilgiu yra pradėtas priverstinis tokių baudų išieškojimas.
Akcentuotina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. V. K. padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Pastebėtina, kad V. K. transporto priemonę vairavo neturėdamas tokios teisės, sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino abi eismo įvykyje dalyvavusias transporto priemones, atsisakė tikrintis blaivumą, už analogiškus administracinius teisės pažeidimus jis jau buvo baustas praeityje, todėl žinojo gręsiančias tokių pažeidimų padarymo pasekmes, tačiau to nepaisė ir vėl padarė analogišką teisės pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Šių aplinkybių visumoje pažymėtina, kad nors pagrindų, kuriais remiantis būtų galima pakeisti apeliantui paskirtą administracinę nuobaudą švelnesne nenustatyta, tačiau pagal ATPK 29 str. 2 d., asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn, prašymu teismas gali paskirti administracinį areštą atlikti tik poilsio dienomis. Taigi įstatymas suteikia galimybę asmeniui jam paskirtą administracinį areštą atlikti ir poilsio dienomis. Taip iš esmės būtų atsižvelgta į V. K. apeliacinio skundo argumentus neprarasti darbo vietos ir gaunamų pajamų.
Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad apeliantas nedalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdyje, nes negavo teismo šaukimo, todėl nebuvo tinkamai informuotas apie teismo posėdžio datą ir laiką ir negalėjo išdėstyti savo paaiškinimų, pažymėtina, kad, kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, surašyto V. K. atžvilgiu, apeliantas protokolo surašymo metu atsisakė nuo paaiškinimų bei parašų, tačiau administracinio teisės pažeidimo protokolo kopija jam buvo įteikta, protokole nurodytas administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo laikas ir vieta – 2013 m. gruodžio 19 d. 9.30 val., Vilniaus rajono apylinkės teismas, Kalvarijų g. 28, Vilnius (b. l. 1-2). Pagal ATPK 272 str. 1 d. administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Tuo atveju, kai yra gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, ji gali būti išnagrinėta nedalyvaujant asmeniui, jeigu administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas), pripažinęs neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą. Šio straipsnio 2 dalyje yra nurodyti atvejai, kai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas yra būtinas, tačiau nagrinėjamu atveju tokio imperatyvo nebuvo, V. K. apylinkės teismui nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, todėl teismas pagrįstai, konstatavęs, kad asmeniui buvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo jam nedalyvaujant. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti tokiu apylinkės teismo sprendimu. Šią išvadą sustiprina dar ir tai, kad iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad V. K. neginčija savo kaltės dėl jam inkriminuotų teisės pažeidimų, tačiau nurodo, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu neturėjo galimybės pateikti paaiškinimų dėl savo turtinės padėties. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šias aplinkybes V. K. pakankamai išsamiai išdėstė savo apeliaciniame skunde, todėl bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui, kad posėdžio metu būtų apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nagrinėjamu atveju būtų netikslinga.
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas tinkamai individualizavo V. K. paskirtą administracinę nuobaudą, keisti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutarimą vadovaujantis apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.