Alytaus apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui Artūrui Bendaravičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje :

R. Ū., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirb. UAB „(duomenys neskelbtini) direktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. Ū., būdamas darbdaviu (UAB “(duomenys neskelbtini) direktoriumi), leido dirbti nelegalų darbą asmenims, susitarusiems su darbdaviu dėl darbo funkcijų, darbo apmokėjimo sąlygų ir darbovietės, o būtent: 2018 m. gegužės 4 d., 8 - 11 val., Varėnos raj., Matuizų sen., Pamerkių k., Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus vyr. darbo inspektoriams Artūrui Bendaravičiui ir N. L. patikrinus miško kirtavietę, pagal išduotą leidimą kirsti mišką privataus miško savininkui (serija A Nr.042750, miško savininkas UAB "(duomenys neskelbtini)"), nelegaliai miško ruošos darbus dirbo E. V., A. G., V. K., V. B., nesudarę rašytinių darbo sutarčių ir apie darbuotojų priėmimą į darbą nustatyta tvarka privalomai nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios:

E. V. dirbo medkirčio darbą UAB “(duomenys neskelbtini) su darbdaviu susitaręs dėl apmokėjimo vieną kartą per mėnesį iki mėnesio 15 dienos, po 3 Eur už iškirstos medienos kubinį metrą, atvykstant į darbo vietą bendrovės transportu, suteikiant darbdaviui darbui atlikti darbo priemones, nustatant darbo laiką nuo 8 val iki 17 val., o esant būtinumui ir šeštadieniais;

A. G. dirbo medkirčio darbą UAB “(duomenys neskelbtini) su darbdaviu susitaręs dėl apmokėjimo, kaip numatyta įstatymu pagal darbo sutartį terminais, po 3 Eur už iškirstos medienos kubinį metrą, suteikiant darbdaviui darbui atlikti darbo priemones, nustatant darbo laiką nuo 8 val iki 17 val.;

V. K. dirbo medkirčio darbą UAB “(duomenys neskelbtini) su darbdaviu susitaręs dėl apmokėjimo, po 3 Eur už iškirstos medienos kubinį metrą, atvykstant į darbo vietą

bendrovės transportu, suteikiant darbdaviui darbui atlikti darbo priemones, nustatant darbo laiką nuo 8 val iki 12 val.

V. B. dirbo medkirčio darbą UAB “(duomenys neskelbtini) su darbdaviu susitaręs dėl apmokėjimo, po 2.5 Eur už iškirstos medienos kubinį metrą, atvykstant į darbo vietą bendrovės transportu, suteikiant darbdaviui darbui atlikti darbo priemones, nustatant darbo laiką nuo 8 val iki 17 val.

Be to, toje pačioje vietoje, tuo pačiu laiku, UAB “(duomenys neskelbtini) nelegalų darbą dirbo ir A. J., kuris į kirtavietę darbdaviui priklausančia transporto priemone atvežė darbuotojus, nesudaręs rašytinės darbo sutarties, bandomuoju laikotarpiu pagal susitarimą su darbdaviu R. Ū., įsipareigojęs būti pavaldus darbdaviui (atvežė nustatytu laiku ir laukė, kol darbuotojai nustatytu bendrovėje laiku užbaigs darbą, parvežti juos atgal į gyvenamąją vietą), nenurodydamas konkretaus susitarto darbo užmokesčio dydžio, susitardamas, kad dirbs UAB “(duomenys neskelbtini) vairuotoju - darbų vadovu.

Tuo R. Ū. pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. 1 p.

Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenis 2018-05-04 UAB “(duomenys neskelbtini) dirbo šie asmenys: R. Ū.; R. R.; V. P.; A. K.; V. K. ( b.l. 8).

Pagal pateiktą leidimą kirsti mišką, privataus miško savininkui UAB "(duomenys neskelbtini)", buvo numatyta iškirsti 335 ktm medienos ( b.l. 18).

Surašant administracinio nusižengimo protokolą R. Ū. paaiškinimų nedavė, tik nurodė, kad išsamų paaiškinimą pateiks teisminio nagrinėjimo metu (b.l. 3-4).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

2018-05-09 administracinio nusižengimo protokole, surašytame UAB “(duomenys neskelbtini) direktoriui R. Ū. nurodyta, kad nelegalų darbą kirtavietėje, esančioje Pamerkių kaime Varėnos rajone, leido dirbti A. J., V. S., A. S., E. V., A. G.,V. K., V. B..

Byloje nustatytos aplinkybės, kad 2018-05-04 darbo inspekcijos darbuotojų tikrinimo metu kirtavietėje Varėnos rajone buvo nustatyti asmenys, kurie dirbo tikrinamoje kirtavietėje, trys UAB “(duomenys neskelbtini) darbuotojai, dirbantys pagal rašytines darbo sutartis: A. K., R. R., V. K.; šioje kirtavietėje rasti du asmenys – V. S. ir A. S. nurodė, kad dirba pagal paslaugų kvitus, o E. V., A. G., V. K., V. B. – kad dirba pagal individualios veiklos pažymėjimus. A. J. sėdėjo automobilyje, kuris buvo kirtavietėje.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau-DK) 32 str. 1 d. nustato, kad darbo sutartis – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai.

DK 33 str. 2 d. numato, kad būtinosios darbo sutarties sąlygos – sąlygos (darbo funkcija, darbo apmokėjimo sąlygos ir darbovietė), dėl kurių susitarus laikoma, kad darbo sutartis yra sudaryta. Šio straipsnio 5 dalis numato, kad šalys negali sudaryti civilinio pobūdžio susitarimų dėl šiame kodekse nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo. Tokiems susitarimams taikomos darbo teisės normos.

DK 34 str. 1 d. numato, kad kiekvienoje darbo sutartyje turi būti susitarta dėl darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės. Pagal šio straipsnio 2 dalį darbo funkcija gali būti laikomas bet kokių veiksmų, paslaugų ar veiklos atlikimas, taip pat tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas. Darbo funkcija apibrėžiama darbo sutartyje, pareiginiuose nuostatuose ar darbo (veiklos) apraše. Taip pat šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbo sutartyje šalys nustato darbo užmokestį per mėnesį (mėnesio algą) ar darbo valandą (valandinį atlygį), kuris negali būti mažesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimaliąją mėnesinę algą ar minimalųjį valandinį atlygį. Darbo sutarties šalys gali sulygti ir dėl priedų, priemokų, premijų ar kitokio papildomo apmokėjimo pagal įvairias darbo apmokėjimo sistemas.

DK 42 str. 1 d. numato, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (šio kodekso 34 straipsnis). Šio straipsnio 2 dalis numato, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

Pagal DK 43 str. 1 d. darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais.

ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Pagal byloje surinktus ir ištirtus įrodymus konstatuotina, kad A. J. 2018-05-04 dirbo nelegalų darbą UAB “(duomenys neskelbtini) 2018-05-04 patikrinimo metu A. J. atliko UAB “(duomenys neskelbtini) darbines funkcijas – dirbo vairuotojo darbą, t.y. R. Ū. automobiliu

(b.l. 52), bendrovės vadovo leidimu, nustatytu bendrovėje darbo laiku, į darbo vietą atvežė darbuotojus ir laukė, kol jie baigs darbą pagal nustatytą darbo grafiką, o po to parveš juos atgal į gyvenamąją vietą. Tai, kad A. J. nedirbo kito darbo (darbų vadovo, vadybininko), neturi esminės reikšmės nelegalaus darbo faktui konstatuoti. Bendrovės vairuotojo darbą dirbo su darbdavio (bendrovės direktoriaus R. U.) žinia, kaip ir nurodė buvo sutaręs pabandyti dirbti ir jam buvo duotas konkretus darbas, jis žinojo darbo sąlygas (darbo laiką, vietą ir t.t.). Žinojo arba turėjo žinoti, kad gaus ne mažesnį, kaip nustatytas minimalus darbo užmokestis, darbdavio buvo aprūpintas darbo priemone (automobiliu). Nurodytos aplinkybės atitinka darbo teisėje numatytą susitarimą dėl išbandymo (siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ar sulygtas darbas tinka darbuotojui, sudarydamos darbo sutartį darbo sutarties šalys gali sulygti dėl išbandymo), tačiau toks susitarimas negali būti žodinis, jis turi būti nurodytas darbo sutartyje (DK 36 straipsnio 1 dalis). Darbo sutartis, nagrinėjamu atveju, sudaryta nebuvo, taip pat teisės aktų nustatyta tvarka apie asmens įdarbinimą nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui. Apklaustas liudytoju A. J. pripažino, kad 2018-05-04 darbe buvo visą darbo dieną, kaip ir nakvojo kartu su visais darbuotojais, darbams vadovavo pats direktorius, kuris parodė darbuotojams kur kirsti ir kaip kirsti medieną. Darbuotojai - tai 4 pjūklininkai, buvo ir daugiau dirbančių.

Taip pat byloje nustatytos aplinkybės, kad E. V., A. G., V. K., V. B. dirbo nelegalų darbą UAB “(duomenys neskelbtini)

Sutinkamai su vieningai nelegalaus darbo bylose formuojama teismų praktika, vieni iš pagrindinių įrodymų nurodomos kategorijos bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai. Taigi E. V., A. G., V. K., V. B. yra pilnamečiai asmenys, neturintis jokių psichinių ar rimtų sveikatos sutrikimų, kas galėtų apriboti jo faktinių aplinkybių suvokimą bei teisingą atvaizdavimą. Be to, jie prieš rašant pirminį paaiškinimą, buvo įspėti dėl administracinės atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Jaučiant kokį nors neteisėtą poveikį, spaudimą rašyti vienus ar kitus duomenis, tai galėjo būti pažymėta paaiškinimo protokole, tačiau nurodyti asmenys įrašė, kad perskaitė paaiškinimo turinį, patvirtino, kad turinys teisingas ir pasirašė. Nėra jokio pagrindo netikėti tokiais E. V., A. G., V. K., V. B. pirminiais paaiškinimais.

Teismų praktikoje įtvirtinta, kad darbą vertinti kaip nelegalų būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Pabrėžtina, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus. Atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai.

Teismas pažymi, kad darbo sutartis turi esminių požymių, skiriančių ją nuo kitų sutarčių. Visų pirma, tai, kad darbuotojas privalo dirbti tam tikrą darbą arba eiti tam tikras pareigas, reiškia, kad jis turi atlikti ne konkrečias užduotis, o vykdyti tam tikrą darbo funkciją. Tuo darbo sutartis skiriasi nuo civilinių sutarčių: rangos, pavedimo, paslaugų teikimo, jungtinės veiklos (partnerystės). Civilinių sutarčių esmė – šalių įsipareigojimas atlikti tam tikrą iš anksto apibrėžtą užduotį, o darbo sutarties atveju darbuotojas privalo atlikti tam tikrą tęstinio pobūdžio funkciją, nesiejamą su gaunamu rezultatu. Kita darbo santykių ypatybė yra tai, kad atlikdamas darbo funkciją, darbuotojas privalo laikytis darbo tvarkos ir paklusti darbdavio nurodymams, o civilinėse sutartyse šalių pavaldumo nėra.

Darbo sutarties sąvokoje ( DK 32 str.), darbo sutarties turinyje ( DK 33 str.), būtinosiose darbo sutarties sąlygose (DK 34 str.), įtvirtinti darbo sutarties požymiai, leidžiantys darbuotojo ir darbdavio santykius identifikuoti kaip darbo teisinius santykius, patenkančius į darbo teisės

reguliavimo sritį, o nesant šių požymių leidžia vertinti, kaip susiklosčiusius teisinius santykius, kuriuos reglamentuoja kitų teisės šakų normos.

R. Ū. nurodo, kad tarp UAB “(duomenys neskelbtini) ir E. V., A. G., V. K., V. B. buvo rangos santykiai - dėl konkretaus siekiamo rezultato ir tik už šį rezultatą buvo mokamas atlyginimas, be to, minėti asmenys dirbo pagal individualios veiklos pažymėjimus. Tokioms aplinkybėms pagrįsti R. Ū. pateikė darbų rangos sutartis, sudarytas tarp UAB “(duomenys neskelbtini) ir E. V., A. G., V. K., V. B..

Pagal byloje pateiktą leidimą kirsti mišką privataus miško savininkui, buvo kertamas UAB “(duomenys neskelbtini)” priklausantis miško plotas ( b.l. 18). R. Ū. nepateikė įrodymų, kad tarp jo vadovaujamos bendrovės “(duomenys neskelbtini) ir miško savininko buvo sudaryta kokia nors paslaugų teikimo sutartis (pvz., rangos sutartis, pagal kurią bendrovė įsipareigojo atlikti miško ruošos darbus). Tokios aplinkybės reiškia, kad tarp miško savininkės UAB “(duomenys neskelbtini)” ir UAB “(duomenys neskelbtini) nebuvo sudaryta jokia sutartis dėl darbų ar paslaugų teikimo. UAB “(duomenys neskelbtini) teisės disponuoti kitos bendrovės miško sklypu, vykdyti kokius nors darbus neturėjo, nes nepateikė jokių apie tai duomenų ir įrodymų. Svarbus faktas yra tas, kad UAB “(duomenys neskelbtini)” priklausantį miško sklypą sklypą kirto ir medieną ruošė UAB “(duomenys neskelbtini) darbuotojai R. R., A. K., V. K., taip pat pagal paslaugų kvitus samdyti UAB “(duomenys neskelbtini) asmenys V. S., A. S. ir individualią veiklą vykdantys asmenys, kaip nurodyti rangos sutartyse - E. V., A. G., V. K., V. B.. Pagal R. Ū. pateiktas darbų rangos sutartis su E. V., A. G., V. K., V. B., rangovas (fiziniai asmenys) įsipareigojo atlikti sutarties prieduose nurodytus darbus, o užsakovas įsipareigojo priimti atliktus darbus ir sumokėti rangovui sutartą atlyginimą. Taigi nėra pateikta įrodymų, pagrindžiančių, kad UAB “(duomenys neskelbtini) sutarties pagrindu buvo užsakovas, kertant UAB “(duomenys neskelbtini)” miško sklypą, o fiziniai asmenys E. V., A. G., V. K., V. B. nebuvo sudarę kokių nors tiesioginių sutarčių su UAB “(duomenys neskelbtini)”.

Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 str. 1 d.). Užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka, dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti jo atliktą darbą ir įforminti jį aktu ( CK 6.662 str. 1d .).

Pagal R. Ū., kaip UAB “(duomenys neskelbtini) atstovo, pateiktas rangos darbų sutartis, fiziniai asmenys E. V., A. G., V. K., V. B. kaip rangovai įsipareigojo atlikti sudarytose rangos sutartyse darbus, kurie nustatyti šios sutarties prieduose numatytais terminais ir tvarka. Tokių darbų rangos sutarčių priedų nei R. Ū., nei fiziniai asmenys, su kuriais sudarytos šios sutartys, nepateikė. Rangos sutartis sudaryta tarp minimų fizinių asmenų ir UAB “(duomenys neskelbtini) nėra aiški dėl sutarties turinio, o būtent nurodoma, kad rangovai turi atlikti sutarties prieduose nurodytus darbus. Nesant sutarties priedų nėra aišku kokius darbus, kokiais terminais ir pan. turėjo atlikti. Rangos sutartyje teigiama, kad darbus rangovai atlieka savo priemonėmis. Kad E. V., A. G., V. K., V. B. dirbo savo priemonėmis, 2018-05-22 teismo posėdyje patvirtino R. Ū., tačiau 2018-06-13 teismo posėdyje R. Ū. jau pateikė rašytines darbo įrankių panaudos sutartis, kuriose nurodyta, kad darbo priemonėmis – pjūklais, lopetėlėmis, šalamais laikinai ir neatlygintinai naudojasi V. B., E. V., A. G., V. K.. Todėl vertintini nurodomi panaudos teisiniai santykiai.

Pagal CK 6.477 straipsnyje įtvirtintą nuomos sutarties ir 6. 629 straipsnyje – panaudos sutarties sampratas galima daryti išvadą, kad nuomos ir panaudos sutarčių esminis skirtumas yra tas, kad panaudos sutartis yra neatlygintinė. Būtent ši sutarties sąlyga geriausiai leidžia atskirti šias sutartis. Pagal CK 6.629 straipsnio 1 dalimi (panaudos sutartimi viena šalis perduoda kitai daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir naudotis).

Sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje, o pagal kasacinio teismo jurisprudenciją, kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių

elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Be to, aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Teismas turi kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinti šalių valią, išreikštą joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus.

Pasibaigus panaudos sutarties terminui, panaudos davėjas neturi teisės šios sudarytos sutarties pagrindu reikalauti, kad panaudos gavėjas pirktų panaudos objektą, t.y. sudarytų kitą sutartį, kadangi sandoriai – tai sąmoningi laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str. 1 d.). Pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės normą sandorio negaliojimas yra siejamas su jo prieštaravimu imperatyviosioms teisės normoms, t. y. su vienareikšmiškai įstatyme įtvirtintomis nuostatomis, kuriomis siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, viešąją tvarką; įstatyme šių interesų apsaugai suteikiamas prioritetas civilinių teisinių santykių stabilumo ir privačių interesų atžvilgiu - imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja įstatymo pagrindu, jo negaliojimui neturi įtakos teismo sprendimas, šalys negali niekinio sandorio patvirtinti (CK 1.78 straipsnio 1 dalis) ir toks sandoris jokių teisinių padarinių, išskyrus jo negaliojimo padarinius, nesukelia ir negali sukelti.

Niekinis sandoris negalioja nuo sudarymo momento - ab initio (CK 1.95 straipsnio 1 dalis). Sutarčių teisėje niekinis sutarties pobūdis reiškia jos absoliutų negaliojimą ir sukelia įstatyme nustatytas niekinio sandorio pasekmes (CK 6.225 straipsnio 1, 2 dalys, CK 6.227 straipsnio 2 dalis), absoliutaus sutarties negaliojimo konstatavimas, kaip ir bendrai niekinio sandorio atveju, turi retroaktyvų efektą – paneigiamos teisinės pasekmės, kurių šalys siekė sudarydamos sutartį.

Pagal pirminius paaiškinimus Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriams patikrinimo vietoje 2018-05-04, E. V. nurodė, kad įdarbintas UAB “(duomenys neskelbtini) darbuotoju, kaip ir kiti 9 patikrinimo dieną dirbę darbuotojai, jokie sutartiniai santykiai jo su miško savininke UAB “(duomenys neskelbtini)” nesieja (ši bendrovė nėra užsakovė, o jis nėra rangovas), jo darbo santykiai siejami su UAB “(duomenys neskelbtini) ir jokios rangos sutartys nežinomos; A. G. nurodė, kad dirba UAB “(duomenys neskelbtini) naudai pagal rangos sutartį tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir dirbo pagal anksčiau sudarytą darbo sutartį, tik nesant rašytinės darbo sutarties. Su miško savininke UAB “(duomenys neskelbtini)” nesieja jokie santykiai (ji nėra užsakovė pagal darbo sutartį); V. K. nurodė, kad savo santykius sieja tik su UAB “(duomenys neskelbtini) kaip jos darbuotojas, jokios rangos sutarties sąlygos jam nežinomos; V. B. nurodė, kad laiko save UAB “(duomenys neskelbtini) darbuotoju, jokios rangos sutarties sąlygos jam nežinomos.

Teismo posėdyje apklausti liudytojais V. B., V. K., A. G., E. V. kategoriškai nepatvirtino aplinkybių, kad 2018-05-04 pagal R. Ū. byloje pateiktus pinigų priėmimo kvitus gavo juose nurodytas pinigų sumas. Priešingai, E. V. teigė, kad pinigus sumoka UAB “(duomenys neskelbtini) buhalterė ir vieną kartą į mėnesį iki mėnesio 15 d. (nuo 10 iki 15 d.). Kas moka nežino, tik žino, kad tas asmuo dirba bendrovėje. Pagal R. Ū. pateiktą pinigų priėmimo kvitą, jis 2018-05-04 E. V. išmokėjo 1350 Eur ( b.l. 57). Teismo posėdyje apklaustas liudytoju V. K. patvirtino, kad 2018-05-04 jam niekas nemokėjo pinigų, nors pagal R. Ū. pateiktą pinigų priėmimo kvitą V. K. turėjo gauti 1200 Eur ( b.l. 54). Teismo posėdyje apklaustas V. B. patvirtino, kad 2018-05-04 pagal pinigų priėmimo kvitą negavo 1050 Eur (b.l. 53). Teismo posėdyje apklaustas A. G. patvirtino, kad pinigus moka R. Ū.. Tą dieną, kai tikrino darbo inspektoriai pinigų negavo, nors pagal R. Ū. pateiktą pinigų priėmimo kvitą jis 2018-05-04 gavo 2400 Eur (b.l.56).

Nėra pagrindo netikėti teismo posėdyje liudytojais apklaustų V. B., V. K., A. G., E. V. parodymais, kai aplinkybes dėl pinigų išmokėjimo pagal R. Ū. pateiktus pinigų priėmimo kvitus nurodė būdami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai

neteisingų aplinkybių nurodymą teismo posėdyje. Visų pirma, tai pakankamai nemažos pinigų sumos, viršijančios kelis kartus Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą, taigi liudytojai tokių aplinkybių negalėjo per tokį trumpą laiką užmiršti, kaip ir neturi pagrindo neteisingai nurodyti aplinkybes, kadangi santykiai su R. Ū. yra normalūs.

Vertinant R. Ū. pateiktas sąskaitas faktūras, kuriose nurodoma, kad jas išrašė V. B., V. K., A. G., E. V. – kaip prekių (paslaugų) teikėjai teikę prekes (paslaugas) pirkėjui UAB “(duomenys neskelbtini) tačiau paslaugų gavėjas “UAB “(duomenys neskelbtini) įgaliotas atstovas nėra pasirašęs, kad tokias prekes (paslaugas) gavo (b.l. 53-54, 56-57). Nėra pateikti teismui nurodytose sąskaitose faktūrose medienos pridavimo aktai, todėl negalima patikrinti ir nustatyti kur ir kada buvo atlikti medienos ruošos darbai. Jeigu leidime kirsti UAB “(duomenys neskelbtini)” miško plote nurodyta galima iškirsti viso 335 ktm medienos, tai pateiktose sąskaitose faktūrose nurodomi kiekiai: 350; 400; 800; 450 kubinių metrų ( b.l. 53-54, 56-57). A. G. paaiškinime nurodė, kad dirba poroje su V. K. (UAB “(duomenys neskelbtini) darbuotoju). E. V. 2018-05-04 paaiškinime nurodė, kad dirbo šešta diena ( b.l. 10), o V. K. nurodė, kad dirbo nuo 2018-04-30 (b.l. 14), V. B. nurodė, kad dirbo nuo 2018-04-23 (b.l. 15), t.y. pagal pateiktus sąskaitas faktūras neįmanoma nustatyti ir patikrinti atliktų darbų kiekio ir laiko bei vietos kur jie atlikti. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes matyti, kad tame pačiame miško plote, tuos pačius darbus, tuo pačiu laiku vykdė (dirbo) UAB “(duomenys neskelbtini) trys darbuotojai, du asmenys dirbantys UAB “(duomenys neskelbtini) naudai pagal paslaugų kvitus ir keturi darbuotojai, dirbantys pagal individualios veiklos pažymėjimus. Darbas buvo bendras, o darbams vadovavo R. Ū., kurio nurodymu čia buvo vykdomi darbai (kertamas miško plotas pagal išduotą leidimą, jam vadovaujant kaip atlikti medienos ruošą).

Kiekvieno darbdavio pareiga organizuoti darbą taip, kad būtų užtikrintas įstatymų laikymasis, t. y. darbas turi būti pradedamas tik tuomet, kai sutvarkyti visi reikiami dokumentai. R. Ū., būdamas darbdaviu, nesiėmė visų veiksmų ir neužtikrino, kad A. J., V. B., V. K., A. G., E. V. būtų leidžiama dirbti tik teisės aktų nustatyta tvarka sudarius su jais darbo sutartis ir pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie jų priėmimą į darbą mažiausiai prieš dieną iki pirmos darbo dienos pradžios. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog R. Ū. leido jiems dirbti miško plote, kuriame bendrai dirbo visi patikrinimo metu surasti darbuotojai. Būtent R. Ū. duodavo jiems nurodymus dėl atliekamo darbo, suteikdavo jiems darbui reikalingus įrankius ir priemones, mokėjo jiems už atliktą darbą, todėl jis pagrįstai laikytas darbdaviu, o A. J., V. B., V. K., A. G., E. V. pagrįstai laikyti darbuotojais.

Liudytoju apklaustas VDI Alytaus skyriaus vyr.inspektorius N. L. paaiškino nelegalaus darbo aplinkybes, kokius asmenis surado dirbant kirtavietėje Varėnos rajone, kad šeie darbuotojai paaiškino, jog dirba UAB “(duomenys neskelbtini) asmenines apsaugos priemones išdavė bendrovės vadovas. Jokių aplinkybių, kad dirba pagal individualios veiklos pažymėjimus nenurodė.

Darbo kodeksas nedraudžia sutarti dėl įvairių darbo apmokėjimo kriterijų, nuo kurių priklauso atlyginimo dydis, tai gali būti valandiniai tarifiniai atlygiai, mėnesinės algos, kitos darbo apmokėjimo formos ir sąlygos, darbo normos (išdirbio, laiko, aptarnavimo ir kt.), dėl kurių yra susitariama. Darbo sutartis tik užtikrina, kad darbuotojo darbo užmokestis per mėnesį negali būti mažesnis, negu šio straipsnio nustatyta tvarka nustatytas minimalusis darbo užmokestis.Todėl tai, kad darbo užmokestis kas mėnesį gali kisti dar nereiškia, jog jis buvo siejamas tik su konkrečia suteikta paslauga. Be to, teismų praktikoje ne kartą pažymėta, ir nesant konkretaus susitarimo dėl darbo užmokesčio asmuo, faktiškai dirbdamas darbdavio naudai, darbuotojas turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką, kvalifikuojant pagal ANK 95 str.1 d.

V. S. ir A. S. dirbo pagal žemės ūkio ir miškininkystės kvitus, todėl nėra konstatuojamas nelegalus darbas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-03-13 nutarimu Nr.218 ,,Dėl žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų, kurias paslaugų gavėjas turi teisę gauti, o paslaugų teikėjas turi teisę teikti pagal paslaugų kvitą, sąrašo patvirtinimo“ buvo nustatyti darbai, kuriuos galima teikti pagal

paslaugų kvitus. Veikla, kuri pažymėta kodu 13 12 – iškirstų sumedėjusių augalų atžalų, krūmų ar medžių šakų surinkimas, sunešimas ir (ar) sukrovimas į krūvas ar valksmas ir (arba) pašalinimas iš ploto – galima teikti pagal paslaugų kvitus, jeigu dirbama rankomis. Tokius darbus ir dirbo V. S. ir A. S., todėl jų darbas nelaikomas nelegaliu, pateikus žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitus dėl šių asmenų.

Jeigu darbo santykių subjektai (darbdavys ir darbuotojas) nepasirašo darbo sutarties, laikoma, kad darbo sutartis nesudaryta ir darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas nurodytomis sąlygomis yra nelegalus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis byloje Nr. 2AT-19-2013).

Teismų praktikoje yra pažymėta, kad išduotas verslo liudijimas/individulaios veiklos pažymėjimas suteikia teisę verstis tam tikra veikla savarankiškai, bet jo išdavimo faktas neturi reikšmės nelegalaus darbo konstatavimui, nustačius darbo sutarties požymius.

R. Ū. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta atsakomybė už nelegalų darbą.

Pagal ANK 22 straipsnį administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurio paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.

Dėl nuobaudos skyrimo

Pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. Ū. nepripažįsta padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 str.1 d.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Teismas skirdamas nuobaudų turi individualizuoti ir įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. Ū. nurodė, kad dirba ir turi legalų pajamų šaltinį, jo atsakomybę teigiamai ar neigiamai charakterizuojančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į pažeidėjo asmenybę, padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, parinktina sankcijoje už padarytą teisės nusižengimą numatytos baudos vidurkis ( ANK 34 str.1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 32 straipsniu, 34 straipsnio 1 dalimi, 95 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

R. Ū., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje ir skirti trijų tūkstančių eurų (3000 Eur) baudą.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad baudą privaloma sumokėti ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 1001. Mokėjimo nurodymo paskirtyje būtina nurodyti pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK 18083571929).

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ANK 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.