- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-08-05
- Bylos Nr.
- e1-2205-893/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29165-2020-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dainius Grizickas
- Kaltinamasis
- A. G.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Dainius Grizickas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Orijos Audronės Kolbienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. G. 2020 m. liepos 22 d., apie 21.57 val., adresu (duomenys neskelbtini), sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,Volvo S70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2.01 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Šiais savo veiksmais A. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis A. G. savo kaltę visiškai pripažino ir nurodė tokias aplinkybes. Jis 2020 m. liepos 22 d., apie 17 val., būdamas garaže, pradėjo vartoti alkoholinį gėrimą – alų „(duomenys neskelbtini)“, 7,5 % stiprumo. Minėto alkoholinio gėrimo išgėrė apie 4 litrus. Apie 22.00 val. nusprendė nuvažiuoti į degalinę nusipirkti cigarečių, todėl sėdo į automobilį Volvo S 70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jo motinai, ir važiavo. Ji jam nuolat duodavo naudotis minėtu automobiliu. Apie tai, kad automobilį vairavo būdamas neblaivus, ji nežino ir neįtarė, kad ketina tai daryti. Jam sustojus (duomenys neskelbtini) sankryžoje, nes degė draudžiamas raudonos spalvos šviesoforo signalas, kelią užkirto kito automobilio vairuotojas automobiliu BMW. Tuomet automobilio BMW vairuotojas iškvietė policiją. Kol laukė policijos, jis sėdėjo savo automobilyje. Nieko negėrė ir nevalgė. Atvykus policijos pareigūnams, pateikė vairuotojo pažymėjimą. Jie davė jam pūsti į alkotesterį. Pūtė du kartus. Buvo nustatytas 2,01 prom girtumas. Po to buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą ir jį patalpino į areštinę. Dėl savo poelgio labai gailisi, daugiau tai nepasikartos (e. b. l. 39).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas M. V. nurodė tokias aplinkybes. 2020-07-22, apie 21.55 val., jam važiuojant automobiliu, įvažiavus iš (duomenys neskelbtini), ties degaline važiuojant pirma juosta jį pradėjo spausti prie kelkraščio antra juosta važiuojantis asmuo automobiliu ,,Volvo S70“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini). Jam paspaudus garsinį signalą, asmuo nesureagavo, jam sustabdžius, asmuo per vidurį dviejų juostų nuvažiavo, kai tuo metu degė raudonas draudžiamas šviesoforo signalas. Kilus įtarimams, kad vairuotojas galimai neblaivus, palaukė, kol užsidegs žalias šviesoforo signalas, pavijo minėtą transporto priemonę (duomenys neskelbtini). prie reguliuojamos sankryžos, užvažiavęs į priekį minėtam automobiliui, užkirto kelią. Išlipęs iš savo automobilio ir priėjęs prie ,,Volvo“ automobilio vairuotojo vietos, vairuotojas neužgesinęs variklio išlipo iš automobilio. Vairuotojui išlipus iš automobilio, automobilis pradėjo riedėti atgal, tada jis čiupo už durų, kad sulaikytų automobilį. „Volvo“ vairuotojas tuo metu stovėjo šalia, jis buvo akivaizdžiai neblaivus, jo judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli, alkoholio kvapo nesijautė. Paskambinus bendruoju pagalbos numeriu, pranešė apie įvykį. Ne už ilgo atvažiavo policijos ekipažas, kuris patikrinęs automobilio ,,Volvo“ vairuotojo blaivumą sulaikė asmenį (e. b. l. 9).
Iš 2020-07-22 neblaivumo nustatymo akto duomenų matyti, kad prietaisu Drager Alcotest 7510 Nr. ARJK 0152 A. G. atliktas neblaivumo tikrinimas, pirmo tikrinimo metu 2020-07-22 22.08 val. nustatytas 2,01 promilių girtumas, antrojo tikrinimo metu 2020-07-22 22.31 val. nustatytas 2,25 promilių girtumas (e. b. l. 12).
Alkoholio kiekio matuoklio Drager Alcotest 7510 Nr. ARJK 0152 rodmenimis, 2020-07-22 22.08 val. A. G. nustatytas 2,01 promilės girtumas, 2020-07-22 22.31 val. – 2,25 promilių girtumas (e. b. l. 13, 14).
VĮ ,,Regitra“ duomenimis, automobilio ,,Volvo S70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoja – savininkė yra M. L. (e. b. l. 23).
Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad vidutinė automobilio ,,Volvo S70“ (1998 m.) kaina Lietuvoje su PVM yra 1020 Eur, be PVM 843 Eur (e. b. l. 22).
Iš 2020-07-23 Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus rašto matyti, kad automobilis ,,Volvo S70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintas savininkei M. L. (e. b. l. 25).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
BK 281¹ straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo A. G. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.
Kaltinamasis A. G. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. liepos 22 d., apie 21.57 val., būdamas neblaivus, vairavo automobilį ,,Volvo S70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Šiuos kaltinamojo parodymus patvirtina liudytojo parodymai, neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti duomenys, alkotesterio rodmenys, taip pat kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes teismas konstatuoja, kad A. G. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu A. G. pareiškė, kad tam pritaria, su bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka, prašė paskirtą bausmę sumokėti per 18 mėnesių.
Dėl A. G. skirtinos bausmės ir kitų klausimų
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas nesunkus nusikaltimas, veika baigta, į kaltinamojo asmenybę. Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad nustatyta A. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį A. G. – baustas administracine tvarka, teistas, dirbantis. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – baudą. Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. G. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kuria yra kaltinamas, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Teismas, įvertinęs A. G. skirtinos baudos dydį, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis prašo leisti tai padaryti dalimis, daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 22 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas yra akivaizdžiai per trumpas. Dėl šios priežasties teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos – savanoriško mokėjimo laikotarpį – 18 mėnesių
BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.
BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį, baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – gali būti skiriama kartu su bausme. Vertindamas nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę A. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,01 promilių neblaivumas. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Įvertinęs tai, kad A. G. vairavo transporto priemonę, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat į tai, jog jis prisipažino ir gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo, teismas sprendžia, kad tikslinga kaltinamajam uždrausti vairuoti transporto priemones prokuroro siūlomam terminui – dvejiems metams.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad A. G. vairavo ne savo automobilį. Kaltinamasis vairavo automobilį, kai jo kraujyje rasta 2,01 promilių alkoholio, tokiais savo veiksmais jis padarė vieną šiurkščiausių ir grubiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimą, savo veiksmais sukeldamas pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, pavojų visam eismo saugumui. Nagrinėjamu atveju, kuomet kaltinamasis vairavo automobilį stipriai apgirtęs, tik palankiai susiklosčiusių aplinkybių dėka buvo išvengta itin skaudžių ir neatitaisomų pasekmių. Nagrinėjamu atveju, teismas atsižvelgia ir į tai, kad automobilis ,,Volvo S70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajam, o trečiajam asmeniui ir nenustatyta, jog transporto priemonės savininkas būtų žinojęs ar galėjęs žinoti, jog jam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė bus naudojama BK uždraustai veikai daryti, dėl to taikyti konfiskavimą netikslinga. Teismo vertinimu, šiuo atveju taikytinos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos, numatančios, jog kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, bei siekiant išvengti trečiųjų asmenų teisių pažeidimo, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo A. G. išieškotina konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkanti pinigų suma, ją skaičiuojant su PVM – 1020 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).
A. G. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020-07-22 iki 2020-07-23. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. G. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus panaikinamos.
Paimtas dokumentas – vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis voke prie baudžiamosios bylos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,
nusprendžia:
A. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. G. skirti galutinę bausmę – 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaityti A. G. laikino sulaikymo laiką nuo 2020-07-22 iki 2020-07-23, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir laikyti A. G. galutinai nuteistu 38 MGL (1 900 Eur) dydžio bauda.
Nustatyti A. G. 18 mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo laikotarpį, jį skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, A. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti jam 2 (dvejus) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžią skaičiuojant nuo 2020 m. liepos 23 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi išieškoti iš A. G. automobilio ,,Volvo S70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1020 Eur (vieną tūkstantį dvidešimt eurų).
Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paimtą dokumentą – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį voke prie baudžiamosios bylos, perduoti VĮ „Regitra“.
1. Vadovaujantis BVK 22 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma 18 mėnesių po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas), nurodant įmokos kodą 6801.
2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.