- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-19
- Bylos Nr.
- eI3-856-426/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02893-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Rūta Miliuvienė (pirm.), Jolanta Malijauskienė, Henrikas Sadauskas
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento ir atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentui
- Pareiškėjas
- I. M.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Jolantos Malijauskienės, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Henriko Sadausko,
atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento ir atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei I. Z.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. M. (I. M.) skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentui, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu ir patikslintu skundu, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2019 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. A51-65260/19 (2.14.2.12E-MP8) ,,Dėl žemės sklypo (duomenys – neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“; 2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą Nr. A63-209/19(3.2.1-EM4) ,,Dėl Jūsų skundo“; 3) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2019 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą Nr. A51-81087/19(2.14.2.12E-MP8) ,,Dėl žemės sklypo (duomenys – neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“; 4) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių priimti sprendimą pradėti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą pagal pareiškėjo I. M. 2019 m. birželio 7 d. prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą; 5) priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento pareiškėjo I. M. naudai visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad yra 0,8562 ha žemės sklypo (duomenys – neskelbtini), esančio (duomenys – neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas (duomenys – neskelbtini) bendraturtis. Šiame žemės sklype pareiškėjui nuosavybės teise priklausanti žemės dalis sudaro 549/8562. Šią žemės sklypo dalį pareiškėjas paveldėjo po motinos K. M. mirties, kuriai su kitais žemės sklypo (duomenys – neskelbtini) bendraturčiais buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra į žemę, turėtą buvusiame rėžiniame kaime. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą (duomenys – neskelbtini) žemės sklypo (duomenys – neskelbtini) pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – nenustatytas.
Aiškina, kad pareiškėjui kartu su valstybe (valstybinės žemės dalies patikėtinė – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) nuosavybės teise priklauso 0,1990 ha namų valdos žemės (duomenys – neskelbtini) kuriame yra pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas (duomenys – neskelbtini), ūkinis pastatas (duomenys – neskelbtini) bei kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (lauko tualetas, šulinys) (duomenys – neskelbtini)), (toliau – ir žemės sklypas (duomenys – neskelbtini). Šiame žemės sklype pareiškėjui nuosavybės teise priklausanti dalis – 1900/1990, o valstybės žemės dalis sudaro 90/1990. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą (duomenys – neskelbtini) žemės sklypo (duomenys – neskelbtini) pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba. Nurodo, kad žemės sklypas, kurio kadastro (duomenys – neskelbtini), ir žemės sklypas, kurio kadastro (duomenys – neskelbtini) ribojasi.
Nurodo, kad pareiškėjas per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (toliau – ir ŽPDRIS) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui 2019 m. birželio 7 d. pateikė prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Projekto rengimo tikslas – pertvarkyti minėtus žemės sklypus: pirmu etapu atidalinti pareiškėjo turimą žemės dalį iš žemės sklypo (duomenys – neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės, šią žemės dalį suformuoti atskiru žemės sklypu, antru etapu – šią atidalintą iš bendrosios dalinės nuosavybės žemės dalį, suformuotą atskiru žemės sklypu, sujungti su namų valdos žemės sklypu (duomenys – neskelbtini).
Šalies argumentai
Pareiškėjas paaiškina, kad Sprendimu 1 Departamentas atsisakė pradėti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą pagal pareiškėjo 2019 m. birželio 7 d. prašymą, nurodydamas, kad prašymas turi būti patikslintas.
Pareiškėjo teigimu, Departamento atsisakymas grindžiamas šiais argumentais:
1) žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą turi inicijuoti visi žemės sklypų bendraturčiai ar jų tinkamai įgalioti asmenys ir jie visi turi pasirašyti prašymą dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo;
2) prašyme organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą turi būti nurodyti pageidaujami žemės sklypų naudojimo būdai ir prašymą turi pasirašyti visi žemės sklypų bendraturčiai ar jų tinkamai įgalioti asmenys.
Nurodo, kad Savivaldybės administracijos sprendime tik konstatuota, kad Departamento sprendimu tinkamai išnagrinėtas pareiškėjo prašymas Nr. ZSFP-61996, t. y. 2019 m. birželio 7 d. prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, Departamento sprendime 2 išdėstyta pozicija, kuri analogiška pozicijai, nurodytai Departamento sprendime 1, t. y. kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą pareiškėjo pageidaujamais tikslais turėtų inicijuoti visi žemės sklypų bendraturčiai ar jų tinkamai įgalioti asmenys, pažymint, jog Vilniaus miesto savivaldybė tokią praktiką taiko nuo 2018 m. Be to, Departamento sprendime 2 nurodyta, jog pareiškėjas turi teisę parengti žemės sklypo (duomenys – neskelbtini), valdomo bendroje dalinėje nuosavybėje, Projektą pagal jau priimtame Įsakyme Nr. A30-389 nustatytus tikslus ir išduotus reikalavimus, kad Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 ,,Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, (toliau – ir Taisyklės) to nedraudžia.
Pareiškėjo teigimu, nesuprantama Departamento pozicija, ar tuo atveju, jeigu pareiškėjas sutiktų rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą pagal Įsakymo Nr. A30-389 ir reikalavimų tikslus, būtų patenkintas jo 2019 m.birželio 7 d. prašymas organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą (paslaugos Nr. ZSFP-61996), ar vis tiek būtų reikalingi visų bendraturčių Projekto inicijavimas.
Pareiškėjas nesutinka, kad Projekto rengimą turi inicijuoti visi žemės sklypo (duomenys – neskelbtini) ir žemės sklypo (duomenys – neskelbtini) bendraturčiai ar jų tinkamai įgalioti asmenys ir jie visi turi pasirašyti bendrą prašymą dėl projekto rengimo organizavimo. Pareiškėjo manymu, Taisyklėse nenumatyta vieno iš žemės sklypo bendraturčių pareiga gauti kitų bendraturčių sutikimą siekiant kreiptis į organizatorių su prašymu leisti rengti Projektą.
Pareiškėjo manymu, Departamentas neturėjo teisinio pagrindo uždrausti pareiškėjui inicijuoti ir kito žemės sklypo (duomenys – neskelbtini) pertvarkymą, jį sujungiant su atidalinta iš bendrosios dalinės nuosavybės valdomo žemės sklypo (duomenys – neskelbtini) dalimi, suformuota atskiru žemės sklypu, vien dėl to, kad pareiškėjo 2019 m. birželio 7 d. prašymas nebuvo pasirašytas visų šio žemės sklypo bendraturčių, t. y. atsisakyti organizuoti Projekto rengimą.
Aiškina, kad šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-405-918/2019 (toliau – ir Byla) pagal trijų žemės sklypo (duomenys – neskelbtini) bendraturčių (ieškovų) Z. K., J. K. ir R. D. ieškinį dėl atidalijimo iš šio žemės sklypo pagal matininko S. Z. parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, kurioje pareiškėjas yra atsakovas, kaip ir kiti likę žemės sklypo (duomenys – neskelbtini) bendraturčiai (išskyrus vieno).
Šio projekto rengimas buvo pradėtas atsižvelgiant į Z. K., J. K. ir R. D. 2016 m. lapkričio 14 d. prašymą, kuriuo ieškovai prašė organizuoti žemės sklypo ((duomenys – neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą ir jį padalinti į 4 žemės sklypus.
Pažymi, kad tenkindamas šį prašymą, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas priėmė Įsakymą Nr. A30-3893, kuriame nurodyta, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tikslai – padalyti žemės sklypą (duomenys – neskelbtini) į atskirus žemės sklypus ir nustatyti naudojimo būdus pagal Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519 (toliau – ir Bendrasis planas), sprendinius.
Teigia, kad Įsakymu Nr. A30-3893 pradėto rengti Projekto sprendinių nesuderino visi (išskyrus vieno) kiti žemės sklypo (duomenys – neskelbtini) bendraturčiai, tarp jų ir pareiškėjas. Pareiškėjui apie šį Projektą nepranešta Taisyklių nustatyta tvarka.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nesutinka su Z. K., J. K. ir R. D. iniciuoto žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/0004:1465) pertvarkymo sprendiniais, nes jie pažeidžia jo, kaip bendraturčio, teises, o kada Civilinėje byloje galutinai paaiškėjo pastarųjų ieškovų pozicija dėl nepageidavimo šioje byloje sudaryti taikos sutartį, pareiškėjas buvo priverstas inicijuoti kitą Projektą su alternatyviais pasiūlymais, kad pateikti jį į Civilinę bylą teismui nuspręsti, kuris iš Projektų yra tinkamiausias atidalijimui iš žemės sklypo (duomenys – neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės.
Pažymi, kad Civilinėje byloje kiti atsakovai, kurie tuo pačiu yra žemės sklypo ((duomenys – neskelbtini) bendraturčiai, palaikė pareiškėjo siekį inicijuoti alternatyvaus Projekto rengimą pagal jo 2019 m. birželio 7 d. prašymą.
Akcentuoja, kad Įsakymu Nr. A30-3893 pradėtas rengti žemės sklypo (duomenys – neskelbtini) Projektas nepatvirtintas, o dėl jo sprendinių tinkamumo dar vyksta teisminis ginčas.
Pažymi, kad Civilinės bylos ginčo objektas – ne pats žemės sklypas (duomenys – neskelbtini), valdomas bendroje nuosavybėje, bet Įsakymu Nr. A30-3893 pradėto rengti Projekto sprendiniai, jų tinkamumas visų žemės sklypo bendraturčių interesams ir atitikimas Įsakymo ir Reikalavimų tikslams. Nekilnojamojo turto registre esantis įrašas „Iškelta byla susijusi su nekilnojamuoju daiktu“ yra bendro pobūdžio, neatskleidžiantis tikrosios Civilinės bylos esmės, o pats žemės sklypas (jo valdymas, naudojimas ir disponavimas juo) neapribotas, jam netaikytas areštas.
Esant tokiai faktiniai situacijai, t. y. žinant Nekilnojamojo turto registro duomenis, Departamento sprendime 2 teigiama, kad Taisyklės nedraudžia pareiškėjui parengti žemės sklypo (duomenys – neskelbtini) Projektą pagal Įsakyme Nr. A30-389 ir Reikalavimuose nustatytus tikslus. Todėl spręstina, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama Civilinė byla, kurioje žemės sklypui (kadastro Nr. 0101/0004:1465) netaikyta jokių laikinųjų apsaugos priemonių, nėra kliūtis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui tenkinti pareiškėjo prašymo organizuoti Projekto rengimą, tačiau su sąlyga, kad Projektas turės būti rengiamas pagal Įsakymą Nr. A30-389 ir Reikalavimus. Pažymi, kad Departamento sprendime 1 nebuvo pasisakyta apie galimybę pareiškėjui rengti Projektą, nurodant tik reikalavimą gauti visų bendraturčių sutikimus Projekto inicijavimui.
Akcentuoja, kad pareiškėjas 2019 m. birželio 7 d. raštu prašė organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą.
Pažymi, kad Įsakymu Nr. A30-3893 ir Reikalavimais numatyta pertvarkyti žemės sklypą (duomenys – neskelbtini) ne atidalijimo, bet padalijimo būdu, o sprendžiant iš Z. K., J. K. ir R. D. 2016 m. lapkričio 14 d. prašymo, žemės sklypas turėtų būti padalytas į 4 žemės sklypus. Kadangi žemės sklypo atidalijimas ir padalijimas yra skirtingi žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdai ir tai patvirtina Žemės įstatymo nuostatos, todėl Departamentas nepagrįstai teigia, kad pareiškėjas, siekdamas atidalinti iš žemės sklypo (duomenys – neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės, gali savo Projektą rengti pagal Įsakymą Nr. A30-3893 ir Reikalavimus.
Nurodo, kad pareiškėjas 2019 m. birželio 7 d. prašyme paaiškino, jog po turimos žemės dalies atidalijimo iš žemės sklypo (duomenys – neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės, pareiškėjas pageidautų ją sujungti su žemės sklypu (duomenys – neskelbtini) o po sujungimo žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis būtų – kita, žemės naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Pareiškėjo manymu, turi būti suprantama, kad atidalinamos žemės dalies būdą pareiškėjas numatė kaip „vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos“, kuris, kaip matyti iš Departamento sprendimo, leidžiamas pagal Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519, sprendinius.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė palaikė skundo reikalavimus, prašė juos patenkinti. Akcentavo, kad pareiškėjas prašė organizuoti tos pačios rūšies žemės valdos Projektą. Pabrėžė, kad Projektas nevykdomas, parengta tik grafinė dalis, atlikta patikra. Jis yra parengiamojoje stadijoje ir administracine tvarka negali būti patvirtintas, nes teisme nagrinėjmas civilinis ginčas. Atstovės nuomone, ginčo objektas – ne sklypas, o Projektas. Pareiškėjas nesuinteresuotas civilinės bylos sustabdymu. Teisinis reglamentavimas nuo prašymo padavimo nepasikeitė. Savivaldybė, pasak atstovės, pareiškėjui užkerta kelią atsidalinti.
Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – atsakovė Administracija, Administracija) prašė pareiškėjo skundą atmesti.
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas pateikė prašymą organizuoti žemės sklypų (duomenys – neskelbtini) ir sklypo (kadastro Nr. 0101/0004:1465), nors sklypas (duomenys – neskelbtini) jau buvo įtrauktas į žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, pradėtą rengti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2016 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. A30-3893.
Paaiškina, kad Vilniaus miesto savivaldybes administracijos direktoriaus pavaduotojo 2016 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. A30-3893 pradėtas rengti žemės sklypo (duomenys – neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – padalyti žemės sklypą į atskirus sklypus ir nustatyti naudojimo būdus pagal Vilniaus miesto savivaldybes tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519 patvirtintus sprendinius. Suderintas Vilniaus miesto savivaldybes administracijos projektas galioja neterminuotai.
Pažymi, kad Projektai rengiami tais atvejais, kai planuojama Projekto teritorija neįtraukta į rengiamus kitos rūšies žemės valdos projektus (planus), detaliuosius planus, vietovės lygmens bendruosius planus (M 1 : 2000) ir vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, kuriais nustatomos ar keičiamos esamos žemės sklypų ribos. Tačiau šiuo atveju kiti ginčo žemės sklypo bendraturčiai (minėtoje civilinėje byloje jau yra pateikę projektą, kuris yra vykdomas), todėl atsižvelgiant į šį reglamentavimą, objektyviai neįmanoma pradėti kito naujo projekto dėl žemės atidalijimo, jei jau buvo parengtas ir suderintas ankstesnis dokumentas.
Atsiliepimas
Atsakovės Administracijos teigimu, pagal Taisyklių 10 punktą negali būti sujungiami, padalijami, atidalijami ar perdalijimo būdu pertvarkomi areštuoti arba esantys teisminio ginčo objektu žemės sklypai. Vien ta aplinkybė, kad Nekilnojamo turto registre įregistruotas įrašas, jog nagrinėjama byla dėl ginčo objekto, suponuoja ginčijamo rašto teisėtumą, kadangi atsakovė, spręsdama, ar patenkinti pareiškėjo prašymą, turi įvertinti įregistruotas visas žymas, turinčias įtaką priimamam sprendimui.
Atkreipia dėmesį, kad Taisyklių 10 punktas atsakovę suvaržo patenkinti asmenų prašymus, kai klausimai dėl ginčo sklypo atidalijimo keliami kitoje byloje.
Nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad nagrinėjama civilinė byla įtakos neturi šiai bylai. Pareiškėjo cituojamoje byloje buvo teikti tiek ieškinys, tiek priešieškinis, kuriuose šalys išdėstė savo reikalavimus dėl norimų atidalinti žemės sklypų, t. y. tuo pačiu metu yra keliami visų bendraturčių reikalavimai ir teismas, tuo pačiu metu įvertinęs pateiktus ieškinio ir priešieškinio argumentus, tinkamai galėjo priimti nutartį, tuo tarpu civilinėje byloje Nr. e2-405-918/2019 jau kurį laiką (pagal Registro duomenys nuo 2018 m. vasario 26 d.) nagrinėjamas klausimas dėl žemės sklypų atidalijimo, tačiau pareiškėjas, atsakovės turimomis žiniomis, joje nebuvo pateikęs priešieškinio ar kažkokių savo savarankiškų reikalavimų. Tuo tarpu šioje nagrinėjamoje administracinėje byloje I. M. kelia klausimą dėl ginčijamo rašto teisėtumo, nors, kaip pats nurodo, Taisyklių 10 punktas užkerta kelią atsakovei patenkinti prašymą dėl atidalijimo. Todėl visiškai nesutiktina su pareiškėjo teiginiu, kad ginčo objektas yra ne pats žemės sklypas.
Nurodo, kad ginčijami raštai ir buvo priimami dėl nesutikimo patenkinti prašymą dėl žemės sklypo atidalijimo, būtent dėl žemės sklypo, kurios padalijimo klausimas yra nagrinėjimas kitoje byloje.
Šalies argumentai
Pažymi, kad atsakovė neturi pareigos ir kompetencijos įvertinti argumentus minėtoje civilinėje byloje ir nuspręsti, ar patenkinti prašymą, ar ne, tačiau turi pareigą netenkinti pateikto prašymo, jei yra įregistruotas įrašas dėl teisme iškeltos bylos, turinčios įtaką ginčo žemės sklypui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau - ir Registro įstatymas) 4 straipsniu, visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo datos laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Dėl šios priežasties vien dėl registro įrašo ginčijamas raštas yra teisėtas, kadangi rašto priėmimo metu įrašas galiojo.
Paaiškina, kad ieškovė nėra civilinės bylos Nr. e2-405-918/2019 šalis, todėl jokios informacijos dėl jos aplinkybių objektyviai neturi, t. y. atsakovė, priimdama ginčijamą raštą, rėmėsi išviešintu įrašu ir Taisyklių 10 punktu.
Nurodo, kad siekiant atidalinti žemės sklypą, turi būti nustatoma jo paskirtis. Šiuo atveju žemės sklypo (duomenys – neskelbtini) paskirtas nurodyta – kita, naudojimo būdas nenustatytas.
Teigia, kad Taisyklių 66 punkte: Parengtam Projektui turi raštiškai pritarti Projekto iniciatorius (-iai), žemės sklypo (-ų) savininkas (-ai) ar valstybinės žemės patikėtinis (-iai). Tuo atveju, kai nėra visų šių asmenų raštiškų pritarimų, Projektas gali būti teikiamas tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, tačiau, jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad parengtas Projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, šis padalinys priima išvadą dėl tikslingumo Projektą tvirtinti, nurodydamas pastabą, kad Projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi šių asmenų raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas. Pažymėtina, kad šiuo metu tokios praktikos laikosi tiek Vilniaus miesto savivaldybės administracija, tiek Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Šiuo atveju gali būti rengiamas projektas, kurio numatomas tikslas – atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimą žemės sklypo dalį ir suformuoti atskirą žemės sklypą, vertinant tai, kiek bendraturčių ir kokiu laiku pateikė prašymus.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui kilo klausimų dėl skundžiamo rašto išsamumo, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2019 m. rugpjūčio 27 d. raštu Nr. A51-81087/19(2.14.2.12E-MP8) pakartotinai išsamiai išdėstė prašymo atmetimo priežastis. Tik tuo atveju, jei pareiškėjas teiktų prašymą atidalyti tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir kiti bendraturčiai (2016 m. gruodžio 29 d. įsakymas Dėl žemės sklypo (duomenys – neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo), t. y. rengti savo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto varianto pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2016 m. gruodžio 29 d. įsakyme Nr. A30-389 numatytus tikslus bei išduotus reikalavimus, būtų galima patenkinti pareiškėjo prašymą atidalyti ginčo žemės sklypą.
Atsakovė Administracija, įvertinusi aplinkybes, jog pareiškėjas nurodo, kad skundžiamas 2019 m. liepos 11 d. raštas yra tariamai neišsamus, neargumentuotas ir neteisėtas, priėmė 2019 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą Nr. A63-209/(3.2.1-EM4), jame detaliau pareiškėjui paaiškino aplinkybes, dėl kurių buvo netenkinamas jo prašymas dėl žemės sklypo projekto suderinimo. Patikslintame skunde pareiškėjas nenurodo jokių teisinių argumentų, kodėl turi būti naikinami pastarieji du raštai, todėl atsakovė objektyviai neturi galimybės pateikti papildomų atsikirtimų.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovų atstovė nesutiko su skundo reikalavimais. Teismo posėdyje palaikė atsiliepimo argumantus. Papildomai paaiškino, kad atsakovei Administracijai nesvarbu, kaip bus suformuotas pertvarkytas sklypas. Svarbu, kad nesikirstų su viešu interesu. Akcentuoja, jog jeigu teismas patenkintų skundą, būtų formuojama ydinga praktika.
konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento (toliau – Departamentas) 2019 m. liepos 11 d. sprendimo Nr. A51-65260/19(2.14.2.12E-MP8), 2019 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo Nr. A51-81087/19(2.14.2.12E-MP8), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo Nr. A63-209/19(3.2.1-EM4) teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas prašė įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių priimti sprendimą – pradėti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą pagal pareiškėjo I. M. (I. M.) 2019 m. birželio 7 d. prašymą.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas – 0,8562 ha žemės sklypo (duomenys – neskelbtini) bendraturtis. Jame pareiškėjui nuosavybės teise priklausanti žemės dalis sudaro 549/8562. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą (Registras Nr. 44/1394843) žemės sklypo (duomenys – neskelbtini) pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas nenustatytas.
Pareiškėjui kartu su valstybinės žemės dalies patikėtine – Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nuosavybės teise priklauso 0,1990 ha namų valdos žemės sklypas (duomenys – neskelbtini), esantis (duomenys – neskelbtini), kuriame yra pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas (duomenys – neskelbtini) ūkinis pastatas (duomenys – neskelbtini) bei kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (lauko tualetas, šulinys) (unikalus Nr. 1093-2003-3116). Šiame žemės sklype pareiškėjui nuosavybės teise priklausanti dalis – 1900/1990, o valstybės žemės dalis sudaro 90/1990. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą (Registras Nr. 44/1308665) žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/0004:1458) pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba. Žemės sklypai (duomenys – neskelbtini) ir Nr. (duomenys – neskelbtini) ribojasi.
Bendraturčiai Z. K., J. K. ir R. D. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui 2016 m. lapkričio 14 d. pateikė prašymą organizuoti žemės sklypo (duomenys – neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą.
Vilniaus miesto savivaldybes administracijos direktoriaus pavaduotojo 2016 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. A30-3893 pradėtas rengti žemes sklypo (duomenys – neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – padalyti žemės sklypą į atskirus sklypus ir nustatyti naudojimo būdus pagal Vilniaus miesto savivaldybes tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519 patvirtintus sprendinius.
Pareiškėjas ŽPDRIS (paslaugos Nr. ZSFP-61996) Administracijos direktoriui 2019 m. birželio 7 d. pateikė prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – pertvarkyti minėtus žemės sklypus: pirmiausia, atidalinti pareiškėjo turimą žemės dalį iš žemės sklypo (duomenys – neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės, šią žemės dalį suformuoti atskiru žemės sklypu, o antru etapu – atidalintą žemės dalį, suformuotą atskiru žemės sklypu, sujungti su namų valdos žemės sklypu (duomenys – neskelbtini).
Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2019 m. birželio 7 d. prašymą, 2019 m. liepos 11 d. raštu Nr. A51-65260/19(2.14.2.12E-MP8) informavo, kad klausimą dėl žemės sklypo (duomenys – neskelbtini) ir sklypo (duomenys – neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo svarstys tuomet, kai pareiškėjas pateiks patikslintą prašymą, nurodydamas pageidaujamus naudojimo būdus, atitinkančius Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius, esamą infrastruktūrą, ir prašymą pasirašys visi žemės sklypų bendraturčiai ar jų tinkamai įgalioti asmenys. Departamentas šiame rašte taip pat nurodė, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyta žyma, jog iškelta byla, susijusi su nekilnojamuoju daiktu, todėl tvirtinti formavimo ir pertvarkymo projektą galės tik kai šis įrašas bus panaikintas.
Pareiškėjas per ŽPDRIS (paslaugos Nr. ZSFP-61996) Administracijos direktoriui pateikė 2019 m. liepos 2 d. prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – pertvarkyti žemės sklypus juos sujungiant ir padalijant.
Pareiškėjas 2019 m. liepos 25 d. pateikė skundą, kuriame prašė panaikinti Administracijos Miesto plėtros departamento 2019 m. liepos 11 d. raštą Nr. A51-65260/19(2.14.2.12E-MP8).
Administracija 2019 m. rugpjūčio 23 d. raštu Nr. A63-209/19(3.2.1-EM4 pareiškėją informavo, kad atsižvelgus į jo skunde nurodytas aplinkybes, buvo atliktas patikrinimas, kurio metu nenustatyta, kad Departamentas netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą, todėl tarnybinio nusižengimo tyrimas dėl Departamento Žemės duomenų skyriaus Žemės sklypų projektavimo poskyrio vyriausiosios specialistės R. C., parengusios skundžiamą atsakymą, nebuvo inicijuotas. Taip pat nurodė, kad Administracijos direktorius įpareigojo Departamentą parengti pareiškėjui papildomą atsakymą ir pateikti detalų paaiškinimą, kodėl nuo 2018 m. prašymus organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą turi pasirašyti visi žemės sklypų bendraturčiai.
Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2019 m. liepos 2 d. prašymą, 2019 m. rugpjūčio 27 d. raštu Nr. A51-81087/19(2.14.2.12E-MP8) informavo, kad pradėti rengti žemės sklypų (duomenys – neskelbtini) ir sklypo (duomenys – neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą nėra teisinio pagrindo, tačiau Taisyklės nedraudžia bendraturčiams rengti savo žemės sklypo (duomenys – neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto varianto pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2016 m. gruodžio 29 d. įsakyme Nr. A30-389 numatytus tikslus bei išduotus reikalavimus. Papildomai rašte nurodė, kad pareiškėjas turite teisę pateikti parengtą savo žemės sklypo (duomenys – neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto variantą ((duomenys – neskelbtini)) pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2016 m. gruodžio 29 d. įsakyme Nr. A30-389 numatytus tikslus bei išduotus reikalavimus. Kaip alternatyva, Projektas gali būti teikiamas tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą. Jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad parengtas Projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, šis padalinys priima išvadą dėl tikslingumo Projektą tvirtinti, nurodydamas pastabą, kad Projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi šių asmenų raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas.
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti atvejai, kada rengiami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai. Pagal Žemės įstatymo 40 straipsnio 2 dalį žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja savivaldybių administracijos arba Nacionalinė žemės tarnyba. Aptariamo straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys, turintys teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų, o 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad šie asmenys prašymus leisti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pateikia savivaldybės administracijai, kai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pageidaujama rengti miestų ir miestelių teritorijose.
Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, finansavimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo ir keitimo tvarką, taip pat atvejus ir tvarką, kai žemės sklypai pertvarkomi nerengiant projekto, nustato Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymas Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės).
Pagal Taisyklių 2 punktą, projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Taisyklių 2.1 punktas numato, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas, kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami (išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisės aktai, ir atvejus, nustatytus šių Taisyklių 6 punkte). Rengiant projektą, gali būti pertvarkomi žemės sklypai atidalijant bendrosios dalinės nuosavybės teise turimų žemės sklypų dalis ir suformuojant atskirus žemės sklypus (Taisyklių 4.2.2 punktas).
Taisyklių 9 punkte įtvirtinta nuostata, jog projektai rengiami tais atvejais, kai planuojama Projekto teritorija neįtraukta į rengiamus kitos rūšies žemės valdos projektus (planus), detaliuosius planus, vietovės lygmens bendruosius planus (M 1: 2000) ir vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, kuriais nustatomos ar keičiamos esamos žemės sklypų ribos.
Iš pareiškėjo 2019 m. birželio 7 d. ir 2019 m. liepos 2 d. Savivaldybės administracijai adresuotų prašymų matyti, kad juose prašė organizuoti sklypo (duomenys – neskelbtini) ir sklypo (duomenys – neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą. Pareiškėjas išreiškė valią minėtus žemės sklypus pertvarkyti, juos sujungiant ir padalinant. Nustatyta, kad sklypas (duomenys – neskelbtini) jau buvo įtrauktas į žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2016 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. A30-3893.
Įvertinus ginčijamuose 2019 m. liepos 11 d., 2019 m. rugpjūčio 23 d., 2019 m. rugpjūčio 27 d. raštuose Savivaldybės administracijos pateiktą informaciją, teismas pripažįsta, kad juose pagrįstai nurodyta, jog nėra teisinio pagrindo pradėti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą žemės sklype (duomenys – neskelbtini). Jau Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2016 m. gruodžio 29 d. įsakymu pradėtas rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas trijų bendraturčių (Z. K., J. K. ir R. D.) prašymu, kurio tikslai – padalyti žemės sklypą į atskirus sklypus ir nustatyti naudojimo būdus pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519 sprendinius.
Atkreiptinas dėmesys, kad kaip ir bet kurią kitą teisę, taip ir teisę atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise bendraturčiui priklausančią žemės sklypo dalį, bendraturtis gali įgyvendinti tik laikydamasis ginčo atsiradimo ir jo sprendimo metu galiojančių teisės normų reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad nėra galimybių pradėti kito naujo projekto dėl žemės sklypo atidalijimo, kadangi, tai prieštarautų Taisyklių 9 punkte įtvirtintai nuostatai.
Pažymėtina, kad žemės sklypas (duomenys – neskelbtini) priklauso pareiškėjui ir bendraturčiams Z. K., J. K. ir R. D. bendrosios dalinės nuosavybės teise.
CK 4.75 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria – valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-405-918/2019 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-04656-2018-1), kurioje ieškovai (Z. K., J. K. ir R. D.) prašo nustatyti, ar pagal matininko S. Z. 2017 m. vasario 14 d. parengtą 8 562 kv. m žemės sklypo, kadastro (duomenys – neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą M 1:1000 gali būti vykdomas žemės sklypo formavimas ir pertvarkymas.
Žemės įstatymo 30 straipsnio, nustatančio reikalavimus žemės sandoriams, 9 dalis numato, kad negali būti sujungiami, padalijami, atidalijami ar perdalijimo būdu pertvarkomi areštuoti žemės sklypai arba teisminio ginčo objektu esantys žemės sklypai.
Pažymėtina, kad atsakovė, nustačiusi, jog dėl žemės sklypo (duomenys – neskelbtini) atidalijimo keliami klausimai Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-405-918/2019, pagrįstai ir motyvuotai informavo pareiškėją, jog neturi pareigos ir kompetencijos vertinti pateiktą prašymą, kadangi teisme iškelta byla, turinti įtaką ginčo žemės sklypui.
Teismas pažymi, kad pagal VAĮ 3 straipsnį viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi, be kita ko, įstatymo viršenybės, objektyvumo principais. Pagal VAĮ 8 straipsnio 1 dalį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Remiantis LVAT praktika, VAĮ 8 straipsnis įpareigoja viešojo administravimo subjektus priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas, ši teisės norma siejama ir su teisėtumo principu, skirtu užtikrinti, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus; viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr., pavyzdžiui, 2019 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4631-968/2019).
Teismas konstatuoja, kad sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, nes juose, be kita ko, pateikti išsamūs argumentai į pareiškėjo prašymus organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą; raštai priimti vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir laikantis nustatytų procedūrų, nurodyta apskundimo tvarka, juos priėmė kompetentingi subjektai. Vien faktas, kad pareiškėjo atžvilgiu priimti skundžiami Raštai jo netenkina, nereiškia, kad pastarieji neteisėti, taip pat nereiškia, kad yra pagrindas skundžiamus Raštus panaikinti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnyje įtvirtintais pagrindais.
Skundžiamus Raštus pripažinus teisėtais, nėra teisinio pagrindo patenkinti išvestinį reikalavimą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įpareigojimo priimti sprendimą pradėti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą pagal pareiškėjo 2019 m. birželio 7 d. prašymą.
Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk v. Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, tačiau pažymėtina, kad šalis turi teisę į išlaidų atlyginimą tik tokiu atveju, kai jos naudai yra priimtas sprendimas (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis), todėl šiuo atveju šis pareiškėjo prašymas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straispniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo I. M. (I. M.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.