Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės,

nuteistajam G. K.

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 14 d. nuosprendžio, kuriuo G. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vienuolikai metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta apėmimo būdu su 2007 m. spalio 8 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vienuolikai metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Priteista iš G. K. S. V. 3987 Lt turtinei ir 50000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K. nuteistas užtai, kad tyčia nužudė žmogų, t. y. jis 2007 m. liepos 12 d., apie 13 val., netoli Kirtimų geležinkelio stoties, esančios (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto su V. V. metu, būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, tyčia peiliu sudavė vieną smūgį V. V. į krūtinę, padarydamas durtinę pjautinę kiauryminę žaizdą krūtinės kairėje pusėje su V-o tarpšonkaulio minkštųjų audinių, krūtinplėvės, širdiplėvės, širdies, kairiojo plaučio sužalojimais ir kraujo susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, kas komplikavosi ūmiu išoriniu ir vidiniu nukraujavimu į kairę krūtinplėvės ertmę, vidaus organų mažakraujyste, dėl ko V. V. vietoje mirė ir tokiu būdu tyčia nužudė V. V. .

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, prokurorė ir nukentėjusioji prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. K. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantas skunde teigia, kad jis įgyvendino savo teisę į būtinąją gintį. Būtinosios ginties situaciją jis apibūdina taip: atsisakius antrą kartą duoti V. V. pinigų, šis išsitraukė peilį ir prieš jo valią su peiliu rankose pradėjo kratyti kišenes, bandant pasipriešinti, V. V. padarė dūrimo peiliu judesį, todėl jis instinktyviai pradėjo gintis, suvokdamas, jog jo gyvybei iškilo pavojus, po to, kai V. V. jam įdūrė peiliu, iš paskutinių jėgų griebė šiam už rankos ir stengėsi atimti peilį, dėl ko labai susižeidė, V. V. griebė jam už rankos, kurioje jis laikė atimtą iš V. V. peilį, tarp jų įvyko grumtynės, V. V. bandė atgauti peilį ir pats šį truktelėjo, po ko įvyko dūris, jis nematė, kur V. V. įsidūrė. Tai pamatę kiti du vaikinai, buvę su V. V. ir pritarę jo neteisėtiems veiksmams, puolė prie jo, pradėjo rusiškai rėkti, grasino jį užmušti, jis turėjo bėgti iš įvykio vietos, negalėdamas net išsikviesti medikų.

Reikalavimas, kad apelianto veiksmai būtų vertinami kaip padaryti esant būtinajai ginčiai, ginantis nuo jį užpuolusio V. V. , nėra pagrįstas. Pagal BK 28 straipsnį būtinoji gintis tai tokia situacija, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius, formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei tuo neperžengiamos būtinosios ginties ribos. Taigi, įstatyme pasakyta, kad būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi. Šioje byloje esantys duomenys nepatvirtina apelianto versijos, kad V. V. pavojingai kėsinosi, dėl ko nuteistajam atsirado teisė į būtinąją gintį, davė nenuoseklius parodymus. Jis skirtingai apibūdino V. V. sužalojimo aplinkybes, kitų su juo tariamų bendrininkų vaidmenį ir veiksmus.

Kolegija pažymi, kad G. K. bylos proceso metu nevienodai apibūdino įvykio situaciją. 2007 m. liepos 13 d. įtariamojo apklausos protokole G. K. parodyta, kad jis dėl pareikšto jam įtarimo tyčia nužudžius V. V. , neprisipažįsta kaltu. 2007 m. liepos 12 dieną jis atėjo į čigonų taborą nusipirkti narkotikų ir, susileidęs dozę, nuėjo į netoliese esančius krūmus nusnausti. Ten jį ir sulaikė policija. Iki pusės buvo nusirengęs, kadangi lauke buvo šilta. Sportinis kostiumas rastas prie jo, yra jo. Apie įvykdytą nužudymą jis nieko negali papasakoti (t. 2, b. l. 58). 2007 m. lapkričio 22 d. įtariamojo apklausos protokole G. K. parodyta, kad jis nori pakeisti ankstesnės apklausos metu duotus parodymus. 2007 m. liepos 12 dieną jis buvo čigonų tabore. Prie jo prisikabino trys vaikinai, kurie reikalavo pinigų. Vienas iš jų išsitraukė peilį. Jis griebė už peilio ašmenų ir taip atėmė iš vaikino rankų peilį. Tas vaikinas bandė iš jo atimti peilį, bet jam tai nepavyko. Norėdamas išsisukti, jis smogė tam vaikinui, konkrečiai į kurią vietą pataikė, pasakyti negali, nes vyko muštynės ir jis, norėdamas nuo jų apsiginti, smogė nežiūrėdamas kur. Į kurią vietą pataikė tam vaikinui, pasakyti negali, nes nematė. Likę du vaikinai puolė jį mušti. Nenorėdamas toliau su jais muštis, jis pradėjo nuo jų bėgti. Jis, nubėgęs apie 100 metrų, atsisuko pažiūrėti, ar jo tie vaikinai nesiveja. Pamatęs, kad jam iš paskos niekas nebėga, jis atsisėdo ir bandė sustabdyti kraujavimą iš dešinės rankos, nes tuo metu, kai iš vaikino bandė atimti peilį, jis labai stipriai persipjovė ranką. Po to nuėjo už ganyklos tvoros ir numetė peilį prie tvoros. Peilį išmetė tam, kad tie vaikinai jo nesurastų ir negalėtų jo sužaloti. Po to nuėjo ir atsisėdo prie medžio, kur bandė sustabdyti kraujavimą iš rankos. Drabužius susidėjo į kuprinę, nes jie buvo kruvini. Po kurio laiko atvažiavo policija ir jį sulaikė. Tie patys vaikinai yra kelis kartus jį tabore užpuolę ir sumušę, atėmę iš jo pinigus (t. 2, b. l. 60-61). 2007 m. gruodžio 13 dienos įtariamojo apklausos protokole jo parodyta, kad vaikinas nebuvo užsimojęs peiliu, matė akimi, kad jis ruošiasi jam durti. Kaire ranka sugriebė vaikinui už riešo ir bandė sukdamas riešą atimti peilį. Kadangi griebė už rankos, tai susižalojo į ašmenis pirštus ir jam pradėjo bėgti kraujas. Vaikinas stipriai laikė peilį rankoje ir grumtynių metu jam pavyko atimti peilį iš jo. Vaikinas bandė atimti peilį iš jo, bet nespėjo. Vaikinas bandė ant jo užšokti visu kūnu, o jis tuo metu laikė peilį prie savęs atkištais į vaikiną ašmenimis, ir tuo metu, kai vaikinas ant jo šoko, jis ištiesė ranką su peiliu ir sužalojo vaikiną. Nori pasakyti, kad nesitaikė jam į krūtinę, nes tuo metu laikė nuleidęs peilį ir galvojo, kad, jei ir susižalos vaikinas, tik koją ar kitą nepavojingą gyvybei kūno dalį. Kiti du vaikinai tą kartą jam nesudavė smūgių, jie stovėjo per 2-3 metrus nuo jo. Jie stovėjo atokiau ir nieko nedarė, o jei ką darė ar sakė, jis nematė. Po smūgio kažkuris iš vaikinų pasakė: ,,dabar tau viskas“. Išgirdęs tuos žodžius, jis suprato kaip norą susidoroti su juo. Išsigandęs jis nuo tų vaikinų greitu žingsniu nuėjo. Ar jie vijosi jį, pasakyti negali, mano, kad jie pasimetė ir jo nesivijo (t. 2, b. l. 62-65). 2007 m. gruodžio 28 d. įtariamojo apklausos protokole G. K. parodyta, kad jis pasilieka prie 2007 m. lapkričio 22 d. ir 2007 m. gruodžio 13 d. apklausų metu duotų parodymų ir jų nekeičia. Jis neturėjo tikslo nužudyti V. V. , smogė jam gindamasis, norėjo jį tik pagąsdinti, nes jis jį bandė apiplėšti (t. 2, b. l. 67). 2007 m. gruodžio 3 d. įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokole pažymėta, kad G. K. parodė vietą, kur prie jo priėjo trys nepažįstami vaikinai ir reikalavo duoti pinigų. Jam atsisakius, vienas vaikinų išsitraukė peilį. Jis sugriebė kaire ranka vaikinui už riešo ir užsukęs ranką atėmė peilį, po to nesitaikydamas smogė vaikinui peiliu, ir ar vaikinas ant peilio užkrito, G. K. tiksliai pasakyti negalėjo. Kad kiti vaikinai nesivytų, jis pradėjo nuo jų bėgti rankoje laikydamas peilį (t. 2, b. l. 68-69, 70-75). Apygardos teismo teisiamojo posėdžio protokole pažymėta, kad G. K. paaiškino, kad liepos 12 dieną jis nuvažiavo į čigonų taborą nusipirkti narkotikų ir pasiimti raktų. Čigonų tabore prie jo priėjo V. su mergina ir paprašė pinigų. Jis jam pasakė, kad pinigų neturi ir nuėjo. Paskui nusipirkęs narkotikų ir pasiėmęs raktus, ėjo iš čigonų taboro. Bet jį pasišaukė V. ir dar du nepažįstami. Jie priėjo prie jo ir pradėjo įžūliai lįsti į kišenes, liepė atiduoti pinigus, įvyko konfliktas ir V. staiga išsitraukė peilį. Supratęs, kad įvyks apiplėšimas ir V. jam durs, griebė jam už rankos, jie susigrūmė. Grumtynių metu įsipjovė smarkiai ranką, pradėjo bėgti kraujas. Atėmė iš V. peilį, bet jis vis tiek puolė jį, norėjo iš jo atimti peilį. Tada vėl jie susigrūmė. V. už riešo jam suko ranką, o jis ranką traukė į šoną ir jį užkliudė, t.y. įdūrė, nežino į kokią vietą. Jis pats nesuprato, kaip viskas atsitiko. Tada kiti du vaikinai pradėjo šaukti; ,,ką tu padarei?, ,,duokit pagalį“. Pamanė, kad vaikinai gali jį pulti, todėl nuėjo toliau. Bėgti negalėjo, nes buvo kraujo užkrėtimas, skaudėjo koją (t. 3, b. l. 33). Atsakydamas į teisėjo užduotus klausimus, G. K. situaciją apibūdino jau kitaip ir paaiškino, kad V. priėjo prie jo ir reikalavo pinigų. Kiti vaikinai tik stovėjo ir žiūrėjo, pritarė V., bet nieko nedarė (t. 3, b. l. 33). Matyti, kad bylos proceso metu V. V. nedavė nuoseklių parodymų, pirmoje apklausoje aiškino, kad jis nieko nežino apie žmogaus nužudymą, vėliau, po penkių mėnesių parodymus pakeitė ir aiškino, kad jis V. V. sužalojo gindamasis nuo jo užpuolimo. Bet vėlgi V. V. sužalojimo aplinkybes apibūdindavo nevienodai ir prieštaringai: atėmė iš vaikino peilį, o kai šis bandė susigrąžinti peilį, smogė tam vaikinui, labai stipriai persipjovė dešinę ranką, kai bandė atimti iš vaikino peilį (t. 2, b. l. 60-61); paskesnėje apklausoje parodė, kad kaire ranka sugriebė vaikinui už riešo ir bandė atimti peilį, susižalojo pirštus į ašmenis, bėgo kraujas, kai pavyko atimti peilį iš vaikino, šis norėdamas atimti peilį, bandė ant jo (G. K. ) užšokti visu kūnu, tuo metu jis (G. K. ) ištiesė ranką su peiliu ir sužalojo vaikiną (t. 2, b. l. 62-65); vėliau aiškino, kad V. V. smogė gindamasis (t. 2, b. l. 67); parodymų patikrinimo metu parodė, kad kaire ranka atėmė peilį ir ar tai nesitaikydamas smogė vaikinui peiliu, ar tai vaikinas ant peilio užkrito, tiksliai pasakyti negali (t. 2, b. l. 67-69); teisiamajame posėdyje parodė, kad grumtynių metu V. V. už riešo jam suko ranką, o jis ranką traukė į šoną ir jį užkliudė, t. y. įdūrė (t. 3, b. l. 33).

Iš šių bylos duomenų matyti, kad G. K. parodymai apie tariamą V. V. bendrininkų elgesį taip pat nebuvo nuoseklūs: pirmoje apklausoje parodė, kad nieko negali pasakyti apie žmogaus nužudymą, vėliau pradėjo aiškinti, kad prie jo prikibo trys asmenys ir reikalavo pinigų, vienas iš jų išsitraukė peilį, atėmęs iš vaikino peilį, smogė jam tuo peiliu, tačiau į kurią vietą pataikė nematė, nes vyko muštynės ir norėdamas apsiginti nuo jų, smogė nežiūrėdamas kur, likę du vaikinai jį puolė mušti, nenorėdamas su jais muštis, jis pradėjo nuo jų bėgti, vėliau teigė, kad du vaikinai jam nesudavė smūgių, jie stovėjo atokiau per 2-3 metrus nuo jo ir nieko nedarė, o jei ką darė ar sakė, jis nematė, o vaikiną sužalojo iš jo atimtu peiliu, kai vaikinas bandė ant jo užšokti visu kūnu. Parodymų patikrinimo vietoje metu parodė, kad visi trys vaikinai priėjo prie jo ir reikalavo pinigų, atsisakius duoti, vienas išsitraukė peilį, iš to vaikino jis atėmė peilį ir nesitaikydamas smogė vaikinui peiliu, ar tai vaikinas ant peilio užkrito, tiksliai pasakyti negali; teisiamajame posėdyje vėlgi parodė kitaip, jog prie jo priėjo trys vaikinai ir pradėjo įžūliai lįsti į kišenes, liepė atiduoti pinigus, įvyko konfliktas (V. (V. V. ) staiga išsitraukė peilį ir supratęs, kad V. jam durs, griebė jam už rankos, atėmus peilį iš V., šis vis tiek puolė, norėjo atimti savo peilį, jie susigrūmė, V. už riešo jam suko ranką, o jis ranką traukė į šoną ir užkliudė V., t. y. įdūrė, tačiau nežino į kurią vietą (t. 3, b. l. 33). Skunde nurodo vėlgi kitaip, kad V. V. kratė kišenes, reikalavo pinigų, grasino jam peiliu, sau įsidūrė peiliu grumtynių metu. Kiti du vaikinai nieko nedarė, pabėgo po V. V. sužalojimo.

Kolegija pažymi, kad duomenų, jog V. V. buvo agresyviai nusiteikęs prieš G. K. , turėjęs tikslą jį sužaloti ir dėl tos priežasties su savimi būtų turėjęs peilį, byloje nėra. Be to bylos duomenys nepatvirtina ir apelianto nurodytų aplinkybių, jog jį užpuolė trise.

G. K. bylos proceso metu parodė, kad nueidamas nuo V. V. , sutiko A. M. ir jam pasakė, kad iš jo norėjo atimti pinigus. Tačiau liudytojas A. M. parodė, kad V. V. nusekė G. K. iš paskos, norėdamas paprašyti dviejų litų. Jo manymu V. V. pasivijo G. K. ir iš nugaros padėjo jam ranką ant peties ar dar kaip nors šį palietė, o G. K. , pagalvojęs, kad jį nori sumušti, smogė peiliu, nes prieš kelias dienas jis čigonų tabore buvo sumuštas, todėl jam, esant apsvaigusiam nuo narkotikų, galėjo pasirodyti, kad jį kas nors puola. Pažymėtina, kad liudytojas A. M. parodė, jog tuo metu aplinkui nieko daugiau nebuvo, kas galėtų tai padaryti. Liudytoja K. B. taip pat parodė, kad V. V. paskui G. K. nuėjo vienas, kitų asmenų su juo nebuvo ir po keletos minučių šie abu liudytojai pamatė einantį G. K. , kuris nešėsi peilį rankoje. Liudytoja K. B. parodė, kad V. V. , važiuodamas į čigonų taborą, peilio nesinešdavo, įvykio dieną taip pat nesinešė, tiksliai žinanti, kad V. V. peilio su savimi neturėjo. Ji teigė mačiusi pas G. K. peilį.

Teisiamajame posėdyje perskaitytus liudytojos K. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui, ji patvirtino. Juose parodė, kad V. V. nuėjo G. K. paprašyti dviejų litų cigaretėms, kadangi prieš tai, kai jis pirmą kartą buvo priėjęs prie G. K. ir paprašė kelių litų, tai šis pasakė, kad dabar negali duoti, nes reikia išsikeisti pinigus (t. 3, b. l. 56).

Iš šių liudytojų parodymų nustatyta, kad V. V. nebuvo agresyviai nusiteikęs G. K. atžvilgiu, su savimi neturėjo peilio, paskui G. K. nuėjo vienas.

2007 m. gruodžio 19 d. liudytojos apklausos protokole nurodyta, kad K. B. nurodė dar vieną reikšmingą bylai aplinkybę. Po V. V. sužalojimo ji netrukus sutiko G. K. . Šis sulenktoje per alkūnę rankoje (negali pasakyti, ar dešinėje, ar kairėje) laikė peilį. Ji matė, kad peilio ašmenys buvo kruvini ir G. K. kita ranka per tuos ašmenis braukė. Jai susidarė įspūdis, kad jis tuos ašmenis valė (t. 1, b. l. 154, t. 3, b. l. 56).

Specialisto išvadoje Nr. G 3906/07(01) konstatuota, kad G. K. padaryta odos nubrozdinimai veide, paveikus kietais bukais daiktais, pjautinės žaizdos abiejų rankų nykščiuose, paveikus pjaunančių savybių turinčiais daiktais (1 punktas), odos nubrozdinimai padaryti maždaug 12-24 val. iki apžiūros (nuosprendžiu nustatyta, kad ne įvykio metu), pjautinės žaizdos pirštuose galėjo būti padarytos prieš keletą - keliolika valandų iki apžiūros (2 punktas), nubrozdinimai veide nebūdingi savęs žalojimui, pjautinės žaizdos rankų pirštuose pasiekiamos paties teisiamojo rankomis, todėl savęs žalojimo galimybė neatmetama (4 punktas); pjautinės žaizdos rankose galėjo gautis ginantis (5 punktas); visi sužalojimai padaryti 5 trauminiais poveikiais (6 punktas), sužalojimai padaryti skirtingos rūšies daiktais, kurių individualūs požymiai neužfiksavo (7-8 punktai) (t. 1, b. l. 52). Apeliantas teigia, kad išvados patvirtina jo parodymus, jog G. K. užpuolė jį ir sužalojo. Tačiau kolegija nesutinka su tokiu specialisto išvados įvertinimu, kadangi iš liudytojų, kurie prieš pat įvykį matė V. V. , parodymų nustatyta, kad V. V. jokio peilio neturėjo ir todėl jis negalėjo G. K. sužaloti ir šiam pjautinės žaizdos rankose negalėjo tokiu būdu gautis ginantis. Specialisto išvados 4 punkte pažymėta, kad pjautinės žaizdos rankų pirštuose pasiekiamos paties nuteistojo rankomis, todėl savęs sužalojimo galimybė neatmetama. Pažymėtina, kad bylos proceso metu, kuomet G. K. teigė, kad atimdamas iš V. V. peilį susižalojo, niekad nesakė, kad susižalojo abi rankas, be to nurodydavo skirtingas vietas: 2007 m. lapkričio 22 d. įtariamojo protokole nurodyta, kad labai stipriai persipjovė ranką (t. 2, b. l. 61); 2007 m. įtariamojo papildomos apklausos protokole jo parodyta, kad kaire ranka sugriebė vaikinui už riešo ir bandė sukdamas riešą, atimti peilį, susižalojo į ašmenis pirštus (t. 2, b. l. 64); kaire ranka sugriebė vaikinui už riešo ir užsukęs ranką atėmė iš jo peilį (t. 2, b. l. 69); teisiamajame posėdyje parodė, kad grumtynių metu įsipjovė smarkiai ranką (t. 3, b. l. 33). Iš šių duomenų matyti, kad jis niekad neparodė, kad atimdamas peilį susižalojo abi rankas, nors specialisto išvadoje nurodyta, kad pjautinės žaizdos rastos ne vienoje rankoje, o abiejose: dešinės plaštakos nykščio sąnario srityje priekiniame paviršiuje 0,4 cm ilgio, kairės plaštakos 1 piršto išlenkime sąnario srityje 1,2 cm ilgio paviršinės žaizdos (t. 2, b. l. 52). Būtent ši specialisto išvada patvirtina ne G. K. versiją, bet K. B. parodymus, kuomet ji aiškino, kad ji matė, jog tuoj po V. V. sužalojimo sutiko G. K. , matė jo rankoje peilį, peilio ašmenys buvo kruvini, G. K. per tuos ašmenis braukė ranka. Jai susidarė įspūdis, kad jis juos valė. Taigi, specialisto išvadoje nurodyta, kad pjautinės žaizdos rankų pirštuose pasiekiamos paties jo rankomis, todėl savęs žalojimo galimybė neatmetama (t. 2, b. l. 52). Kai liudytoja K. B. sutiko braukiantį ranka per kruvinus peilio ašmenis G. K. , šis dar vilkėjo senais nepersirengtais rūbais. Specialisto išvadoje Nr. G 332/07(01) konstatuota, kad ant marškinėlių, sportinių kelnių, sportinio švarko, kuprinės rastas kraujas, kuris priklauso G. K. su 99,9999999999 proc. tikimybe (t. 2, b.l. 5-6). Taip paaiškinamas jo kraujo patekimas ant drabužių.

Kolegija neturi pagrindo manyti, kad šioje byloje vertinant įrodymus apygardos teisme buvo pažeistos BPK nuostatos. Teismas visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai. Įrodymai gauti teisėtais būdais, baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK nustatytomis priemonėmis patikrintos teismo proceso metu. Bylą nagrinėjęs apygardos teismas teisingai įvertino surinktus ir ištirtus įrodymus, patiktino kiekvieno įrodymo tikrumą, liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą. Patikrinusi apeliacinio skundo argumentus, kolegija daro išvadą, kad procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, apygardos teismas nepažeidė. Liudytojos K. B. parodymai buvo pagrįstai pripažinti įrodymais ir, kaip teisėtais būdais gauti faktiniai duomenys, galėjo būti vertinami kartu su kitais įrodymais, nustatant apelianto kaltę. BPK 78 straipsnyje numatyta, kad kaip liudytojas gali būti šaukiamas kiekvienas asmuo, apie kurį yra duomenų, kad jis žino kokių nors bylai išspręsti turinčių aplinkybių. BPK 79 straipsnyje nurodyta, kad liudytoju negali būti asmuo, kuris pagal sveikatos priežiūros įstaigos pažymą arba teismo psichiatro ar teismo mediko išvadą dėl fizinių ar psichinių trūkumų nesugeba teisingai suvokti reikšmingų bylai aplinkybių ir duoti dėl jų parodymus. Byloje nėra jokių duomenų, įstatyme išvardintų, dėl kurių K. B. ir A. M. būtų negalėję būti liudytojais. Vien tai, kad K. B. artimai bendravo su nukentėjusiuoju ir A. M. , ir ji, kaip ir A. M. vartojo narkotikus, nėra pagrindas abejoti jos parodymų patikimumu. Byloje nėra jokių duomenų ir nekyla abejonių, jog K. B. turi fizinių ar psichinių trūkumų ir nesugeba teisingai suvokti reikšmingų bylai aplinkybių ir duoti dėl jų parodymus.

Remiantis liudytojų A. M. ir K. B. parodymais, atmetami apelianto teiginiai, jog prieš keletą dienų iki įvykio V. V. su nežinomais asmenimis buvo jį sumušęs. Iš liudytojo A. M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos jis patvirtino teisiamajame posėdyje matyti, kad jis girdėjo kalbas, kad G. K. prieš kelias dienas iki įvykio buvo sumušę, nes jis ant kažko ,,šoko“ su peiliu, bet dėl ko, nežinąs. Buvo kalbama, kad G. K. nuolat su savimi nešiojosi peilį. Apie V. V. jis parodė, kad šis niekad negalėtų atimti iš ko nors pinigų, tik paprašyti, kad jam duotų (t. 1, b. l. 159). Liudytojo A. M. parodymuose, duotuose 2007 m. rugpjūčio 30 d. ikiteisminio tyrimo teisėjui, parodyta, kad V. V. pasakė, kad pasivys G. K. ir paprašys kelių litų, ir nubėgo jam iš paskos (t. 1, b. l. 170). Matyti, kad nukentėjusįjį V. V. panašiai charakterizavo ir liudytojas S. I. savo parodymuose, duotuose ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 30-31). Jis parodė, kad V. V. buvo ramaus būdo, jis niekada niekur tabore nekonfliktuodavo. O juo labiau, niekad neatiminėjo iš kitų pinigų ir neplėšikavo. Jis nėra girdėjęs, kad V. V. būtų apiplėšęs G. K. ir atėmęs iš jo pinigus (t. 1, b. l. 30-31). Jis teisiamajame posėdyje savo parodymus pakeitė, V. V. apibūdino kaip žmogų, galintį užpulti ir atimti pinigus, o G. K. – kaip neagresyvų žmogų, nors pirminiuose parodymuose jį apibūdino kaip žmogų ūmaus būdo, kartais besielgiantį labai nenuspėjamai ir nepaaiškinamai, su savimi nešiojantį peilį (tai jam žinoma iš nuogirdų) (t. 2, b. l. 31). Teisiamajame posėdyje, atsakydamas į G. K. klausimą, parodė, kad dar prieš įvykį yra matęs vieną konfliktą tarp G. K. ir V. V. . V. V. kažko su savo kompanija buvo prisikabinęs prie G. K. (t. 3, b. l. 31). Tačiau ikiteisminio tyrimo metu jis neparodė, kad tokią situaciją būtų matęs. Jis teigė, jog nėra net girdėjęs, kad V. V. būtų apiplėšęs ir atėmęs iš jo pinigus (t. 3, b. l. 31). Matyti, kad liudytojas S. I. pakeitė parodymus, siekdamas palengvinti G. K. teisinę padėtį. Kita vertus, apeliaciniame skunde parašyta, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad V. V. ir jo bendrininkai jį du kartus jau buvo sumušę ir apiplėšę. Neva liudytojas S. I. teisme patvirtino. Jį būtina apklausti, nes jis patvirtintų, kad V. V. prieš jį (apeliantą) atliko šiuos neteisėtus veiksmus, norėdamas gauti pinigų narkotikams. Matyti, kad S. I. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad V. V. buvo žmogus, kuris kitų nepuldinėjo, be to S. I. parodė, kad net negirdėjęs jokio panašaus atvejo. S. I. teisiamajame posėdyje parodė, kad matė konfliktą tarp G. K. ir V. V. , V. V. kažko buvo su kompanija prikibęs prie S. K. . Apelianto teiginys, kad šis liudytojas matė du atvejus ir būtų patvirtinęs tai, prieštarauja net ir S. I. pakeistiems parodymams, kuomet jis teigė, jog matė tik vieną konfliktą, ir nežinąs dėl ko V. V. prikibo. Pažymėtina, kad S. I. nagrinėjamo įvykio nužudymo nematė ir apie tai nieko neliudijo.

Apeliantas skunde teigia, kad K. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė mačiusi nubėgantį vaikiną, kuris rusiškai šaukė: ,,duokit pagalį, duokit pagalį...“. Teisme ji nepasakojo ir niekas nesigilino, kas yra tas vaikinas, buvęs įvykio vietoje ir galintis papasakoti tikrąsias įvykio aplinkybes. Tačiau iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad K. B. parodė, kad nežino kas šaukė rusiškai :,,papjovė, duokit pagalį“, gal tai A. (A. M. ), ji nežino (t. 3, b. l. 56). Nuteistasis teisiamajame posėdyje parodė, kad po V. V. sužalojimo kiti du, su juo buvę vaikinai, pradėjo šaukti: ,,ką tu padarei?“, ,,duokit pagalį“. Jis pamanė, kad vaikinai gali jį pulti, todėl nuėjo toliau (t. 3, b. l. 33). Vėlgi, grįžtant prie jo visų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad jis dėl tų dviejų vaikinų davė prieštaringus parodymus. Kaip minėta, nurodė, kad jie jį po V. V. sužalojimo puolė mušti, nenorėdamas toliau su jais muštis, pradėjo bėgti, nubėgo 100 metrų, atsisuko pažiūrėti, ar nesiveja, pamatė, kad jam iš paskos niekas nebėga (t. 2, b. l. 60); vėliau aiškino, kad nė vienas iš tų vaikinų tą kartą jam nebuvo sudavęs, jie stovėjo toliau nuo jo ir V. V. per 2-3 metrus, po smūgio V. V. , vienas iš jų pasakė: ,,dabar tau viskas“, išsigandęs greitu žingsniu pradėjo eiti nuo jų, negali pasakyti, ar jį vijosi tie du vaikinai, jis mano, kad jie pasimetė, todėl ir nesivijo (t. 2, b. l. 64). Parodymų patikrinimo metu parodė, kad bėgo nuo vaikinų ir parodė kelią (t. 2, b. l. 68). Taigi, nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu niekad neparodė, kad kiti du vaikinai, kurie anot jo, buvę su V. V. , po sužalojimo būtų šaukę: ,,duokit pagalį“. Nėra pagrindo po įvykio išgirstą frazę susieti su pačiu nužudymu, nes iš byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų teismas padarė teisingą išvadą, kad G. K. tyčia nužudė V. V. , nesant būtinosios ginties situacijos, teisingai kvalifikavo jo veiksmus ir paskyrė tinkamą bausmę, išdėstydamas išsamius motyvuotus paaiškinimus dėl skiriamos bausmės dydžio. Dar labiau sušvelninti teismo paskirtą bausmę, atsižvelgiant į nuteistojo sveikatos būklę, nėra galimybės, nes tai jam nesutrukdė svaigintis narkotikais, nuo jų sunkiai sirgti, įvykio metu apsvaigusiam nuo narkotikų nužudyti žmogų. Taip pat tinkamai išspręstas turtinės ir neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajai klausimas. Neturtinės žalos dydis atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, neprieštarauja CK 6.250 straipsnio nuostatoms ir teismų praktikai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo G. K. apeliacinį skundą atmesti.