Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Paštuolio ir Juditos Sungailaitės,

nuteistajam A. J. (naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones) ir jo gynėjai advokatei Eglei Rybelienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – Institucija) teikimą dėl nuteistajam A. J. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. J. (toliau – A. J.) Trakų rajono apylinkės teismo 2000 m. kovo 27 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 272 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 2 dalį, 42 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 6 (šešių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 43 straipsniu prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis Trakų rajono apylinkės teismo 1998 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis ir galutinė subendrinta bausmė jam paskirta 7 (septynių) metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmę atlieka nuo 1999 m. rugsėjo 7 d. Bausmės pabaiga – iki gyvos galvos.

3. Kauno apygardos teisme 2022 m. spalio 19 d. gautas Institucijos teikimas dėl nuteistajam A. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Teikimas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Nuteistojo bendravimo įgūdžiai normalūs, savivertės jausmas vidutinis. Bendraujant su pataisos įstaigos administracija nuteistasis tolerantiškas, mandagus ir pagarbus. Pataisos įstaigoje stengiasi neišsiskirti, vengia destruktyvių grupių. Nuteistojo tarpasmeniniai įgūdžiai atitinka jo amžių, įgytą išsilavinimą, esamas aplinkybes. A. J. vadovaujasi visuomenei priimtinomis vertybėmis ir normomis, tačiau visgi pastebima, jog asmeniui trūksta gilesnių savianalizės įgūdžių, kritiškumo savo paties atžvilgiu. Vertinimo metu taip pat stebima, kad nuteistojo socialiai priimtinų vertybių pasirinkimo sistema šiuo metu nėra pilnai susiformavusi, jam vis dar trūksta vertybių pasirinkimo įgūdžių. Pataisos namuose nėra diskriminacinių nuostatų įrodymų, asmuo sutinka su priežiūra, stengiasi laikysis nustatytų vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų.

3.2. Per bausmės atlikimo laiką A. J. keturiolika kartų pažeidė vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, aštuonis kartus baustas drausminėmis nuobaudomis. Šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi. Už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje jis dvylika kartų skatintas.

3.3. Teisminių nagrinėjimų metu nuteistasis savo kaltę pripažino. Vertinimo metu kaltės dėl padarytų nusižengimų taip pat neneigia, tačiau stengiasi ją minimalizuoti ir ieško tą pateisinančių priežasčių. Pastaroji įvykdyta nusikalstama veika yra sunkesnė už buvusias, taip pat tai yra teisės pažeidėjui būdingo nusikaltimų modelio, kurį sudaro smurtas, vagystės, plėšimai, tęstinis seksualinis prievartavimas, dalis.

3.4. Vertinimo metu A. J. nurodo, kad mokykloje jam sekėsi gerai iki kol įtakojamas vyresnių draugų pradėjo praleidinėti pamokas. Mokantis 5-toje klasėje dėl pamokų praleidinėjimo jis buvo paliktas antrus metus kartoti kursą. Nuteistasis nurodo, kad vengiant neigiamos draugų įtakos, jis buvo perkeltas į kitą mokymosi įstaigą. Vėliau A. J. mokėsi profesinėje mokykloje, kur siekė įgyti dažytojo – tinkuotojo specialybę, tačiau mokyklos nebaigė, nes buvo pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmės į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių, kur baigė 7-tą klasę. Bausmės atlikimo metu 5 mėnesius dirbo staliumi. Paleistas į laisvę oficialiai nedirbo. Atlikdamas bausmę už dabartinį nusikaltimą, Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime jis baigė 12-tą klasę ir įgijo vidurinį išsilavinimą bei staliaus specialybę. Nuo 2007 m. lapkričio 30 d. iki 2009 m. liepos 27 d. ir nuo 2010 m. spalio 26 d. iki 2012 m. spalio 5 d. A. J. dirbo VĮ „(duomenys neskelbtini)“ staliaus pareigose. Iš darbo buvo atleistas dėl padaryto drausmės pažeidimo. Perkėlus jį į Alytaus pataisos namus jis kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją dėl įdarbinimo, tačiau dėl darbo vietų stokos įdarbintas nebuvo. 2020 m. birželio 12 d. perkėlus jį į Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Antrąjį sektorių, A. J. kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją dėl įdarbinimo, tačiau įdarbintas buvo tik trumpam periodui, dėl jo neigiamo požiūrio į darbą. Nuteistojo teigimu, jei jam būtų paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė ir ją atlikus jis būtų paleistas į laisvę, turėtų galimybę dirbti staliumi. Apibendrinant galima teigti, kad anksčiau nuteistasis turėjo mokymosi sunkumų, kylančių dėl jį sąlygojusios neigiamos aplinkos, stokojant atsakomybės, pareigingumo ir propaguojant asocialių elgesį. Tokio elgesio išraiška įtakojo ir tai, kad nuteistasis iki bausmės atlikimo neturėjo nuoseklios darbinės patirties, kuri, šiuo metu, yra siejama tik su darbais atliekant laisvės atėmimo bausmę. Tai, kad bausmės atlikimo metu A. J. įgijo vidurinį išsilavinimą, profesinę specialybę, suponuoja, jog jo požiūris į mokymąsi buvo ir yra teigiamas. Nuteistasis nėra patvirtinęs įsidarbinimo galimybės laisvėje, tačiau profesinės specialybės turėjimas vertintinas kaip teigiamas veiksnys, siekiant sėkmingai adaptuotis socialinėje aplinkoje.

3.5. Vertinimo metu A. J. nurodo, kad nusikalstamas veikas vykdė ne dėl tiesioginės finansinės naudos, tačiau įtakotas jį destabilizuojančios aplinkos, siekdamas pritapti prie tuo metu jo aplinkoje vyravusio sociumo. Šiuo metu nuteistasis teigia neturintis skolų ir kitų finansinių įsipareigojimų. Bylos duomenimis, nuosprendžiu priteistus civilinius ieškinius nuteistasis pilnai padengęs iš gauto darbo užmokesčio. Pataisos įstaiga A. J. vardu vykdomųjų dokumentų nėra gavusi. Šiuo metu jam finansiškai padeda brolis, mama bei artimi draugai. Apibendrinant galima teigti, kad nuteistojo ankstyvas ir dažnas kriminalinis elgesys nulėmė tai, jog laisvėje nebuvo sąlygų susiformuoti jo lėšų paskirstymo kompetencijai. Visgi, tikėtinas lėšų paskirstymo kompetencijos trūkumas nėra tiesioginės nuteistojo nusikalstamo elgesio raiškos rodiklis. Pastovių pajamų šaltinio neturėjimas laisvėje gali būti įtakojantis veiksnys nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio raiškai. Aplinkybė, kad A. J. laisvės bausmės atlikimo metu padengė turimus finansinius įsipareigojimus ir neturi kitų skolų bei gauna pajamas iš artimųjų, vertintinas kaip teigiamas veiksnys, nuteistojo finansinei padėčiai.

3.6. 2016 m. spalio 20 d. nuteistajam sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas. Bausmės atlikimo metu su A. J. buvo pravestas pokalbis apie smurto prevenciją, apie smurtą artimoje aplinkoje, smurto priežastis ir pasekmes. Nuolat nuteistajam primenami galiojantys teisės aktai ir jų nuostatos. A. J. bausmės atlikimo metu nuolat dalyvauja psichologų konsultacijose. 2017 m. jis dalyvavo intervencinėje grupėje R.A.K.T.A.S, 2019 m. – elgesio korekcijos programoje ELGESYS-POKALBIS-PASIKEITIMAS. 2019 m. gegužės – rugpjūčio mėnesiais dalyvavo socialinių įgūdžių lavinimo grupėje. 2020 m. – „Įžanginės grupės“ užsiėmimuose. Nuteistasis taip pat aktyviai dalyvauja Šv. Mišiose, yra linkęs padėti organizuojant įstaigoje vykstančius renginius, su juo aptarta tema apie savarankišką gyvenimą, alkoholio vartojimo pasekmes.

3.7. 2016 m. spalio 20 d. atlikus pirminį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, taikant „OASys“ metodiką, nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Pakartotinių įvertinimų metu nustatyta mažėjanti nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos dinamika: 2021 m. kovo 4 d. pataisos namuose buvo atliktas pakartotinis nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, kurio metu, atsižvelgus į objektyvius su nuteistojo kriminaliniu elgesiu siejamus duomenis bei elgesio ypatumus pataisos įstaigose, buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Atsižvelgiant į paskutinio vertinimo metu išskirtų rizikos veiksnių valdymo galimybes, nuteistojo elgesio bei mąstymo ypatumus, asmens bylos duomenis bei interviu metu gautą informaciją, atliekant pakartotinį rizikos įvertinimą taikant „OASys“ metodiką, 2022 m. gegužės 23 d. nustatyta vidutinė rizika ir nefiksuojama nuteistojo daroma pažanga. Pakartotinio įvertinimo metu nustatyta, kad šiuo metu nuteistasis aktyviai įsitraukia į resocializacijos procesą ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau jo požiūris į darbą yra neigiamas. A. J. buvo įdarbintas, tačiau tik trumpam periodui, kadangi jam pasirodė per sunku dirbti. Paskutinė nuobauda nuteistajam paskirta 2021 m. lapkričio 5 d. už tai, kad buvo sulaikytas nešantis alkoholinius gėrimus, kas suponuoja, jog nuteistasis lengvai pasiduoda kitų neigiamai įtakai.

3.8. Nuteistajam nustatomi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: turi nestabilią darbo patirtį; pasižymi maža motyvacija darbui; turi skolų/ieškinių/piniginių baudų ir menkas galimybes jas apmokėti; buvo įtakojamas asocialios grupės; būdingas rizikingas/pavojingas elgesys; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; savivaizdis pagrįstas asocialiomis normomis; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; negebėjimas atpažinti problemų; negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, kriminalinių nuostatų palaikymas; būdingos neigiamos nuostatos priežiūros ir apribojimų atžvilgiu; išreiškia neigiamas nuostatas pataisos įstaigos/probacijos tarnybos personalo atžvilgiu; priežiūros/apribojimų pažeidimai; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės/bendruomenės atžvilgiu.

5. Teismo posėdžio metu pataisos įstaigos atstovė palaikė teikimą, nuteistasis ir jo gynėja teikimą prašė tenkinti, prokurorė prašė teikimo netenkinti.

Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 167¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatomis, spręsdamas klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

7. Pabrėžtina, kad atsižvelgęs į įstatyme nustatytas sąlygas, teismas gali, bet neprivalo, pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimą iki gyvos galvos terminuotu laisvės atėmimu. Nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti švelninama, jeigu nuteistasis atitinka ne tik formalius reikalavimus (atliko ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės), bet kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus jam švelnesnę bausmę. Taigi, nustatydamas bausmės pakeitimo sąlygas, įstatymų leidėjas įpareigojo teismą įvertinti tiek nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, ar bausmės tikslai yra pasiekti, tiek tikimybę, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, ateityje nedarys naujų nusikaltimų, bus nepavojingas visuomenei ir visuomenė dar kartą nenukentės nuo jo elgesio. Vertinant nuteistojo asmenybės pavojingumą atskleidžiančius duomenis, požiūrį į padarytus nusikaltimus, būtina įsitikinti, jog nuteistasis yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Todėl įstatymų leidėjas įpareigoja teismą įvertinti visas BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes, reikšmingas teisingam šio klausimo išsprendimui, siekiant apsaugoti visuomenę nuo vis dar pavojingo asmens. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje taip pat laikomasi nuostatos, kad vien tik faktas, jog asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10).

8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad šiuo metu nuteistasis A. J. yra atlikęs daugiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės ir atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalųjį kriterijų, tačiau vien įstatyme numatyto laisvės atėmimo bausmės termino atlikimo nepakanka, kad būtų pagrindas nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmės atlikimas savaime nepatvirtina, kad konkrečiu atveju bausmės tikslai buvo pasiekti ir kad nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, iš esmės pakeitė savo ankstesnes antivisuomenines nuostatas ir nebėra pavojingas visuomenei.

9. Viena iš aplinkybių, reikšmingų sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme, yra nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nustatant nusikalstamo elgesio riziką remiamasi laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos administracijos atliktu nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimu naudojant „OASys“ metodiką. Pagal 2022 m. gegužės 23 d. atliktą nuteistojo A. J. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir nefiksuojama nuteistojo daroma pažanga. Vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika A. J. buvo nustatyta ir pirminio vertinimo, atlikto 2016 m. spalio 20 d. metu, o taip pat ir vėlesniais vertinimais. Todėl svarbu įvertinti nuteistajam A. J. nustatomus kriminogeninius veiksnius, kurie parodo, kokios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Iš Socialinio tyrimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nuteistajam nustatyti statiniai kriminogeniniai veiksniai yra kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų), pirmas teistumas jauname amžiuje (iki 18 metų), nusikalstamo seksualinio elgesio istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis, nusikaltimų sunkėjimas, probacijos/bausmės vykdymo atidėjimo/lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas, bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimas. Tuo tarpu dinaminiais kriminogeniniais veiksniais laikomi būdingas rizikingas/pavojingas elgesys, buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, būdingas impulsyvus elgesys, negebėjimas atpažinti problemų, tinkamų problemų sprendimo įgūdžių stoka, negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, priežiūros/apribojimų pažeidimai. Toks egzistuojančių kintamųjų (dinaminių) kriminogeninių veiksnių kiekis, įvertinus ilgą bausmės atlikimo laikotarpį, teisėjų kolegijos nuomone, leidžia pagrįstai spręsti, kad nuteistasis maksimalių pastangų sumažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, eliminuoti jam nustatomus kriminogeninius veiksnius, vis tik nedėjo, nors ir dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, socialinės reabilitacijos programose.

10. Iš teismui pateiktos medžiagos, taip pat iš nuteistojo A. J. 2022 m. gruodžio 1 d. apygardos teismui pateiktų papildomų dokumentų matyti, kad nuteistojo A. J. elgesyje yra pastebima ir teigiamų korekcijos požymių – atlikdamas bausmę A. J. įgijo vidurinį išsilavinimą bei staliaus ir dailidės specialybes. Per bausmės atlikimo laiką buvo skatintas 12 kartų. Priteistus civilinius ieškinius pilnai padengė iš gauto darbo užmokesčio, kadangi pataisos įstaigoje dirbo nuo 2007 m. lapkričio 30 d. iki 2009 m. liepos 27 d., nuo 2010 m. spalio 26 d. iki 2012 m. spalio 5 d. VĮ „(duomenys neskelbtini)“ staliaus pareigose. Nuo 2013 m. spalio mėnesio iki 2019 m. birželio mėnesio darbą tęsė. Perkėlus iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo į Alytaus pataisos namus nuteistasis kreipėsi dėl įdarbinimo, nebuvo įdarbintas dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių (dėl laisvų darbo vietų stokos). 2020 m. birželio 12 d. nuteistąjį perkėlus į Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Antrąjį sektorių, jis kreipėsi dėl įdarbinimo, dirbo 1 mėnesį, tačiau buvo atleistas. Nuteistasis taip pat palaiko socialinius ryšius su mama, broliu bei jo šeima, laiškais bendrauja su drauge. A. J. per visą bausmės atlikimo laiką taip pat sėkmingai baigė ne vieną elgesio ir mąstymo korekcijos programą, lankė pozityvaus užimtumo priemones, taip pat dalyvavo biblinėje programoje, dvasinės – socialinės reabilitacijos užsiėmimuose. Šios teigiamai nuteistąjį apibūdinančios aplinkybės, teisėjų kolegijai leidžia spęsti, kad bausmė iš esmės teigiamai veikia nuteistojo elgesį, tačiau vien teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės negali būti vertinamos atskirai nuo kitų nuteistąjį apibūdinančių duomenų. Sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimą, svarbu įvertinti nuteistojo elgesį per visą bausmės atlikimo laikotarpį.

11. Vis tik byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistojo elgesio korekcija per visą bausmės atlikimo laiką nebuvo nuosekli – A. J. 14 kartų pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, iš kurių 8 kartus buvo nubaustas. Tesimo posėdžio metu tiek prokurorė, tiek Institucijos atstovė taip pat informavo teismą, kad A. J. 2022 m. spalio 28 d. padarė naują pažeidimą, t. y. metė paketą į kitą būrį ir už tai gavo drausminę nuobaudą, kuri nuteistajam yra devinta. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad 2021 m. lapkričio 11 d. A. J. drausminė nuobauda buvo skirta už tai, jog jis su savimi turėjo leistinų nuteistiesiems turėti daiktų sąraše nenumatytų daiktų – alkoholio. Kaip nurodė pats nuteistasis, jis taip pasielgė todėl, kad buvo įtakotas kito nuteistojo ir nešė alkoholiniu gėrimus jam, nežinodamas ką neša, tik norėdamas padėti kitam asmeniui. Tačiau iš asmens byloje esančių nuteistojo paaiškinimų matyti, jog A. J. yra linkęs savo netinkamą elgesį pateisinti, o ne iš jo pasimokyti (asmens bylos 1 tomas, b. l. 160, asmens bylos 2 tomas, b. l. 79, 108-109; asmens bylos 3 tomas, b. l. 29-30). Paminint ir tai, kad Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis A. J., net ir po ilgos laisvės atėmimo bausmės atlikimo vis dar stokoja įgūdžių priimant teisingus sprendimus, yra lengvai pasiduodantis kitų asmenų įtakai, jam taip pat nustatoma impulsų kontrolės stoka, gilesnių analizės įgūdžių, kritiškumo savo paties atžvilgiu trūkumas. Nuteistajam taip pat trūksta vertybių pasirinkimo įgūdžių, sugebėjimo atpažinti problemas ir problemų sprendimo įgūdžių, taip pat motyvacijos tęsti darbinę veiklą, o tai teisėjų kolegijai neleidžia daryti išvados, kad A. J. per bausmės atlikimo laikotarpį savo elgesį bei nuostatas pakeitė iš esmės ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeitus terminuoto laisvės atėmimo bausme jis laikysis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinės įstatymų bei gyvenimiškų tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

12. Šiame kontekste svarbu paminėti ir tai, A. J. bausmę atlieka už du subendrintus nuosprendžius ir septynias nusikalstamas veikas susijusias su fizinio skausmo sukėlimu, žmogžudyste ir vagystėmis bei plėšimais. A. J. iš viso teistas 7 kartus ir pirmąjį kartą nusikalto būdamas vos 15 metų. Taip pat du kartus jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas ir jis ne kartą buvo atleistas nuo bausmės lygtinai prieš terminą, tačiau tai teigiamos įtakos nuteistojo A. J. elgesiui neturėjo, jo nusikalstamos veikos tik sunkėjo. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokių aplinkybių egzistavimas yra reikšmingas sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, kadangi rodo ypatingai didelį nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pažymint, kad nuteistasis dėl savo elgesio modelių iki šiol yra labiau linkęs kaltinti tėvus ir tuo metu vyravusią aplinką, o ne patį save.

13. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika ir baudžiamojo įstatymo pokyčiai, suteikę asmenims, nuteistiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, viltį išeiti į laisvę, negali būti aiškinami ir taikomi taip, jog suteiktų galimybę pasinaudoti šia teise tokiems asmenims, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir gali būti sumažinta, taip pat kurie nedėjo tinkamų ir nuoširdžių pastangų išpirkti savo kaltę, bausmės atlikimo metu darė rimtus vidaus tvarkos pažeidimus, rodančius, kad asmuo vis dar gali kelti pavojų visuomenei. Tad aptartos aplinkybės, nepaisant tam tikrų teigiamai A. J. apibūdinančių aplinkybių šiuo metu nesudaro pagrindo teismui spręsti, jog paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę A. J. pakeitus į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, bus pasiekti bausmės tikslai, kad pasibaigus terminuotai laisvės atėmimo bausmei, jis laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikalstamų veikų, o visuomenė bus apsaugota nuo tokio pavojingo asmens, taip pat bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

14. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo metu nėra pagrindo tenkinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimą dėl nuteistajam A. J. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimo dėl nuteistajam A. J. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme netenkinti.

Nutartis, per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos, gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.