Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2016-06-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1407-932/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-06-09
Bylos Nr.
1-1407-932/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Julita Dabulskytė-Raizgienė
Kaltinamasis
A. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1407-932/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47040-2015-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.8.; 2.10.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 9 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė - Raizgienė,sekretoriaujant Valentinai Solovejienei,dalyvaujant prokurorui Ryčiui Ivanauskui,kaltinamajam A. P.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas:

1) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-06-18 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį - 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-03 nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį - galutine subendrinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėtas 1 metams;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-11 nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. 2015 m. rugpjūčio 22 d., apie 19.15 val., bute, esančiame, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), konflikto metu stumdydamas žmoną J. P., sugriebdamas abiem rankomis už veido, sukėlė jai fizinį skausmą. Šiais veiksmais A. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kadangi A. P. po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė pilnai pripažįstantis savo kaltę bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o prokuroras sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis A. P. pilnai pripažino savo kaltę dėl inkriminuoto nusikaltimo, sutiko su visomis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Kaltinamajame akte nurodytą dieną vyko sūnaus krikštynų šventė. Jis kartu su draugais vartojo alkoholį, buvo neblaivus, tiksliau visiškai girtas. Norėjo eiti miegoti į kitą kambarį, tačiau žmona pristojo prie jo, kažką šnekėjo, priekaištavo (ką konkrečiai, neatsimena), vis lindo ir lindo prie jo, dėl ko jis neapsikentęs griebė dešine ranka už veido (neginčija, jog griebti galėjo ir abejomis rankomis), po ko ši iškvietė pareigūnus. Labai tiksliai visko neatsimena dėl girtumo, bet sutinka su viskuo, kas nurodyta kaltinime. Suvartotas alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams, dėl kurių jis gailisi. Vėliau žmonos (šiuo metu jau buvusios) jis atsiprašė, ji jam atleido. Šiuo metu su žmona išsiskyrė, kuo yra labai patenkintas. Dažnai lanko vaiką, moka jam alimentus.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo A. P. savo kaltę taip pat pripažino, dėl savo veiksmų gailėjosi. Jo parodymai užfiksuoti (b. l. 22-23, 26).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip nukentėjusioji J. P. parodė, kad 2015-09-22 vakare, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ji kartu su tuo metu dar buvusiu vyru Artūru ir jo draugais šventė jų sūnaus krikštynas. Jos buvęs vyras vartojo alkoholį. Pavartojęs alkoholio jis tampa agresyvus, vienu momentu, tiksliai laiko pasakyti negali, jie susikivirčijo. Konfliktas kilo galimai dėl jos išsakytos pastabos, kad Artūras nebegertų. Taip žodis po žodžio kilo ginčas, jie apsižodžiavo, o, konfliktui didėjant, A. P. sugriebė jai už abiejų rankų. Tuo metu ji pajuto fizinį skausmą. Po to jis sugriebė jai už smakro ir įdrėskė į dešinį žandą, dėl ko ji taip pat juto fizinį skausmą. Į medikus nesikreipė ir nesikreips. Ji tą vakarą buvusio sutuoktinio išsigando, nes jis buvo agresyvus, vadino ją visokiais necenzūriniais žodžiais. Ji iškvietė policiją, pareigūnai A. P. išvežė į komisariatą. Praėjus kelioms dienoms, Artūras su ja susisiekė, jie pasikalbėjo, jis jos atsiprašė ir ji jam atleido. Abu nusprendė skirtis, A. P. šiuo metu gyvena pas savo motiną (b. l. 8, 9).

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK pateiktame J. P. pareiškime nurodyta, kad 2015-08-22, apie 19.00 val., šventė sūnaus krikštynas, vartojo ir alkoholį. Visiems svečiams išsiskirsčius, liko su vyru ir sūnumi. Po kiek laiko atėjo vyro draugas ir pastarieji toliau vartojo alkoholį, po kiek laiko A. P. pradėjo prie jos kabinėtis, tapo labai agresyvus, tampė ją už rankų, stumdė, griebė už veido, apdraskė, keikė necenzūriniais žodžiais, kas vyko mažamečio vaiko, kuris labai išsigando, akivaizdoje. Tokia situacija susiklosto nebe pirmą kartą, vyras jau yra teistas dėl smurto (b. l. 1).

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės patrulės J. S. 2015-08-22 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2015-08-22, apie 19.15 val., gautas pranešimas, jog neblaivus vyras triukšmauja, muša, yra mažametis vaikas. Atvykus nurodytu adresu, J. P. nurodė, kad jos neblaivus sutuoktinis pradėjo prie jos kabinėtis, stumdė, sugriebė už veido, vadino necenzūriniais žodžiais. Pristatant A. P. į komisariatą, pastarasis buvo agresyvus, dėl ko buvo panaudota speciali priemonė – antrankiai (b. l. 5-6).

Alkotesterio kvito duomenimis, A. P. 2015-08-22, 20.46 val., nustatytas 2,53 promilių girtumas (b. l. 29).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, turi pilną pagrindą daryti išvadą, jog A. P. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra neginčytinai įrodyta. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo savo artimą giminaitį ar šeimos narį. Pagal BK 248 straipsnį šeimos nariais laikomi kartu su kaltinamuoju gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nagrinėjamu atveju A. P. tyčiniais smurtiniais veiksmais sukėlė fizinį skausmą tuo metu savo šeimos nariui – sutuoktinei J. P., su kuria kartu gyveno santuokoje. A. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Kaltinamojo kaltė įrodyta tiek jo paties, tiek ir nukentėjusios J. P. parodymais, kita rašytine bylos medžiaga.

Kaltinamojo A. P. atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino įvykdęs įstatymo uždraustą veiką bei gailisi dėl jos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo A. P. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, skirdamas A. P. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, kad A. P. įvykdė tyčinį nesunkų nusikaltimą, į atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: A. P. teistas (b. l. 35-36, 37-38, 40-41, 42-44, 47-48), administracinėmis nuobaudomis baustas (b. l. 34), dirbantis (b. l. 49), VĮ Respublikinėje psichiatrijos ligoninėje bei Psichikos sveikatos centre negydytas (b. l. 52, 54), į Priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas (b. l. 53). Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam A. P. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, jo dydį nustatant mažesnį už galimą skirti šios bausmės rūšies vidurkį. Vadovaujantis BK 49 straipsnio 5 dalimi, įvertinus tai, jog A. P. šiuo metu dirba, o jam paskirtos arešto bausmės trukmė neviršija 45 parų, nustatytina arešto bausmę atlikti poilsio dienomis.

Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis prisipažįsta kaltas, o byloje procesas vyko BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka, kaltinamajam A. P. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu A. P. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio tvarka nuo 2015-08-22, 19.15 val., iki 2015-08-24, 12.07 val., (b. l. 17, 27). Laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę.

A. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 28), paliktina iki bausmės vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 36 (trisdešimt šešių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. P. paskirti 24 (dvidešimt keturių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015-08-22 iki 2015-08-24 (dvi paras), vieną laikino sulaikymo dieną, prilyginant vienai arešto dienai.

Arešto bausmę nustatyti atlikti poilsio dienomis.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. P. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

A. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

Išaiškinti A. P., kad:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 59 straipsnio 2 dalimi, nuteistasis, kuriam paskirtas poilsio dienomis atliekamas areštas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo susitarti su Kalėjimų departamentu dėl šių paskirtos bausmės atlikimo sąlygų: areštinės, kurioje bus atliekamas areštas, savaitės dienų, kuriomis bus atliekamas areštas, atvykimo į areštinę ir išleidimo iš jos laiko. Nuteistasis ir Kalėjimų departamentas gali susitarti ir dėl kitų bausmės atlikimo sąlygų. Apie susitarimo sąlygas Kalėjimų departamentas praneša nuosprendį priėmusiam teismui ir areštinės, kurioje bus atliekama bausmė, administracijai bei prokurorui. Ginčus dėl arešto bausmės atlikimo sąlygų sprendžia teismas Kalėjimų departamento teikimu arba nuteistojo prašymu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė