Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-04-03 · Civilinė byla Nr. 2S-764-524/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2013-01-17Klaipėdos apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2013-04-03Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-04-03
Bylos Nr.
2S-764-524/2013
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-05335-2011-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erika Misiūnienė
Kreditorius
Danske Bank A
Kategorijos
  • 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja E. Misiūnienė Civilinė byla Nr. 2S-764-524/2013Teisėja L. Rakštelytė (Proceso Nr. 2-06-3-05335-2011-1)
Procesinio sprendimo kategorija128.17
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. balandžio 3 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi skolininko ir įkeisto daikto savininko I. K. (I. K.) ir įkeisto daikto savininkės L. K. atskiruosius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-01 nutarties civilinėje byloje, iškeltoje pagal kreditoriaus Danske Bank A/S Lietuvos filialo (buvęs pavadinimas AB SAMPO bankas) pareiškimą skolininkui ir įkeisto daikto savininkui –I. K., įkeisto daikto savininkei L. K. dėl priverstinės skolos išieškojimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-05-13 nutartimi nutarė areštuoti įkeisto daikto savininkams priklausantį nekilnojamąjį turtą.

2011-04-15 kreditorius Danske Bank A/S Lietuvos filialas pakartotinai kreipėsi dėl priverstinio skolos išieškojimo. Nurodė, kad skolininkas ir įkeisto daikto savininkai buvo įspėti, tačiau per vieno mėnesio terminą skolos negrąžino, todėl prašo priverstinai išieškoti skolą ir už skolą parduoti įkeistą daiktą iš varžytynių.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-10-01 nutartimi nutarė išieškoti kreditoriaus Danske Bank A/S Lietuvos filialo naudai iš skolininko I. K. 383264,57 EUR negrąžinto kredito, 4330,22 EUR priskaičiuotų palūkanų, 106908,41 EUR delspinigių, iš viso 494503,20 EUR, 11 procentų dydžio sutartines metines palūkanas nuo negrąžintos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 130 Lt kreditoriaus sumokėtą žyminį mokestį; už skolą parduoti iš varžytynių įkeistą daiktą – butą bendro 94,20 kv. m ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį I. K. ir L. K.. Nurodė, kad nuo įspėjimo įteikimo praėjo mėnuo, duomenų apie tai, kad skola kreditoriui grąžinta, nėra, todėl kreditoriaus pakartotinį pareiškimą tenkino.

Šalies argumentai

Skolininkas ir įkeisto daikto savininkas I. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-01 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti kreditoriaus prašymą arba panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-01 nutartį ir klausimą perduoti nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad nutartis formali, grindžiama bendro pobūdžio teisės normomis. Teigia, kad esamą ekonominę finansinę krizę turi įveikti abi sutarties šalys – kreditorius ir skolininkas. Pažymi, kad bankas atsisakė leisti parduoti įkeistus žemės sklypus, todėl dėl paskolos negrąžinimo taip pat yra atsakingas. Prasidėjus pasaulinei ekonominei krizei, sumažėjo galimybė parduoti žemės sklypus už sumą, dengiančią paskolą, bankas į skolininko prašymus dėl kredito grąžino atidėjimo ir kredito sutarčių pratęsimo siūlė padidinti palūkanų nekintamąją dalį ir sugriežtinti kitas sutarties sąlygas. Apelianto nuomone, bankas elgėsi nesąžiningai.

Atsiliepimas

Įkeisto daikto savininkė L. K. atsiliepimu prašo patenkinti skolininko ir įkeisto daikto savininko atskirąjį skundą.

Įkeisto daikto savininkė L. K. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-01 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti kreditoriaus prašymą arba panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-01 nutartį ir klausimą perduoti nagrinėti iš naujo. Nurodė tuos pačius atskirojo skundo motyvus kaip ir skolininkas ir įkeisto daikto savininkas.

Atsiliepimas

Daugiau atsiliepimų į atskiruosius skundus per teismo nustatytą terminą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Atskirieji skundai atmestini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (LR CPK 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad hipoteka yra ne ginčo procedūrų visuma, užtikrinanti kreditoriui hipotekos reikalavimo patenkinimą. Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (LR CPK XXXVI skyrius), todėl ginčai dėl teisės bet kurioje hipotekos stadijoje, taip pat ir apeliacinės instancijos teismui tikrinant (revizuojant) hipotekos teisėjo priimtos nutarties, kuria patenkintas hipotekos kreditoriaus reikalavimas išieškoti skolą ir priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistą daiktą (LR CPK 558 str. 2 d.), teisėtumą ir pagrįstumą, negalimi. Esant šioms aplinkybėms atskirojo skundo motyvai dėl sutarties šalių veiksmų, bendradarbiavimo ir kt. neturi teisinės reikšmės sprendžiant priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Hipotekos paskirtis ir tikslai – apsaugoti skolinio įsipareigojimo įvykdymą, bei jos esmė – turto įkeitimas bei hipotekos procedūrų atlikimas – suteikia kreditoriui privilegijuotą padėtį prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, o tokiai specifinei hipotekos kreditoriaus padėčiai užtikrinti, hipotekos instituto esmei išlaikyti egzistuoja ir specialiosios proceso teisės normos, įtvirtintos LR CPK XXXVI skyriuje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-01-19 nutartis c. b. Nr. 3K-3-12/2005), kuris, kaip minėta, nėra skirtas ir pritaikytas ginčams dėl teisės nagrinėti. Hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sąlygos numatytos galiojusiame LR CPK 558 str. (skolos priverstinis išieškojimas buvo pradėtas dar iki LR CPK XXXVI skyriaus pakeitimų, todėl išieškojimas vykdomas pagal procesines teisės normas, galiojusias iki 2012-07-01 LR CPK XXXVI skyriaus pakeitimų). Pagal tuo metu galiojusias LR CPK nuostatas priverstinis skolos išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu, kuris įforminamas dviem etapais: LR CPK 558 str. 1 d. pagrindu hipotekos kreditoriaus paduotas pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti, o LR CPK 558 str. 2 d. numatytas hipotekos kreditoriaus pakartotinis kreipimasis su pareiškimu – pagrindas perduoti įkeistą ir jau areštuotą turtą realizuoti arba administruoti. Pažymėtina, kad šiuo atveju kreditorius jau yra saistomas įstatymo nustatyto termino – pakartotinį pareiškimą pateikti per du mėnesius nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos. Priešingu atveju, t. y. nepateikus tokio prašymo, hipotekos teisėjas panaikina įkeisto daikto areštą (LR CPK 558 str. 3 d.).

Apeliantai, prašydami panaikinti skundžiamą nutartį, nepateikia jokių teisinių bei faktinių argumentų, leidžiančių teigti, jog buvo pažeisti procedūriniai reikalavimai skundžiamai nutarčiai priimti. Priešingai, apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs ir įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad procedūriniai reikalavimai priimant skundžiamą nutartį buvo įvykdyti nepažeidžiant norminių teisės aktų reikalavimų. Iš bylos medžiagos matyti, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-05-13 nutartis, kuria buvo areštuotas įkeistas turtas, skolininkas ir turto savininkai įspėti, kad negrąžinus įsiskolinimo per 1 mėn. nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas kreditoriui administruoti. Bankas pakartotinai į teismą kreipėsi nepraleidęs dviejų mėnesių termino, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog nutartis priimta pažeidžiant nustatytas procedūras. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad bankas, nutraukdamas sutartį bei besikreipdamas į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo, būtų pažeidęs skolininko bei įkeisto turto savininkų teises ar teisėtus interesus.

Kiti atskirojo skundo motyvai neturi teisinės reikšmės priimtos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, todėl skundžiamos nutarties atskirojo skundo motyvais naikinti nėra teisinio pagrindo (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335−339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-01 nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Erika Misiūnienė