Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Valantino,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. Š. ir V. S. apeliacinius skundus dėl 2014-07-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo:

R. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, paskiriant laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. Š. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 2 (metams) 6 mėnesiams, šias bausmes iš dalies sudedant, ir R. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams 9 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaitytas laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime - suėmime išbūtas laikas nuo 2013 m. spalio 19 d. iki 2014 m. liepos 7 d.

Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2014 m. liepos 7 d.

V. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 264 straipsnyje, paskiriant jam laisvės atėmimą 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. S. paskirta bausmė – laisvės atėmimą 6 mėnesiams.

V. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje, paskiriant jam - laisvės atėmimą 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. S. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir paskiriant V. S. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams, įpareigojant V. S. neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendžiu taip pat nuteistas A. B.. Nuosprendis jo atžvilgiu neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Š. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė didelį kiekį narkotinės medžiagos bei pardavė narkotinę medžiagą, t. y. 2013 m. spalio mėn. 11-12 dienomis Vilniuje, prie Dainavos g. 5 namo, A. Š., kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas, perdavė 5 000 Lt 40 gramų narkotinės medžiagos – kokaino įgijimui, po ko A. Š. jam nurodė vietą, esančią Vilniuje, Vingio parko teritorijoje, ties Geležinio Vilko g. 15 namu, kur buvo padėta minėta narkotinė medžiaga. R. Š. iš minėtos A. Š. nurodytos vietos paėmė ir tokiu būdu įgijo 47,859 g miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis - 30,506 g narkotinės medžiagos – kokaino, kurią atsinešė į butą, esantį (duomenys neskelbtini) kur dalį – 0,248 g minėtos narkotinės medžiagos laikė tame pačiame bute, o kitą dalį – 30,258 g narkotinės medžiagos – kokaino laikė namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsyje iki 2013-10-19, kai tą pačią dieną, apie 20 val., jam paskambino V. S., kuris paprašė parduoti už 250 Lt 1 g kokaino, taip pat 1 g kokaino duoti V. S. į skolą už 250 Lt, su kuo jis, R. Š., sutiko ir nurodė susitikimo vietą Vilniuje, prie Gerosios Vilties g. 1. Vykdant susitarimą dėl narkotinės medžiagos pardavimo, tą pačią dieną, apie 20.30 val., jam paskambino V. S. ir pranešė, kad į susitikimo vietą atvyko asmuo, kuris iš jo paims narkotinę medžiagą – kokainą. Po minėto skambučio R. Š. nuėjo į susitikimo vietą, esančią prie Gerosios Vilties g. 1, Vilniuje, kur A. U., neturėjusiam tyčios disponuoti narkotine medžiaga, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, už 250 Lt pardavė du polietileninius maišelius, susuktus į popierių, kuriuose buvo 0,926 g ir 0,872 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 1,147 g narkotinės medžiagos – kokaino, kurių vienas maišelis su narkotine medžiaga – kokainu buvo skirtas A. B., o kitas maišelis buvo skirtas V. S., po ko 2013-10-19, apie 20.40 val., Vilniuje, prie Geležinio Vilko g. 15 namo jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie atliktos kratos metu, jo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), rado ir paėmė dalį – 0,248 g narkotinės medžiagos – kokaino, o 2013-10-21, apie 13.30 val., parodymų patikrinimo vietoje metu jis (R. Š.) Vilniuje, Geležinio Vilko g. 15 namo rūsyje slėptuvėje savanoriškai nurodė vietą ir tokiu būdu policijos pareigūnams pateikė likusią dalį – 29,111 g narkotinės medžiagos – kokaino. Šiais savo veiksmais R. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje.

V. S. nuteistas už tai, kad padėjo neteisėtai įgyti narkotinę medžiagą – kokainą bei pasikėsino neteisėtai įgyti narkotinę medžiagą, neturėdamas tikslo jos platinti, t. y. 2013-10-19, apie 20 val., jam paskambinus A. B. ir paprašius padėti įgyti 1 g narkotinės medžiagos – kokaino, jis susiskambino su R. Š., kuris sutiko parduoti narkotinę medžiagą – kokainą bei nurodė susitikimo vietą, esančią Vilniuje, Gerosios Vilties g. 1. Po minėto skambučio jis, V. S., perskambino A. B. bei pranešė apie minėtą susitikimo vietą. Po minėto skambučio A. B. perdavė A. U., neturėjusiam tyčios disponuoti narkotine medžiaga, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, savo automobilį „MG“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) SEB banko kortelę bei mobiliojo ryšio telefoną tam, kad A. U. minėtu automobiliu nuvyktų į susitikimą su R. Š., iš bankomato išgrynintų 250 Lt narkotinės medžiagos – kokaino – įgijimui bei telefoną, kad A. U. palaikytų ryšį su V. S.. Vykdant A. B. nurodymą, A. U. minėtu automobiliu nuvyko į jo, t. y. V. S., nurodytą susitikimo vietą, esančią Gerosios Vilties g. 1, Vilniuje, kur tą pačią dieną, apie 20.30 val., R. Š. A. U. už 250 Lt pardavė du polietileninius maišelius, susuktus į popierių, kuriuose buvo 0,926 g ir 0,872 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 1,147 g narkotinės medžiagos – kokaino, kurių vienas maišelis buvo skirtas A. B., o kitas maišelis buvo skirtas jam – V. S., kurį jis iš R. Š. pirko į skolą, tačiau V. S. narkotinės medžiagos neįgijo dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes 2013-10-19, 20.40 val., A. U. ties namu, esančiu Geležinio Vilko g. 15, Vilniuje, buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie A. U. asmens kratos metu rado ir paėmė 1,147 g narkotinės medžiagos – kokaino. Šiais savo veiksmais V. S. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 264 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje.

Anot apelianto, teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes šioje baudžiamojoje byloje yra nustatytos visos BK 40 str. išdėstytos būtinos sąlygos, kuriomis asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Apelianto teigimu, jis atitinka BK 40 str. 1 d. numatytą pirmąją atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygą, kadangi įvykdė nesunkų ir apysunkį nusikaltimus. Taip pat byloje yra pateiktas asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, t. y. A. M., prašymas perduoti kaltininką jos atsakomybei pagal laidavimą. Tačiau bylos medžiaga patvirtina, kad šio prašymo tenkinimo klausimas nebuvo aptartas pakankamai nuodugniai. Apelianto manymu, teismas neįvertino to, kad laiduotoja gali daryti teigiamą įtaką kaltininkui, kad jis ateityje daugiau nenusikalstų, nėra bausta administracine tvarka, charakterizuojama teigiamai, dirba barmene – padavėja, laukiasi kūdikio nuo kaltininko, artimai gyventi pradėjo tik prieš kelis mėnesius. Be to, laiduotoja mokosi ISM universitete, 3 kurse, kryptis – ekonominė politika. Pasak apelianto, tai rodo, kad laidavimo klausimas teisme buvo tiriamas paviršutiniškai, atsietai nuo veikos ir laiduotojo galimybių įgyvendinti tai, kas išdėstyta prašyme dėl laidavimo. Dėl to BK 40 str. 1 d. nustatytos antrosios sąlygos požiūriu šioje konkrečioje situacijoje teismo apsisprendimas netaikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nebuvo visapusiškai pagrįstas ir liko daugiau formalus.

BK 40 str. 2 d. įtvirtina sąlygų visumą, tik kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Apelianto teigimu, jis atitinka visas pastarąsias sąlygas: jo įvykdytos nusikalstamos veikos padarytos esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai, todėl laikytina, kad jis padarė nusikalstamą veiką pirmą kartą; bylos medžiaga patvirtina, kad V. S. visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi; šioje byloje konstatuota, kad niekam žala nėra padaryta.

Teismo posėdžio metu, R. Š. ir jo gynėja advokatė prašė sumažinti jam paskirtą bausmę. Pažymėjo, kad R. Š. savanoriškai parodė pareigūnams vietą, kur buvo paslėptas didelis kiekis narkotinės medžiagos – kokaino, tad jam turėtų būti paskirta švelnesnė, negu numatyta įstatymo, bausmė.

V. S. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašė abu apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

V. S. apeliacinis skundas atmestinas, R. Š. apeliacinis skundas tenkintinas.

Dėl V. S. apeliacinio skundo

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Antroji šio straipsnio dalis įtvirtina sąlygų visumą, tik kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Remdamasis šiais atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindais teismas turi įvertinti, ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės bus pakankamas užtikrinant, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat ar laiduotojas iš tikrųjų turi realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Svarstant V. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą, būtina pažymėti, kad, net ir esant visoms BK 40 str. nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi BK 40 str. nuostatos suteikia teismui teisę, bet ne pareigą taikyti kaltininko atžvilgiu atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutą. Kiekvienu atveju, kai baudžiamojoje byloje teismas turi diskrecijos teisę apsispręsti, jis atsižvelgia ne vien į formaliąsias teisines apsisprendimo sąlygas, bet įvertina visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, kad kaltininko atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės visiškai būtų pasiekti BK 41 str. 2 d. numatyti bausmės tikslai. Tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek atsisakant jį taikyti, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą, pagrįsti jį byloje nustatytomis aplinkybėmis. BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio. Teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, ar jis nėra linkęs nusikalsti, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, vadinasi, ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas. Sprendžiant šį klausimą neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Įvertinus bylos medžiagą, teisėjų kolegija pritaria pirmos instancijos teismo padarytai išvadai, jog nagrinėjamu atveju kyla pagrįstu abejonių, ar V. S. nedarys naujų nusikalstamų veikų, nepažeidinės visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, ši išvada yra pagrįsta objektyviais, byloje esančiais, duomenimis, liudijančiais V. S. polinkį pažeidinėti įstatymus. Pažymėtina, kad spręsdamas klausimą dėl V. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, pirmos instancijos teismas, be kitų aplinkybių, privalėjo įvertinti visus duomenis, apibūdinančius V. S. asmenybę, jo elgesį praeityje, tad visiškai pagrįstai atsižvelgė į jo įvykdytus administracinius teisės pažeidimus. Bylos medžiaga nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2013 m. liepos mėnesio iki 2014 m. kovo mėnesio V. S. įvykdė 6 administracinius teisės pažeidimus, vienas kurių laikytinas itin pavojingu, galinčiu sukelti pavojų ne tik pažeidėjo, bet ir kitų asmenų sveikatai bei gyvybei (b. t. 1, b .l. 164-166). Teismo turimais duomenimis, 2014-03-13, t. y. prieš pat nagrinėjamos bylos perdavimą pirmos instancijos teismui, V. S. buvo nubaustas už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant surinkti kuo daugiau V. S. asmenybę bei jo požiūrį į įstatymų laikymąsi charakterizuojančios medžiagos, pirmos instancijos teismo buvo pagrįstai atsižvelgta ir į tai, kad nuteistasis laiku nemokėjo jam už administracinių teisės pažeidimų padarymą paskirtų baudų. Taip teismo turimais duomenimis, 2014-01-21 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu jam paskirtos 2 500 Lt baudos V. S. įstatymo nustatytais terminais nesumokėjo, dėl ko ji buvo priverstinai išieškoma per antstolį. Taip pat laiku nebuvo sumokėta ir 2014-04-15 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 4PK Viešosios policijos V. S. paskirta 300 Lt bauda. Pažymėtina, kad vadovaujantis ATPK 313 str. 1 d., baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Byloje nėra duomenų apie pastarojo nutarimo apskundimą, tačiau V. S. kartu su apeliaciniu skundu pateikta sąskaitos operacijų ataskaita patvirtina, kad jam 2014-04-15 policijos nutarimu paskirtą baudą apeliantas sumokėjo tik 2014-07-23, t. y. po skundžiamo nuosprendžio jo atžvilgiu priėmimo. Pažymėtina, kad ir 2014-01-21 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu paskirtą 2500 Lt baudą V. S. sumokėjo tik priėmus jo atžvilgiu skundžiamą nuosprendį (2014-07-30), kuriame kaip vieną iš motyvų dėl laidavimo netaikymo jo atžvilgiu apylinkės teismas nurodė V. S. paskirtų administracinių nuobaudų nevykdymo faktą. Pastarosios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad jam paskirtas baudas V. S. sumokėjo ne siekdamas tinkamai laikytis įstatymo reikalavimų ir, nors ir pavėluotai, įvykdyti jam paskirtas nuobaudas, bet siekdamas surinkti kuo daugiau teigiamai jį charakterizuojančių duomenų, tam, kad kuo labiau atitikti BK 40 straipsnyje nurodytas laidavimo taikymo sąlygas. Šią teisėjų kolegijos išvadą iš dalies patvirtina ir V. S. bylos apeliacinės instancijos teisme nagrinėjimo metu pateikta 2014-10-27 charakteristika, kurioje jis yra apibūdinamas išskirtinai teigiamai, nepaisant to, kad šis ranka rašytas dokumentas V. S. buvo išduotas jo priėmimo į darbą dieną (pastarąją aplinkybę patvirtina 2014-10-27darbo sutartis Nr. 65). Nors pačioje charakteristikoje ir yra nurodoma, kad UAB „VP strategija“ V. S. dirbo nuo 2014-01-21 iki 2014-04-01, o įmonei pristabdžius veiklą dėl užsakymų trūkumo savo noru išėjo iš darbo, šių teiginių nepatvirtina jokia bylos medžiaga. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bet kuriuo atveju per tokį trumpą darbo laikotarpį (2,5 mėnesio) neįmanoma tiek gerai pažinti darbuotoją tam, kad būtų galima pateikti tokio turinio charakteristika. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu V. S. ne tik kad nedirbo, bet net nebuvo užsiregistravęs darbo biržoje (b. t. 3, b. l. 133). Visus aukščiau teismo aptartus, teigiamai jį apibūdinančius duomenis, V. S. pateikė tik kreipdamasis į apygardos teismą su apeliaciniu skundu.

Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad apylinkės teismo buvo visiškai pagrįstai konstatuota, jog V. S. plačiąja prasme savo elgesio kritiškai nevertina, teigiamų išvadų nedaro ir yra linkęs nesilaikyti visuomenėje priimtų elgesio taisyklių. Apeliacinės instancijos teismo jau buvo minėta, kad sprendžiant klausimą dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Bylos nagrinėjimo metu iškilus tokioms abejonėms bei teismui priėjus išvados, jog nėra pakankamo pagrindo manyti, kad V. S. ateityje laikysis įstatymų, konstatuotina, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, todėl dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, susijusių su laidavimo taikymu V. S. atžvilgiu, teisėjų kolegija nepasisako.

Dėl R. Š. apeliacinio skundo.

R. Š. apeliacinės instancijos teismo prašė atsižvelgti į tai, kad jis savanoriškai pranešė apie nusikalstamą veiką, taikyti jo atžvilgiu BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatas bei paskirti švelnesnę, negu numatyta įstatymo, bausmę.

Skiriant bausmę, teismas turi vadovautis BK VIII skyriaus nuostatomis, o taip pat BK 41 straipsniu, kuriame įtvirtinta bausmės paskirtis. Teismas turi įvertinti nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, asmenybę charakterizuojančius duomenis, kitas byloje nustatytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, pirmiausia vadovaudamasis įstatymo sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų, kuomet net ir pati švelniausia BK straipsnio sankcijoje numatyta bausmė, atsižvelgiant į visas aukščiau minėtas aplinkybes, yra per griežta ir bausmės paskirtis gali būti pasiekta paskyrus švelnesnę bausmę. Šie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnyje. Tačiau reikėtų pažymėti, kad teismas gali, bet neprivalo taikyti BK 62 straipsnio nuostatų net ir esant visoms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms.

Pagal BK 62 straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Taigi, taikant BK 62 straipsnio 1 dalį, reikia nustatyti šių sąlygų visumą.

Įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos, kurios leidžia nuteistajam R. Š. paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę. Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamame nuosprendyje, bylos medžiaga neginčytinai nustatyta, kad R. Š. ne tik prisipažino nusikaltęs ir gailėjosi, bet vėliau ir pats padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką. Būdamas sulaikytas, jis pateikė rašytinį pareiškimą, kuriame nurodė norintis bendradarbiauti su policija, savo noru pateikti narkotinę medžiagą bei tokiu būdu padėti tyrimui (t. 1, b. l. 186). Tą pačią dieną atliekant parodymų patikrinimą vietoje, jis nurodė pareigūnams nueiti į daugiabučio namo, kuriame gyveno, rūsį, kur bendro naudojimo koridoriaus sienoje, prie lubų, šalia vamzdžių esančioje ertmėje, ištraukus plytą, buvo paimtas maišelis, kurio viduje rasta narkotinė medžiaga – kokainas (t. 1, b. l. 188-193). Pažymėtina, kad būtent parodymų patikrinimo vietoje metu rasta narkotinė medžiaga ir nulėmė R. Š. veiksmų kvalifikavimą pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, kadangi sulaikymo metu policijos pareigūnų pas jį buvo rastas tik nedidelis šios narkotinės medžiagos kiekis. Esant šioms aplinkybėms, sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog R. Š. savanoriškai pranešė apie nusikalstamą veiką (nurodė pareigūnams vietą, kur buvo rasta net 29,111 g. kokaino), į ką neabejotinai turi būti atsižvelgta skiriant jam bausmę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju, esant visoms BK 62 straipsnio 1 dalyje numatytoms sąlygoms, net ir minimalios BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės skyrimas negalėtų būti vertinamas kaip teisinga bausmė. Teisėjų kolegija dar kartą akcentuoja tą aplinkybę, kad R. Š. nenurodžius paminėto narkotinių medžiagų paslėpimo vietos ir šių narkotinių medžiagų nesuradus, jo veika būtų kvalifikuota pagal BK 260 str.1d.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes bei į tai, kad R. Š. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios neneigė savo kaltės, praėjus kelioms dienoms po sulaikymo, savanoriškai nurodė policijos pareigūnams didelio kiekio narkotinės medžiagos - kokaino, buvimo vietą, išsamiai paaiškindamas kada, iš ko ir kokiomis aplinkybėmis įgijo šią narkotinę medžiagą, darytina išvada, kad BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai R. Š. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant jam švelnesnę, nei numatyta sankcijoje 4 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant R. Š. 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-09 nuosprendžiu R. Š. paskirta 1 (vienerių) metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 2 (metams) 6 mėnesiams, šias bausmes iš dalies sudedant, paskiriant R. Š. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2013-10-19 iki 2014-07-07.

Atsižvelgdama į aukščiau nustatytas aplinkybes bei vadovaudamasi BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 2 p., teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Nuteistojo V. S. apeliacinį skundą atmesti.

Tenkinti nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą.

2014-07-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį pakeisti:

R. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, ir, vadovaujantis BK 62 straipsnio 1 dalimi, paskirti jam 4 (ketveri) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. Š. 2 metų 8 mėnesių (dveji metai aštuoni mėnesiai) laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-09 nuosprendžiu R. Š. paskirta 1 (vienerių) metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 2 (metams) 6 mėnesiams, šias bausmes iš dalies sudedant, ir paskirti R. Š. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams 6 mėnesiams (treji metai šešeri mėnesiai), bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2013-10-19 iki 2014-07-07.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.