Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. K., gim.(duomenys neskelbtini), a.k.(duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, vedęs, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str.2d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. 2009 m. balandžio 28 d., apie 10 val., Bukonto g. 1/2, Zarasų m., Utenos VPK Zarasų rajono PK patalpose, koridoriuje prie kabineto Nr.2, tyčia sudavė kumščiu į krūtinės sritį ir kairįjį skruostą, viso du smūgius, D. B., vieną smūgį kumščiu į kairįjį skruostą ir du smūgius kumščiu į kaklo ir pilvo sritį, viso tris smūgius, I. Ž. , tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiesiems D. B. ir I. Ž. fizinį skausmą.

Kaltinamasis R. K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2009 m. balandžio 25 d. buvo įvykdyta vagystė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios akcininkas ir direktorius jis yra. Apie vagystę sužinojo telefonu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkvedžio. Telefonu policijos pareigūnas paaiškino, kad jam yra svarbiausias žalos atlyginimo klausimas, sutarė, kad atvyks į Zarasų rajono policijos komisariatą po kelių dienų. 2009 m. balandžio 28 d., apie 10 val., atvyko į policijos komisariatą, pareigūnas paprašė palaukti. Koridoriuje prie kabineto matė stovinčius du jaunuolius, jie buvo sunerimę. Jų paklausė ar jie įvykdė vagystę , jaunuoliai tik linktelėjo, kažką pasakė nerišliai. Koridoriuje stovėjo apie 5 minutes, daugiau nieko nekalbėjo. Koridoriuje daugiau nieko nebuvo, tik retkarčiais praeidavo policijos pareigūnai ir civiliai asmenys. Jokio smurto D. B. ir I. Ž. atžvilgiu nenaudojo. Mano, kad D. B. turi pagrindą jį apkalbėti, nes pats įtraukė į nusikaltimo padarymą nepilnametį I. Ž., dėl ko jam būtų iškelta baudžiamoji byla.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, kitais byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusysis D. B. parodė, kad 2009 m. balandžio 25 d. kartu su draugu I. Ž. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvykdė vagystę. Pareigūnas V. Č. jam ir I. Ž. įteikė šaukimus 2009 m. balandžio 28 d. 10 val., atvykti į Zarasų rajono policijos komisariatą. 2009-04-28 į policiją juos atvežė jo tėvas P. B., kartu buvo I. sesuo E.. Laukė PK koridoriuje, atėjo kaltinamasis, kuris paklausė ko jie ėjo į UAB „(duomenys neskelbtini)" teritoriją, po to apsižvalgė ir nieko nesakęs vieną kartą kumščiu sudavė jam kaklą ir pilvą, į saulės rezginį kumščiu. Po smūgio pajuto skausmą, tačiau tylėjo, nes bijojo R. K., jautėsi kaltas dėl įvykdytos vagystės. Po to, R. K. priėjo prie I. Ž. ir pastarajam sudavė tris smūgius vieną kartą kumščiu į skruostą, į kaklą ir pilvą. Daugiau jų nemušė, tačiau piktu tonu pasakė, kad jei ne jis, tai kas nors kitas su jais susidoros. Nei ant jo, nei ant I. Ž. akivaizdžių sužalojimo žymių nesimatė, jie abu patyrė tik fizinį skausmą. Pareigūnui V. Č. apie sumušimą nieko nesakė, tik vėliau pasakė tėvui ir E. Ž.. Po suduotų smūgių dar ir kabinte pas Č. skaudėjo krūtinę. I. būsena po smūgių pasikeitė, jis pavirto, susvyravo, atsilošė. Parodė, kad jam buvo suduota į kaklą kumščiu. R. K. dėl to neatleidžia.

Parodymų patikrinimo metu (b.l.63-70) parodė kaip ir kurias kūno vietas R. K. sudavė jam ir I. Ž..

Nukentėjusysis A. Ž. parodė, kad jam yra žinoma apie tai, kad jo sūnus I. su D. B. 2009 m. balandžio 25 d. įvykdė vagystę iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. D. B. jam papasakojo apie vagystę bei apie tai, kad jis su I. buvo Zarasų rajono PK pas pareigūną V. Č. tik po sūnaus mirties. D. B. pasakojo, kad Zarasų rajono PK koridoriuje R. K. sudavė jiems po keletą kartų – sūnui I. Ž. sudavė tris kartus, vienais jų buvo suduotas į pilvo sritį. Po sūnaus mirties įvykio aplinkybių nesiaiškino, nuėjo iškarto į prokuratūrą ir parašė pareiškimą. Jo reikalavimai išdėstyti šiame pareiškime. Gal daug ką parašė ne taip kaip norėjo. Dėl jo sūnui suduotų smūgių ir fizinio skausmo sukėlimo jis R. K. neatleidžia ir mano, kad kaltinamasis turi būti už tai nubaustas.

Liudytojas V. Č. parodė, kad dirba Utenos VPK Zarasų rajono PK kriminalinės policijos skyriaus tyrėju. 2009-04- 25 , apie 22 val., buvo gautas pranešimas apie galimai įvykdytą vagystė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini). Nuvyko į įvykio vietą, rado sulaikytus D. B. ir I. Ž.. Telefonu kalbėjo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu R. K., sutarė, kad 2009 m. balandžio 28 d. apie 10 val., jis atvyks į Zarasų rajono PK, todėl D. B. ir I. Ž. įteikė šaukimus. 2009 m. balandžio 28 d., sutartu laiku, R. K., I. Ž. ir D. B. atvyko į policijos komisariatą ir laukė koridoriuje. Kas vyko koridoriuje negirdėjo. Vaikinai buvo normalioje emocinėje būsenoje, nieko išskirtinio nepastebėjo. Jie niekuo nesiskundė.

Liudytojas P. B. parodė, kad žinojo, jog jo sūnus D. kartu su draugu I. Ž. 2009 m. balandžio 25 d. įvykdė vagystę iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2009 m. balandžio pabaigoje, antradienį, jis savo automobiliu nuvežė sūnų ir I. Ž. į Zarasų rajono policijos komisariatą. Tą dieną turėjo būti sprendžiamas dėl vagystės iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytos žalos atlyginimo klausimas. Išėję iš policijos komisariato, sūnus ir I. Ž. sakė, jog kaltinamasis paprašė atlyginti 7000 Lt žalą. Kitą dieną sūnus papasakojo, kad Zarasų rajono PK R. K., ranka sudavė kelis smūgius jam ir I. Ž., kad kaltinamasis sudavė vienam gerklėn, kitam į pilvą, Irmantui vienas iš smūgių buvo į kaklo sritį.

Liudytoja E. Ž. parodė, kad jos brolis I. Ž. 2009-04-25 su D. B. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė vagystę. 2009 m. balandžio 28 d. P. B. nuvežė jos brolį ir D. B. į Zarasų rajono PK. Ji važiavo kartu, tačiau su P. B. laukė jų sugrįžtančių automobilyje. Jiems grįžus matė, kad brolis ir D. B. labai susijaudinę. Sakė, kad reikės atlyginti 7400 Lt žalą. Namuose brolis papasakojo, kad policijos koridoriuje R. K. sudavė apie tris smūgius jam ir D. B. bei grasino. Ant I. smurto žymių nematė. I. prašė nieko nesakyti tėvams, tą pačią dieną nusižudė.

Teismo specialisto išvadoje Nr. M 105/09 (08) nurodyta,, kad apžiūrėjus I. Ž. lavoną išskyrus stranguliacinę vagą kitų sužalojimų nerasta (b.l.50).

Nors R. K. neprisipažino sudavęs smūgius D. B. ir I. Ž., tačiau šie jo parodymai paneigti byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusysis D. B. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, teismo posėdyje dėl fizinio smurto jo ir I. Ž. atžvilgiu davė išsamius parodymus. Parodė, kad po suduotų smūgių jam skaudėjo, o I. Ž. būsena po smūgių pasikeitė, jis pavirto, susvyravo, atsilošė. Šiuos savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo metu. Parodė, kad R. K. prašė jo pakeisti parodymus ir nesakyti, jog jis PK koridoriuje juos sumušė. Netikėti D. B. parodymais nėra pagrindo. Jo parodymus netiesiogiai patvirtino apklausti teisme liudytojai P. B., E. Ž., nukentėjusysis A. Ž., kurie analogiškus parodymus davė ir ikiteisminio tyrimo metu, jų nekeitė. Duomenų, kad nukentėjusieji, liudytojai gali apkalbėti kaltinamąjį nėra.

Tokiu būdu byloje surinktais duomenimis įrodyta, kad R. K. suduodamas smūgius D. B. ir I. Ž. sukėlė jiems fizinį skausmą, todėl ši jo nusikalstama veika turi būti kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1d.

Kadangi R. K. sudavė smūgius D. B. ir I. Ž. toje pačioje vietoje, tuo pat laiku, jo veiksmai padaryti vieninga tyčia, todėl teismas laiko, jog padaryta viena tęstinė veika ir ji kvalifikuotina pagal vieną BK straipsnį, t.y. pagal BK 140 str.1d.

BK 140 str. 3d. nurodyta, kad už 140 str.1d. numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju kai yra nukentėjusiojo asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas.

Nukentėjusysis D. B. pareiškimo dėl sumušimo, sukėlusio jam fizinį skausmą, nerašė. Tačiau teisminio nagrinėjimo metu apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją (b.l.60-62) parodė, kad po R. K. smūgių jautė skausmą ir dėl to kaltinamojo veiksmai yra nusikalstami. Teisme prašė R. K. nubausti, jam sukelto fizinio skausmo neatleidžia, o susitaikė su juo tik dėl padarytos vagystės.

I. Ž. mirė (duomenys neskelbtini), tą pačią dieną buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje dėl jo mirties aplinkybių (b.l.1), o ikiteisminis tyrimas dėl vagystės iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėtas jau po I. Ž. mirties, t.y. (duomenys neskelbtini) (b.l.20). Todėl akivaizdu, kad I. Ž. nebuvo apklaustas ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir negalėjo pats išreikšti savo požiūrio į R. K. smurtą jo atžvilgiu. Būdamas nepilnametis galimai be kito pagalbos negalėjo suprasti, kad dėl smurto reikia pranešti ir rašyti pareiškimą policijos komisariatui ar teismui. Jis tik spėjo papasakoti apie jo atžvilgiu panaudotą smurtą savo seseriai E. Ž.. Jo tėvas, I. Ž. įstatyminis atstovas, A. Ž. sužinojęs apie panaudotą smurtą sūnaus atžvilgiu 2009-04-29 parašė pareiškimą prokuratūrai (b.l.9) , kuriame nurodė, kad R. K. panaudojo fizinę jėgą sūnaus atžvilgiu, t.y. sudavė jam tris smūgius į įvairias kūno vietas. Prašė prokuratūros pradėti ikiteisminį tyrimą R. K. atžvilgiu pagal LR BK 133 str., o teismo posėdžio metu parodė, kad R. K. turi būti nubaustas už smurtą jo sūnaus atžvilgiu, sukėlusį sūnui fizinį skausmą ir dėl susitaikyti su kaltinamuoju neketina.

Tokiu būdu teismas laiko, jos yra BK 140 str.3d. numatytas nukentėjusiojo D. B. skundas bei nukentėjusiojo I. Ž. įstatyminio atstovo A. Ž. pareiškimas dėl R. K. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str.1d.

R. K. buvo pareikštas kaltinimas tuo, kad jis 2009 m. balandžio 25 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios akcininkas ir vadovas jis yra, teritorijos buvo pagrobtas 7430 Lt vertės UAB „(duomenys neskelbtini)" priklausantis turtas, teisės aktų nustatyta tvarka, nepateikęs pranešimo prokuratūrai ar ikiteisminio tyrimo įstaigai apie padarytą nusikalstamą veiką - UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto vagystę, žinodamas apie nepradėtą ikiteisminį tyrimą, panaudodamas psichinę ir fizinę prievartą, savavališkai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, siekė UAB „(duomenys neskelbtini)“ žalos atlyginimo bei vykdė tariamą teisingumą vagystę įvykdžiusių asmenų atžvilgiu, o būtent: 2009 m. balandžio 28 d., apie 10 val., Bukonto g. 1/2, Zarasų m., Utenos VPK Zarasų rajono PK patalpose, koridoriuje prie kabineto Nr.2, tyčia sudavė kumščiu į krūtinės sritį ir kairįjį skruostą, viso du smūgius, vagyste įtariamam D. B., vieną smūgį kumščiu į kairįjį skruostą ir du smūgius kumščiu į kaklo ir pilvo sritį, viso tris smūgius, vagyste įtariamam I. Ž., tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiesiems D. B. ir I. Ž. fizinį skausmą, bei pagrasino, kad jei ne jis pats, tai kas nors kitas su jais susidoros, t.y. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 294 str.2d..

Teisiamojo posėdžio metu šis kaltinimas nepasitvirtino.

Nukentėjusysis D. B. parodė, kad po vagystės kaltinamąjį R. K. pirmą kartą pamatė PK koridoriuje, kur R. K. jam ir I. Ž. sudavė smūgius. Paklausė, ar tai jie padarė vagystę, paklausė ar žino, kad reikės atlyginti žalą. Suduodamas smūgius bei grasindamas R. K. iš jų nieko nereikalavo. Jis suprato, kad padarytą žalą reikės atlyginti ir to neginčijo, negirdėjo, kad I. Ž. ginčytų tai. Su žalos dydžiu sutiko iškarto ir šiam apsisprendimui niekas neturėjo įtakos (b.l.61 ). Šiuos jo parodymus patvirtina ir vėlesni jo veiksmai , kad 2009-04-29 jis dalį padarytos žalos 3500 Lt atlygino (b.l.151). R. K. pareikalavo atlyginti žalą ir pasakė, kokio dydžio yra žala tik pareigūno V. Č. kabinete, jie sutiko su tuo ir žalos neginčijo. Kitų duomenų, paneigiančių nukentėjusiojo D. B. parodymus, byloje nėra. Liudytojas V. Č. parodė, kad jo kabinete R. K., I. Ž., D. B. kalbėjosi ramiu tonu, tarėsi dėl padarytos žalos atlyginimo. R. K. parodė, kad abu vaikinai sutiko atlyginti žalą ir jos neginčijo.

Savavaldžiavimas tai savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos ginčijamos arba pripažįstamos, bet nerealizuotos savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės vykdymas (BK 294 straipsnis). Pagal BK 294 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas savavaldžiavo panaudodamas psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiajam ar jo artimam asmeniui. Nusikaltimo sudėties požymių visuma (objektyvieji požymiai – veika, padariniai, priežastinis ryšys) ir subjektyvieji požymiai – kaltė, motyvas, tikslas) yra būtinas pagrindas asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Pagal savavaldžiavimo sudėties dispoziciją savavaldžiavimas yra tada, kai asmuo nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdo savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę (numatytą CK 1.136 straipsnyje), kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama.

Teismas laiko, jog kaltinamojo R. K. veiksmai (fizinio smurto panaudojimas) negali būti vertinami kaip tikros ar tariamos teisės įgyvendinimas, nes nebuvo objektyvaus pagrindo tokiai teisei atsirasti nukentėjusiųjų asmenų atžvilgiu, kadangi nei I. Ž. nei D. B. vagyste padarytos žalos neginčijo, be to, nenustatyta, kad pripažindami kaltinamojo teises į žalos atlyginimą, jie atsisakė vykdyti savo pareigą patenkinti šiuos reikalavimus. Duomenų apie tai, kad žalos atlyginimas tuo metu būtų ginčijamas kitų asmenų byloje nėra.

Todėl R. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str.2d. išteisintinas nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ( LR BPK 3 str. 1d. 1p.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam R. K. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą ( BK 11 str. 3 d.), ankščiau neteistas, dirba , nėra jo asmenybę neigiamai charakterizuojančių duomenų, nėra jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, jam skirtina bausmė nesusijusi su laivės atėmimu.

Civilinio ieškinio byloje nėra.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str.1d. ir nuteisti viešaisiais darbais trims mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

R. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str.2 d. išteisinti nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Zarasų rajono apylinkės teismą.